Paini sistema

Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga įsitikinusi, kad dabartinė mokytojų algų sistema sudaro terpę protekcionizmui, nepotizmui ir diskriminavimui. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi etatinio apmokėjimo proceso antikorupcinį vertinimą, įžvelgė čia esant korupcijos rizikos ir siūlo parengti griežtesnes reglamentavimo taisykles.

Kaip ne teoriškai, o praktiškai ir matant ne kažkokį vidutinį statistinį mokytoją ir vidutinę statistinę, o konkrečią mokyklą atrodo toji mokytojų algos aritmetika (pagal painumą gal net reikėtų sakyti – beveik aukštoji matematika), sutiko paaiškinti Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Vietoj trijų – dvi kišenės

Nuo pernai rugsėjo įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, alga jiems mokėta iš trijų vadinamųjų kišenių – už kontaktines pamokas, pasirengimą joms, darbų taisymą ir už darbą bendruomenėje. Jau po poros mėnesių sušurmuliavo ne tik mažomis algomis, bet ir nauja apmokėjimo tvarka nepatenkintų mokytojų streikas.

Po jo sutarta palikti dvi kišenes: vieną – tiesiogiai su ugdymo procesu susijusiam darbui (pamokoms, pasirengimui joms, darbų taisymui ir pan.) apmokėti, kitą – už veiklą bendruomenėje ir kvalifikacijos kėlimą. Turėjo tapti aiškiau ir skaidriau, tačiau mokytojams lig šiol neaišku, kodėl už analogišką darbą skiriasi atlygis ne tik tarp mokyklų, bet kartais ir toje pačioje ugdymo įstaigoje.

Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė aiškina, kad visų pirma reikia išsitekti mokyklos gautame biudžete. O jis priklauso nuo to, kiek vaikų mokosi mokykloje, kiek iš jų turi specialiųjų ugdymo poreikių, kiek yra grįžusių iš užsienio, kokio dydžio klasės ir pan. Pagal mokinių registro rodiklius suskaičiuojama, kiek mokykla gaus mokinio krepšelio pinigų. Jei vaikų mokykloje padaugėja, priimama naujų mokytojų, nes jie "prisegti" prie vaikų ir klasių skaičiaus.

Pirma – aiškiau reglamentuota

L.Viršilienė pasakoja, kad, paaiškėjus, kiek mokykla gaus lėšų, pirmiausia juos reikia susidėlioti privalomam ugdymo planui įgyvendinti. "Ši su pamokomis susijusi mokytojo algos pagrindinė dalis aiški, čia daug kas reglamentuota. Yra skaičiuoklės, užtenka į jas įvesti, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, koks jo pedagoginio darbo stažas, kvalifikacinė kategorija", – aiškina Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė. Prie pamokų "pririštas" ir pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas. Čia taip pat yra skaičiuoklės.

Tad interpretacijų čia nedaug, nors nelogiškumų yra. Pavyzdžiui, apmokėjimo formulės skaičiuotos pagal vidutinį statistinį Lietuvos mokytoją. "Jei mokykla turi daug aukštos kvalifikacijos mokytojų, reikia daugiau pinigų, nei suskaičiuota pagal formulę, išvestą remiantis vidurkiu. Arba, pavyzdžiui, Jurgio Dobkevičiaus progimnazija stengiasi priimti daugiau jaunų mokytojų. Kad juos pritrauktų į mokyklą, pagal naują apmokėjimo tvarką turintiems iki dvejų metų darbo stažo skiriama dvigubai daugiau nei jau patyrusiam mokytojui pasirengimo pamokoms valandų. Vadinasi, jauno mokytojo išlaikymas taip pat brangesnis. Tačiau vis tiek turi išsitekti paskirtame biudžete. Vadinasi, panaudoji daugiau lėšų pirmoje kišenėje, o mažiau lieka antrai", – aiškina progimnazijos vadovė.

Nuo nulio iki 25 proc.

