Kauno  miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) feisbuko įraše pirmadienį pranešama, jog visa iš Lietuvos atvykusi komanda nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame pastate atliko paieškos ir gelbėjimo darbus. 

Gelbėtojų komandoje iš Lietuvos yra ir keturios Kauno GMP atstovės: gydytoja Greta Beinaravičiūtė, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės Viktorija Jefremovaitė ir Viktorija Žukauskaitė, skubiosios medicinos pagalbos paramedikė Monika Bagdonaitė. 

Vietos gyventojams – didžiulė pagarba už tai, kad taip rūpinasi kitais, nors pačių gyvenimas sugriuvo per kelias sekundes.

Kol lietuviai Turkijos griuvėsiuose laukė specialaus ženklo, kada bus galima suteikti pagalbą, gelbėjimo misijoje pirmąkart dalyvaujančios medikės pasidalijo savo įspūdžiais. Visos jos prisipažino, jog sunku suvokti tikrąjį šios tragedijos mastą. 

Gydytoja G. Beinaravičiūtė įvardijo bendrą nuotaiką, vienijančią  gelbėtojus, atvykusius į Turkiją, iš viso pasaulio: „Čia būti ir sunku, ir yra truputis vilties, kai matai, kiek šalių ir kiek žmonių susijungė dar vienam tikslui – surasti gyvų.“

„Po tokių dalykų truputį kitaip pradedi vertinti gyvenimą“, – prisipažino vertybes perkainavusi  V. Jefremovaitė.

„Sunku suprasti mastą net ir esant čia. Vietos gyventojams – didžiulė pagarba už tai, kad taip rūpinasi kitais, nors pačių gyvenimas sugriuvo per kelias sekundes“, – vietos žmonėmis žavėjosi V. Žukauskaitė

„Džiaugiamės, kad atvažiavome su tokia komanda. Ji stipri, palaiko vienas kitą“, – gelbėtojų komandos iš Lietuvos vienybę pabrėžė G. Beinaravičiūtė.  

Penktadienio pavakarę laimingai pasibaigusia kūdikio gimimo istorija savo feisbuko paskyroje pasidalijo Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis.

„Penktadienis, vasario 3 d., 10.55 valanda. Mūsų dispečerinėje pasigirsta skambutis. Atsiliepusi į skambutį, GMP dispečerė Joana Vasiliūtė išgirsta moters balsą, kuris praneša, kad jai prasidėjo gimdymas. GMP dispečerė, užduodama esminius klausimus, skubiai aktyvuoja mūsų klasterinę GMP brigadą (1516) ir toliau palaiko pokalbį su moterimi. Dispečerė Joana, teikdama detalias instrukcijas gimdyvei telefonu, padeda naujagimiui atkeliauti į šį pasaulį namuose“, – pasakojama įraše. 

Atvykusiai GMP brigadai beliko įvertinti naujagimio ir gimdyvės būklę, atlikti reikalingus veiksmus bei abu išvežti į gydymo įstaigą. 

Medicinos darbuotojai neslėpė džiaugsmo ir dėkojo  visiems šio ypatingai jautraus įvykio dalyviams: mamai, kuri nepasimetė ir puikiai vykdė GMP dispečerės Joanos nurodymus, gydytojai G. Stravinskaitei, skubios medicinos slaugos specialistei N. Stučinskaitei ir paramedikui – GMP automobilio vairuotojui G. Barauskui.

Kauno greitosios medicininės pagalbos medikai feisbuko paskyroje praneša, kad skubios pagalbos ir traumų skyriai pildosi, pacientai transportuojami su įvairiausiomis traumomis: lūžiais, sumušimais ir kt. 

„Susidarius tokiai slidžiai dangai, jeigu turite bent mažiausią galimybę likti namuose – likite. Visi ne pirmo būtinumo darbai gali palaukti.  Svarbiausia – jūsų sveikata ir saugumas!“ – į visuomenę kreipėsi Kauno medicinos darbuotojai.

Didelė atsakomybė keliuose tenka ir vairuotojams, todėl gydytojai ragina vairuotojus įvertinti oro sąlygas, kelio dangą ir pasirinkti saugų greitį. Saugokime vieni kitus.

Į ligoninę plūstelėjo traumas patyrę pacientai

Apledėjusios gatvės ir šaligatviai daugeliui šiauliečių sujaukė antradienio ryto planus, o neplanuotas vizitas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių pakeitė net ir viso mėnesio planą. Pirmiausia, 4–5 valandas tenka laukti prie gydytojo kabineto durų, nes reikia ne tik registruotis ir laukti gydytojo apžiūros, bet ir rentgeno tyrimo, radiologo aprašymo, prireikus – gipsavimo. Per tris pirmas valandas į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių Šiauliuose  atvyko net 23 pacientai, kurių didesnei pusei teko gultis į ligoninę. Medikai sako, kad visą dieną skyriuje suksis nelengvas nelaimių konvejeris.

