Tai juosta apie aštunto dešimtmečio Kauno hipius, seišinus, Liuksemburgo radiją, „Amerikos viešbutį“, laisvės troškimą ir kainą, kurią tenka mokėti. Svečiuose gidas, Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 „Modernizmas ateičiai“ koordinatorius Žilvinas Rinkšelis ir knygos apie Kauno hipių kultūrą „Smūtkeliai. Kas sušaukė hipių suvažiavimą“ (2019) sudarytojas Gintaras Kušlys. Vakarą veda kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas.

Filmas ir knyga pasakoja apie Kauną, kai rokas buvo tiltas, kuris jungė Sovietų Sąjungos laisvamanius su Vakarais ir kurio nebuvo įmanoma sugriauti, nes sklido savadarbiais įrašais ir radijo bangomis. Pirmąjį pop seišiną (koncertą) tuometiniame Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) Automatikos fakultete 1971 m. vasario 21–22 m. suorganizavo popklubas „Smūtkeliai“. Pasiklausyti roko grupių keistais pavadinimais „Gintarėliai“, „Raganiai“, „Gėlės“, „Mes“, „Vyturėliai“... suplūdo (ir dalis nebuvo įleisti į miestą) hipiai ne tik iš Lietuvos, Talino, Rygos, bet ir iš Sankt Peterburgo, Maskvos.

Prabėgus metams susidegino Romas Kalanta. Prasidėjo gegužės mėnesio neramumai.

Rež. R. Banionis filme liudija tą laiką ir jo kontekstą: paauglių kompanija slapčia klauso „Liuksemburgo“ radijo, išgyvena pirmąją meilę, svajoja, keliauja į Palangos „Vudstoką“. Dėvi džinsus, augina plaukus, brazdina gitaromis, per tranzistorinių radijo imtuvų traškesį klausosi „Rolling Stones“ ir kitų roko žvaigždžių. Jaunuoliai gyvena name, kurį vadina „Amerikos“ viešbučiu. Iš tikrųjų tai senas, tarpukariu darbininkams apgyvendinti skirtas pastatas.

Režisierius viename interviu yra sakęs: „Romas tuo metu padarė perversmą žmonių sąmonėje. Visi tylėjo, nors ir suprato, kad tylėti daugiau nebegalima. (..) „Skubėjom filmuoti (dirbom 2,5 metų), nes nežinojom, kiek laiko truks šis laisvėjimo procesas, bijojom, kad mus gali vėl užspausti. Filmavome per pačią blokadą – nebuvo benzino, masinėse scenose atsisakė filmuotis kareiviai. (...) Trečdalį nufilmavę, turėjom keisti pagrindinį aktorių.“

„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, 1990, 89 min. Rež. Raimundas Banionis. Vaidina: R. Kazlas, G. Jaraminaitė, A. Šavelis.

Filme atskleidžiama vienos pirmųjų Lietuvoje aplinkosaugos organizacijų "Atgaja" istorija, išryškinami svarbiausi nuveikti darbai. Išskirtiniame interviu kalbiname "Atgajos" narius Vytautą Inokaitį, Jolantą Liagaitę-Geneves ir Liną Vainių. Kviečiame susipažinti.

Sutelkė tūkstančius

1987 m. liepos 16 d. "Atgajos" organizaciją įkūrė keturi bičiuliai kauniečiai: lyderis Saulius Gricius (1963–1991 m.), Saulius Pikšrys, Deividas Urbonas ir Džiugas Palukaitis. Dar iki Sąjūdžio jie aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, dauguma buvo KPI (buvęs Kauno politechnikos institutas, dab. Kauno technologijos universitetas) klubo "Ąžuolas" žygeiviai, kraštotyrininkai, keliautojai.

Iš pradžių "Atgaja" rūpinosi paminklosauga, kraštotyra, tačiau po didžiulio dėmesio sulaukusio (dalyvavo ir užsienio žurnalistai, tarp jų – "National Geographic") Ekologinio protesto žygio 1988 m., susitelkta į ekologines problemas, gamtosaugą. Į susirinkimus po liepa prie Maironio paminklo kiekvieną ketvirtadienį atvykdavo nuo keliasdešimties iki šimto ir daugiau žmonių. Jie dalydavosi idėjomis, planuodavo akcijas, žygius, mitingus.

Akcijos sutraukdavo tūkstančius dalyvių. Vien 1988 m. rugpjūčio 2 d. Kauno santakoje vykusiame ekologiniame protesto mitinge dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių.

V.Inokaičio manymu, į "Atgają" žmones traukė laisvės siekis ir noras veikti, nebesitaikstymas: "Žmonės buvo pribrendę laisvei. Kalėjimuose jau nepūdė, į Sibirą netrėmė. Baimės vis dėlto buvo, bet kur trauktis, negi toliau taip gyventi? Matėme, kad galime pasipriešinti sistemai, mūsų balsas girdimas, svarus. "Atgaja" globojo Kauno sąjūdį, pabudino pilietinę sąmonę, kad esam savo krašto šeimininkai, lietuviai."