Tačiau nustatant kiekvienam mokytojui koeficientą ugdymo įstaigos vadovui paliktos nemažos vadinamosios žirklės – už veiklos sudėtingumą jis gali būti visai nedidinamas ar didinamas net iki 25 proc. Profsąjungos čia įtaria kai kuriuos direktorius nesąžiningumu. STT taip pat konstatuoja, kad veiklos sudėtingumo kriterijai yra įvardyti (kai klasėje yra dėl sutrikimų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, grįžusių iš užsienio, kai dėl ligos vaikai mokomi namuose, kai mokytojas moko pagal tarptautinio bakalaureato programas ir kt.), tačiau iš teisinio reguliavimo neaišku, kiek bus padidinami koeficientai mokytojams, pavyzdžiui, jei vienoje klasėje yra vienas, turintis sunkesnės formos specialiųjų ugdymosi poreikių mokinys, o kitoje – trys lengvesnės formos.

"Kai vienur būna "nuo", kitur – "iki", mokytojai pyksta, nes nežino, kodėl dėl veiklos sudėtingumo vienose mokyklose iš viso nieko negauna ar gauna 3 proc., o kitoje mokykloje – didelį priedą", – pripažįsta L.Viršilienė. Bet ji atkreipia dėmesį, kad visų pirma mokyklos direktorius tas žirkles laisvas naudoti tik turimo finansavimo ribose.

Pavyzdžiui, dabar Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje mokosi 28 iš užsienio grįžę vaikai, 29 – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, o 10 – didelių specialiųjų poreikių. Pastariesiems šalia reikia mokytojo padėjėjo, o jų etatų mokykla turi mažai. "Kad nors kiek motyvuočiau sunkų mokytojų darbą klasėje, kurioje yra tokių vaikų, padidinu veiklos sudėtingumo koeficientą, nes mokytojai atlieka ir padėjėjo vaidmenį, individualiai dirba su tokiais vaikais", – aiškina direktorė.

Miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinta lentelė, kiek mokykla gali turėti šių specialistų etatų pagal jos mokinių skaičių. Bet pinigų skyrimo logika su realia situacija čia prasilenkia. "Pagalbos vaikui specialistų reikia ne pagal mokinių mokykloje skaičių ar klasės dydį. Ar mokykloje 400, ar 800 vaikų, jei abiejose yra 29 specialiųjų poreikių turinčių vaikų, abiejose turi dirbti vienodas skaičius pagalbos specialistų. Bet taip nėra", – L.Viršilienės įsitikinimu, protingiau būtų, jei mokykla galėtų argumentuotai pateikti psichologų, mokytojo padėjėjų poreikio užsakymą konkretiems mokslo metams. Jurgio Dobkevičiaus progimnazija dabar prašo savivaldybės pridėti pagalbos mokiniui specialistų etatų, nes jų skaičius nuo 2015 m. mokykloje nesikeitė, nors ji išaugo nuo 300 iki 600 vaikų.

O kol kas direktorė iš situacijos sukasi didindama koeficientus be padėjėjo dirbantiems mokytojams. Bet taip mažiau lieka antrai kišenei.

Dar pernai nauja apmokėjimo tvarka nepatenkinti mokytojai surengė streiką, tačiau šiemet vėl kyla šurmulys.

Su laikmačiu nepastovėsi

Antra kišenė – daug mažesnė, bet jos dalybos, pripažįsta L.Viršilienė, daug sudėtingesnės. Pasak jos, tai mokyklos vidaus kultūros reikalas. Mokykla nusistato prioritetus – su kuriomis programomis dirba, kokias naujoves diegia ir, dalydama pinigus iš antros kišenės, tą sritį ir akcentuoja.

STT kritikuoja, kad nėra teisiškai reglamentuota, kaip aiškiai ir skaidriai paskirstyti ir konkrečiai kontroliuoti, kiek valandų mokytojas skyrė veiklai mokyklos bendruomenei ir savo profesiniam tobulėjimui.

Pasak L.Viršilienės, tai tiksliai pamatuoti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. "Su laikmačiais niekas nestovi, čia mokykla, o ne gamykla. Jei susidaro sunki situacija, ir pokalbiams su tėvais turi skirti laiko tiek, kiek prireikia rasti sprendimą. Juk po 15 minučių mokytojas nepasakys – viso gero, man už ilgesnį pokalbį nemoka. Taip, šios veiklos detalizuotos, bet vienam projektui reikia daugiau laiko sąnaudų, kitam mažiau", – aiškina direktorė.