Įprastos slidumo traumos

Miesto poliklinikos kažkodėl nepriima traumas patyrusių žmonių, bet siunčia juos į ligoninę.

Traumas patyrusių pacientų Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro Skubiosios pagalbos kabinete nestinga ir dėl to, kad čia medikų pagalba teikiama visos Šiaulių apskrities gyventojams, tad ir atvyksta žmonės iš visų apskrities rajonų. „Be to ir miesto poliklinikos kažkodėl nepriima traumas patyrusių žmonių, bet siunčia juos į ligoninę, kur ir taip didžiulės eilės“, – pastebėjo Ortopedijos traumatologijos centro gydytoja ortopedė traumatologė Jūratė Kučinskienė.

Ypač šią dieną, kai miestą apklojo ledas. Pasak gydytojos J. Kučinskienės, nuo pat ryto traumas patyrusių žmonių yra daugiau nei įprastai. „Ryte tris žmones paguldžiau į stacionarą iš Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus salės, kur pacientai atvežami Greitosios medicinos pagalbos automobiliais. Vienam buvo blauzdikaulio, kitiems – čiurnos lūžimas. Dažniausios – tradicinės slidumo traumos: rankos riešų, kulkšnelių, stipinkaulių traumos. Pacientų amžius įvairus. Vyresniems dažnai lūžta šlaunikauliai, peties traumos, jaunimas dažniau susižaloja rankas, lūžta čiurnos.“

Gydytoja sako, kad traumų padaugėjo vos pradėjus snigti. Tačiau šiandien darbo tiek, kad medikams stinga rankų – reikėtų kolegų pagalbos. Bet ir Ortopedijos traumatologijos centro stacionare labai daug ligonių, kolegoms tenka daugiau operuoti.

Medikų pagalba būtina

Jei sutrenktą koją galima priminti, nebūtina vykti pas medikus.

Visiems pacientams, kurie atvyko į priimamąjį, buvo būtina medikų pagalba. Gydytoja pastebėjo, kad dėl sutrenkimo, nedidelių žaizdelių ar mėlynės žmogus į ligoninę nevažiuoja. „Jei sutrenktą koją galima priminti, nebūtina vykti pas medikus. Reikia pakelti koją aukščiau, užsidėti ledo ir taip padėti sau ar artimajam“, – patarė gydytoja.

Tačiau kai ranka mėlynuoja, tinsta ar kreiva – nedelsiant reikia kreiptis į medikus. Svarbus kriterijus yra skausmas. Jei skausmas stiprus, reikia važiuoti į gydymo įstaigą. Jei skausmas nėra didelis, užtenka išgerti tabletę nuo skausmo ir luktelėti. Jei ranka netinsta, ant sutrenktos vietos galima dėti šaldantį kompresą. Pirmas tris paras reikia ranką laikyti pakėlus aukštyn ir šaldyti.

Gydytoja pastebi, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės dažnai linkę pakentėti ir uždelsia. Labai blogai, kai žmonės, patyrę sunkią traumą, neatvažiuoja 2–3 paras, nes tada laukia sunkesnis gydymas. 

„GMP komanda: Inga, Galina ir du paramedikai Mantai išgelbėjo gyvybę, o laiko galvoti apie sniegą ir ledą tiesiog nebuvo“, – teigiama įraše.

Apie savo darbą papasakojo paramedikas Mantas: „Kiekvieną kartą pradedant pamainą, nežinai ko galima tikėtis, niekada nenuspėsi, kas laukia kitame kvietime ar netgi kokie bus orai. Snieguotoji gruodžio 11-oji diena buvo darbinga, turėjome daug iškvietimų. Oras nelepino, stipriai pustė visą parą, keliai sunkiai pravažiuojami, matomumas prastas. Vakare gavę keliasdešimt minučių ramybės, netrukus  išgirdome signalą per raciją – skubus kvietimas. Skubame, kaip galime greitai į automobilį, matome, kad laukia gaivinimas. Žinau, kad mums dabar yra svarbi kiekviena sekundė“, – prisimena Mantas.

Anot jo, medikų brigada greitai nubraukė nuo lango viena ranka didelę pusnį sniego, įjungė švyturėlius ir leidosi į kelionę.

Kauno raj. GMPS nuotr.