Žinomesnės "Atgajos" akcijos: ekologinis protesto mitingas, ekologinis protesto žygis (1988 m.), "Nitratų akcija", Taikos žygis (1989 m.) ir jo metu Kėdainių kariniame aerodrome vykusi Tylos akcija, protestas prieš Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybą (1989 m.), akcija "Keisk lėles į šautuvus", bendra akcija "Apjuoskime Baltiją" ir kt.

Gynė Šv.Gertrūdos bažnyčią

Geras S.Griciaus draugas Linas Vainius pasakojo, kad "Atgajos" veiklos pradžioje jos nariai labiau domėjosi aplinkosauga, kraštotyra, žygiais. Atgajiečiai dalyvaudavo Kauno senamiesčio archeologiniuose kasinėjimuose, paminklotvarkos talkose, pažintiniuose žygiuose po Lietuvą, dainuodavo folklorines dainas. Kvietimai į "Atgajos" susirinkimus, į talkas buvo skelbiami "Kauno tiesoje". "Susirinkdavo įvairių žmonių: inžinierių, inteligentų, pankų, metalistų, studentų, moksleivių", – pažymėjo L.Vainius.

Pirmoji Kauno Sąjūdžio, taip pat "Atgajos", akcija įvyko stengiantis apsaugoti Šv.Gertrūdos bažnyčią, kad ši nebūtų užstatyta miesto vykdomojo komiteto būstinės pastatu, kuris būtų blokavęs įėjimą į bažnytėlės vidinį kiemą. S.Gricius aktyviai protestavo. "Tuo metu protestas buvo žiauriai įžūlu, nes komunistų partija buvo valdančioji, be jų leidimo net plaukas nuo galvos nenukrisdavo!" – pasakojo L.Vainius. Po protestų ir visuomenės spaudimo darbai prie bažnyčios sustojo. Vėliau priestatas buvo išmontuotas, o Šv.Gertrūdos bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Pašnekovas mena prie "Atgajos" prisijungęs 1988 m., kai, stodamas į tuometinę Žemės ūkio akademiją, pamatė plakatus ir atvyko į ekologinį protesto žygį.

Protestas per Lietuvą

1988 m. vasarą "Atgaja" surengė savaitės trukmės ekologinį protesto žygį per Lietuvą. Dalyviai startavo Zubiškėse (Kaišiadorių r.), prie Neries upės, ja kelias dienas plaukė su plaustais, baidarėmis iki Kauno santakos, rinko šiukšles, mokslininkai stebėjo gamtos užterštumą, ėmė mėginius. Kaune dalyviai persėdo į autobusus ir panemune keliavo į Klaipėdą.

"Ką pamatėme? Miškai užteršti, užšiukšlinti, upės užterštos. Savanoriai žygeiviai ėjo abiem upės krantais, rinko šiukšles, tvarkė pakrantes. Folklorininkų grupė rinko žmonių atsiminimus, etnografinę medžiagą, ekologai rinko informaciją apie ekologinę situaciją. Pvz., netoli Jonavos "Azoto", kuris neturėjo valymo įrenginių, žmonės pasakojo, kaip jie serga, kaip džiūsta miškai, pušynus keičia avietynai, dilgėlės. Aplink Jonavą, Ruklą, kur buvo kariuomenės poligonas, matėme išpiltų naftos produktų, tankų suniokotą gamtą, dūlančią nenaudojamą karinę techniką", – dėstė L.Vainius.

Jo manymu, ekologinis protesto žygis buvo didžiausias "Atgajos" nuveiktas darbas. Visuomenei parodyta aplinkosauginio judėjimo svarba. "Iki 1988 m. Lietuvoje ekologinės problemos buvo nutylimos, miestai neturėjo valymo įrenginių, įmonės viską varė į upes. Kai kaunietis tualete nuleisdavo vandenį, viskas nutekėdavo į Nemuną. Pakrante einant dar galima matyti išleistuvus, prie kurių dabar žvejai stovi. Seniau iš ten išplaukdavo nuotekos iš viso miesto. Nemunas buvo kaip kanalizacijos griovys", – pažymi L.Vainius.

Žygiuose – griežta tvarka

Kelerius metus organizacijoje buvęs ir roko grupėje gitara grojęs V.Inokaitis pasakojo, kad skirtingo amžiaus, pažiūrų ir išsilavinimo žmones tuomet draugėn būrė tie patys idealai. Pats apie "Atgają" išgirdo koncerte. Apie naują organizaciją pasakojo vienas iš įkūrėjų – Saulius Pikšrys. Susidomėjęs V.Inokaitis nuvyko pažiūrėti, kaip tik buvo ruošiamasi 1989 m. taikos žygiui, tad iškart įsitraukė į veiklas.