Švietimo profsąjungos STT taip pat prašė išsiaiškinti, ar sąžiningai nustatomos algos mokyklų direktoriams. Tyrėjai čia įžvelgė panašių rizikos pavojų, kaip ir mokyklų direktoriams nustatant savo pavaldinių algas.

L.Viršilienė aiškina, kad mokyklos direktoriaus atlyginimą nustato miesto taryba. Pagal mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą, veiklos sudėtingumą mero potvarkiu jam priskiriamas koeficientas ir pagal jį mokamas atlyginimas. Kiekvienais metais direktoriaus alga peržiūrima.

Profsąjungos piktinosi, kad direktoriai nesąžiningai tiesia ranką ir į antrą kišenę.

"Pinigai iš antros kišenės direktoriams nepriklauso, nebent kuriam leista eiti antras – mokytojo – pareigas. Tokiu atveju jam turi būti taikomos tos pačios, kaip ir kitiems mokytojams, apmokėjimo sąlygos. Bet bent jau Kaune negirdėjau, kad mokyklų direktoriai turėtų pamokų", – sako L.Viršilienė.

Visą etatą turi mažuma

Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos vadovės tikinimu, tikrai nėra, kad direktorius vienasmeniškai padalija pinigus pagal savo norą. Jis vadovaujasi švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašytais įsakymais, savivaldybės tarybos nuorodomis dėl etatų. Mokyklos pasitvirtina konkrečias darbo apmokėjimo tvarkas, kurios turi būti derinamos su darbo taryba arba mokykloje veikiančia profesine sąjunga. Žinoma, kalbamasi individualiai su kiekvienu darbuotoju, pasirašomas darbo sutarties priedas vieniems mokslo metams.

Svarbiausias klausimas: kokia susidaro suma po visos šios sudėtingos aritmetikos? Turinčio visą etatą 25 metus dirbančio mokytojo metodininko, neatskaičiavus mokesčių, atlyginimas yra 1 400 eurų, jauno mokytojo – apie 1 120.

Labai svarbi pastaba – tai atlyginimas turinčių visą etatą. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje dirba 47 mokytojai, bet etatų yra 38,8. Visu etatu ar daugiau dirba vos dvylika pedagogų. Direktorė sako, kad kai kam trūksta vos kelių valandų, bet dirbtinai iki etato nepritempinėja.

Visą etatą turi matematikos, lietuvių, anglų kalbų, gamtos, biologijos, daugelis pradinukų mokytojų. Tačiau kitiems dalykininkams neįmanoma jo sudaryti, nes, pavyzdžiui, chemijos mokoma tik aštuntoje klasėje, geografijos – trejus metus.

L.Viršilienė aiškina, kad po mokyklų reorganizavimo vidurines mokyklas perskėlus į progimnazijas ir gimnazijas, daugeliui dalykininkų neliko galimybės vienoje mokykloje turėti visą krūvį. Tad didžioji dauguma mokytojų dalykininkų dirba dviejose, o prancūzų kalbos – net trijose mokyklose. Kai tenka lakstyti per kelias mokyklas, kenčia ir lojalumas įstaigai, ir darbas su bendruomene. Tad kai kurie mokytojai siekia įgyti antrą specializaciją.

Kai vienur būna "nuo", kitur – "iki", mokytojai pyksta, nes nežino, kodėl dėl veiklos sudėtingumo vienose mokyklose iš viso nieko negauna.

Reikia daugiau pinigų

Vis dėlto, jei taip kruopščiai skaičiuojami pinigai, kaip kai kurios mokyklos sugeba susitaupyti pinigų tryliktiems atlyginimams? Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos vadovė sako šioje mokykloje dirbanti seniai, bet jokių tryliktų atlyginimų čia nemokama, nes tam pinigų ir nelieka. Ji daro prielaidą, kad nebent didesnės mokyklos gal turi tokią galimybę, bet ir jos bijo kaupti laisvus pinigus, nes bendroje sistemoje jie matyti ir per perskirstymą mokykla gali jų netekti.

L.Viršilienės nuomone, mokyklos vadovui reikėtų turėti galimybę bent kiek materialiai, ne tik žodžiu, paskatinti mokytojus už gerą darbą.