„Suvokiu, kad prireiks visų mano įgūdžių vairuojant. Lauke pūga, kelias slidus, matomumas prastas, automobilį mėto į šonus. Gerai vairuoti neužtenka, galvoje dar pradeda suktis gaivinimo algoritmas. Su kolege Inga greitai aptariame veiksmų planą. Įtampa vairuojant – didžiulė. Atvykę į kvietimą, be žodžių  imame visą įrangą ir per pusnis bėgame į vietą – randame lauke gulintį vyriškį be jokių gyvybės ženklų. Žinome, kad atvyksta pagalba, tad nedelsiant pradedame gaivinimą lauke, įjungiame monitorių, tiekiame deguonį, punktuojame veną – viską darome akimirksniu.

Sniegas per keletą minučių baltai padengė ne tik mūsų galvas, bet ir įrangą. Į pagalbą po poros minučių atskubėję kolegos gydytoja Galina ir paramedikas Mantas padeda vyriškį pernešti į šiltą patalpą, ten tęsiame gaivinimą. Po daugiau nei 20 minučių gaivinimo monitoriuje išvystame sinusinį ritmą, pradedame jausti pulsą. Greitai viską „pakuojamės“ ir skubame į skubios pagalbos skyrių. Jaučiasi įtampa ir nuovargis,  tačiau apie tai galvoti nėra kada, dabar svarbiausia, kuo skubiau ir saugiai nuvykti  į skubios pagalbos skyrių“, – įspūdžiais dalijasi Mantas.

Pasak jo, perdavę pacientą kolegoms Kauno klinikose, kiek atslūgus įtampai, su komanda greitai buvo aptarta visa situacija.

„O tada tvarkomės automobilį ir vėl esame pasiruošę priimti bet kokius laukiančius iššūkius. Gera keliauti tokiu profesiniu keliu, su profesionaliais ir draugiškais kolegomis, su kuriais kartu ir mokomės, ir gelbstim, džiaugiamės savo sėkmėmis ir mokomės, jei nepasiseka“, – tvirtina paramedikas Mantas.

„Dėkojame Kauno savivaldybei už staigmeną, o Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ už atliktus nuostabius kūrinius Medicinos darbuotojų dieną! Ačiū“, – už parodytą dėmesį dėkingumo neslėpė medikai.

Tikrai nesitikėjome, buvo labai malonu.

Kauno GMPS direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo, kad staigmena buvo labai netikėtina ir maloni.

„Atvažiavo pas mus į kiemą ir pagrojo. Taip pasveikino su Medicinos darbuotojų diena. Tikrai nesitikėjome, buvo labai malonu. Aišku, gal oras ne pats tinkamiausias jiems, bet mums labai sušildė širdis“, – džiugių emocijų neslėpė pašnekovė.

Deja, staigmena galėjo džiaugtis ne visi GMP brigadų darbuotojai. „Žinote, čia yra greitosios medicinos pagalbos stotis. Didžioji dalis medicinos darbuotojų buvo išvykę į iškvietimus“, – pridūrė I. Kajokaitė.

Medicinos darbuotojų diena yra kiekvieną dieną. Ne šventės, o darbo prasme.

Paklausta, ar minint Medicinos darbuotojų dieną kolektyve juntama šventinė nuotaika, o gal atvirkščiai – emocijas temdo visoje šalyje įtempta COVID-19 situacija, pašnekovė teigė, kad net ir tokią dieną medikai nusiteikę darbingai.

„Dėl koronaviruso situacijos... Ji ne vakar atsirado, išskirtinumo šiandien nėra. Ar šiandien nuotaika pakilesnė? Labai sunku pasakyti. Kad nuotaika būtų pakilesnė, reikalingas kažkoks veiksmas. Taip, yra ir pasveikinimas iš administracijos, papuošta fojė ir visa kita. Bet realiai – Medicinos darbuotojų diena yra kiekvieną dieną. Ne šventės, o darbo prasme. Taip, visiems sunku dėl koronaviruso, bet šiandien nei lengviau, nei sunkiau negu buvo vakar“, – apie medikų kasdienybę pasakojo direktoriaus pavaduotoja medicinai.

„Tikriausiai nė viena mūsų para nepraeina be iššūkių, būna sunku ir fiziškai, ir emociškai... Stresas, įtampa, tempas. Daugelis iš mūsų esame ne kartą sakę, kad tai, kas mums padeda susidoroti su ta įtampa, patiriama darbe – tai palaikymas, kurį suteikiame vienas kitam. Kas gali suprasti geriau nei tas, kuris patiria tą patį?“ – feisbuke mintimis dalijosi GMP medikai.