"Buvau atsakingas už žygio bukletus, plakatus, maršrutų sudarymą. Nemiegojau tris savaites. Visi darbavosi be atlygio, naudos neieškojo. (...) Organizacijos vadovas S.Gricius buvo ryškus lyderis, jo šūkis skambėjo taip: "Būkim realistai, reikalaukim neįmanomo." Jis buvo ir puikus organizatorius: prieš žygius komanda paruošdavo stovyklavietę, žygius lydėdavo greitoji pagalba, buvo prisakyta nešiukšlinti, nes esame ne turistai, o žygeiviai. Dalyvaudavo šimtai, bet nė vienos šiukšlės po akcijų nepalikdavome", – pažymėjo V.Inokaitis.

Jis atsimena, kad 1989 m. taikos žygyje Šiauliuose įsikūrė, atrodo, 240 palapinių miestelis. Buvo paskirstytos budėjimo valandos. "Vakare išeinu pasižvalgyti, žiūriu, nėra budėtojų. Pasakiau S.Griciui. Jis, kelias paras beveik nemiegojęs, išlindo iš palapinės ir ėjo budėti pats. Ryte prasižengėliams liepė susikrauti daiktus ir važiuoti namo, ištarė: "Jūs – nepatikimi", – pasakojo V.Inokaitis. Akcijų metu buvo draudžiamas alkoholis, sakyta: "Už jūsų stovi "Atgaja".

Lyderis neformatas

"Atgajos" veikloje aktyviai dalyvavusi Jolanta Liagaitė-Geneves skelbimą apie naują organizaciją pamatė Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje. Ji pasirinko būti atsakinga už vizualinę sritį – plakatų gamybą, kur labiausiai pagal profesiją galėjo būti naudinga.

"Plakatus kurdavau savaitgaliais, nes šiokiadieniais dirbdavau. (...) Kas savaitę į būstinę Senamiestyje mūsų susirinkdavo apie 30–40, iš jų mažiausiai dešimt porų toliau tęsė gyvenimą kartu. Nenuostabu – juk visą laisvalaikį skirdavome "Atgajai", – papildė pašnekovė.

Ji pasidalijo prisiminimu apie organizacijos lyderį S.Gricių: "Po džiazo festivalio, gal 3 val. nakties, susiruošiau namo. Išėjau į gatvę: nei transporto, nei žmonių, keliauju Laisvės alėja, tada grįžtu į K.Donelaičio gatvę, jau trauksiu pėstute į Vilijampolę, kur gyvenau. Netikėtai prie "Neries" viešbučio, kur po džiazo festivalių vykdavo džemseišinai, pastebiu Gricių, kuris labai vertino gerą muziką. Saulius mane sustabdė ir pakvietė į vakarėlį, nes laukė trijų draugų, bet jie neatvyko. Labai džiaugiausi, juk taip seniai ten svajojau patekti!"

Beje, paties Sauliaus iš pradžių neįleido apsauga, nes neatitiko aprangos kodo, su megztiniu. Tačiau, parodžius vicemero pažymėjimą, kliūčių nebeliko. J.Liagaitė-Geneves mena, kad S.Gricius megztinį vilkėdavo net savivaldybėje, kur dirbo vicemeru, pabrėždamas, kad ne drabužyje slypi žmogaus esmė. Megztinis su baltų simboliais buvo tapęs S.Griciaus skiriamuoju ženklu.

"Saulius turėjo charizmą, gerą humoro jausmą, buvo apsiskaitęs, gilus, iškalbingas. Akcijose jis susirinkusiesiems pasakodavo apie Lietuvą, buvo žmogus enciklopedija. Saulius buvo tikras lyderis, labai gerai organizuodavo, mokėdavo sutelkti žmones. Jei būtų gyvas, gal taptų prezidentu?" – retoriškai klausė L.Vainius.

Pašnekovas mena, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vyko didžiulis virsmas, buvo sudėtinga situacija: "S.Gricių paskyrė Kauno vicemeru, aš irgi patekau į Kauno miesto tarybą. Komunistinę santvarką pakeitė demokratinė. Keitėsi įstatymai, ekonomika, viskas. Vyko privatizacija, atsirado pirmieji banditai. Saulius atėjo su garsiu vardu, tad žmonės iš jo daug tikėjosi. Juk dar visai neseniai prie savivaldybės rengėme bado akciją, kad greičiau prasidėtų Kauno vandens valymo įrenginių statybos. O netrukus jau patys turėjome parinkti statybos aikštelę, braižyti brėžinius. Tai grandiozinis objektas, pinigų nėra, trūksta medžiagų, valstybė dar tik atsikuria. (...) Saulius per daug savęs atidavė, buvo maksimalistas, nakvodavo darbe, o namuose jo laukė šeima, du vaikai. Dramatiškai susiklosčius aplinkybėms ir įtampai, S.Griciaus gyvenimas 1991 m. nutrūko", – sakė L.Vainius.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, po S.Griciaus mirties, "Atgajos" veikla nurimo, tačiau atgajiečiai idėjas tęsia iki šių dienų.

Kas? Filmo "Žalieji muškietininkai" peržiūra.

Kur? Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, I a. salėje)

Kada? Vasario 18 d. 18 val.