Pasak jų, įtemptų situacijų nestokojančiame darbe itin svarbu nepamiršti gerų emocijų. „Beje, kitas gelbstintis dalykas – tai humoro jausmas. Kartais net ir tarp labai varginančių kvietimų randame būdų, kaip patiems sau padėti – paleisti įtampą, nuovargį, ir visą kitą negatyvą, kuris „nusėdo“ kažkur viduje. Seredžiuje, Jurbarko rajone, dirbanti brigada juokavo, kad sukasto sniego kalnai dideli, o naudos – jokios, tad prie įėjimo durų laikinai budi „sargas““, – apie poelgius, praskaidrinančius kasdienybę, feisbuke rašė Kauno GMPS medikai.

„Žiemos pramogos tikrai smagios, tačiau kartais gali būti labai pavojingos. Šventinę dieną skubėjome į Kleboniškio mišką, kai gavome kvietimą, kad smagiai žiema džiaugęsis pilietis patyrė kojos traumą“, – apie gautą iškvietimą rašė paramedikai.

Žiemos pramogos tikrai smagios, tačiau kartais gali būti labai pavojingos.

Norint saugiai transportuoti nelaimėlį šįkart ir specialistams, ir vyro artimiesiems prireikė išmonės.

„Traumą patyrusiojo artimieji ir GMP brigados nariai buvo kūrybingi – sukabinus dvejas rogutes, o ant jų pritvirtinus stuburo lentą su imobilizuotu pacientu, gavosi puiki transporto priemonė miško takeliu nukeliauti iki GMP automobilio visiškai nejudinant sužalotos galūnės. Pacientas saugiai pristatytas į gydymo įstaigą. Linkime jam greičiau sveikti!“ – socialiniame tinkle rašė Kauno GMPS paramedikai.

„Ar atsimenate pavasarį sklandančius pasakymus „geri vaikai tėvų nelanko“? Arba raginimus likti namuose? Šv. Velykas kartu su artimaisiais vaizdo įrašų formatu?“ – apie šių metų aktualijas rašė medikai.

Saugokime vieni kitus. Mes juk galime. Ir mokame.

Pasak medikų, dabar svarbiausia saugoti save ir kitus, o kai pagaliau laimėsime kovą su COVID-19, galėsime grįžti į tą gyvenimo ritmą, kuris vos prieš metus visiems atrodė įprastas ir kasdienis. „Šiandien, artėjant didžiosioms metų šventėms, norisi vieni kitiems palinkėti ne tik susikaupimo ir rimties – pasistenkime dėl savęs ir savo artimųjų dar ir dėl galimybės išlikti sveikiems. Gyventi. Po visko – vėl džiaugtis gyvenimu ir laisve vieniems kitus susitikti, apsikabinti, švęsti šventes kartu, aplankyti nuostabias vietas – taip, kaip buvome pratę prieš visą šią jau greit metus skaičiuosiančią grėsmingą sveikatai ir gyvybei situaciją. Saugokime vieni kitus. Mes juk galime. Ir mokame“, – padrąsinančių žodžių negailėjo medikai.

Freepik.com nuotr.

Griežtėja karantino sąlygos

Nuo trečiadienio įsigalioja griežtesnės karantino sąlygos: draudžiama susitikti daugiau nei dviem šeimoms, vyresniųjų klasių mokiniai pereina prie visiško nuotolinio ugdymo, prekybos centruose reikalaujama griežčiau riboti pirkėjų srautus.

Vyriausybės pirmadienį priimtais sprendimais draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ar namų ūkių artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.

Taip pat uždrausta rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei juose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos ir ar namų ūkiai, ir jos leidžiamos ne daugiau nei 10 asmenų.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas turi būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje.

Prekybos centruose reikalaujama labiau riboti klientų srautus, nustatant, kad turi būti užtikrinamas 15 kv. metrų prekybos plotas mažesnėse arba 30 kv. metrų plotas vienam lankytojui didžiuosiuose prekybos centruose, kai visas prekybos plotas yra didesnis nei 10000 kv. metrų.

Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų.

Taip pat rekomenduojama parduotuvėms padidinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip penki asmenys, nustatyti ilgesnį darbo laiką, asmenims iš vieno šeimos ar namų ūkio lankytis po vieną.

Freepik.com nuotr.

Tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims draudžiama apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų nuoma, subnuoma ar panauda, skirta privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti.

Iki šiol ugdymas 5–12 klasėse vyko nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu, nuo trečiadienio privaloma visiškai pereiti prie nuotolinio ugdymo, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Pradinukams nuo pirmadienio skelbiamos mokinių atostogos iki sausio 3 dienos.

Vyriausybės sprendimu taip pat karantinas pratęstas iki gruodžio 31 dienos 24 valandos.