Ar mokyklos vadovė pritartų dar didesniam algų skaičiavimo reglamentavimui? "Jei tik nuo to padidėtų mokytojų algos. Reikia surasti finansinių išteklių mokytojams mokėti didesnes algas pakeliant koeficientus. Reikia didinti koeficientus, o ne kišenių skaičių", – įsitikinusi L.Viršilienė.

Iš tiesų, kad ir kaip kilnosi iš vienos kišenės į kitą, jei pinigų bus mažai, mokytojai ir toliau negaus deramo atlygio. Kiekvieno vaiko situacijos į jokį reglamentą nesukiši, o jei mokyklą ir jos vadovą paliksime be savarankiškumo įvertinti mokytojų darbo sudėtingumą ar darbo bendruomenei vertę, tai prieštaraus šiuolaikinės vadybos principams. Taip, erdvės nesąžiningumui yra. Bet tam yra profsąjungos ir darbo tarybos, kontrolės institucijos, tikrai praverstų ir didesnis viešumas, ką siūlo ir STT. Tačiau ar dėl kelių nesąžiningų direktorių tikrai turėtume nepasitikėti visais?

Beje, Jurgio Dobkevičiaus progimnazija vakar nestreikavo. Nedalyvavo ir didžiajame mokytojų streike pernai. "Streikas atkreipia dėmesį, bet prašau mokytojų pagalvoti apie vaikus, ugdymo proceso ramybės išsaugojimą. Geriau būtų, jei ne streikais, o savo darbais įrodytume mokytojo profesijos prestižą, o žmonės, užimantys aukštus postus, susiprastų, kad mokytojo darbą reikia vertinti", – mano L.Viršilienė.

Gydosi ir ligoninėje

Mokyklos direktorė Lina Viršilienė teigė, kad iki pirmadienio blogai pasijuto 171 vaikas bei 18 mokytojų. Daugelis moksleivių ir pedagogų į medikus kreipėsi dėl ūmaus vėmimo bei viduriavimo, pakilusios aukštos temperatūros. 

Praėjusios savaitės viduryje prastai jautėsi keletas vaikų, sergančiųjų itin padaugėjo savaitės pabaigoje. „Vaikai lankėsi pas šeimos gydytojus, tačiau yra ir mokinių, kurie netgi atsidūrė ligoninėje“, – portalui kauno.diena.lt sakė L. Viršilienė.

Anot mokyklos vadovės, kol mokykloje bus karantinas, nesergantys vaikai mokysis nuotoliniu – elektroniniu būdu. 

„Kadangi nuo trečiadienio serga keletas vaikų ir jiems pasireiškė tokie patys simptomai, tai pirmiausia tiriama, ar žarnyno problemų nesukėlė virusas. Lygiagrečiai yra nagrinėjama versija, ar valgykloje nebuvo apsinuodyta maistu“, – direktorė teigė, kad mokyklos valgykloje valgo dauguma vaikų ir darbuotojų, tad ir didžioji dauguma sergančiųjų čia maitinosi.

Vaikams įtariama virusinė žarnyno infekcija, ar ji susijusi su mokykloje valgytu maistu, šiuo metu aiškinamasi. Dviem iš jų jau nustatyta norovirusinė infekcija.

Pašnekovė neslėpė, kad ir jos pačios sveikata sutriko, nelabai gerai ji jautėsi ir pirmadienį. „Visuomet valgau mokyklos valgykloje ir niekada nebuvo tokių problemų. Maitintojas yra patikimas, tačiau reikia ištirti visas versijas“, – direktorė teigė penktadienį valgiusi vištienos kepsnį. Anot pašnekovės, bendrovės „Matipaula“  tiekiamo maisto valgiaraštis yra labai platus, tad ir penktadienį valgykloje alkį buvo galima malšinti įvairiais patiekalais – tarp jų  vištienos kepsniais, blyneliais su varške, žemaitiškais blynais, žuvies kotletais, daržovių sriuba, įvairiomis kruopomis ir t.t.

Anot L. Viršilienės, apie situaciją mokykloje yra informuotos visos tarnybos – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Bendruomenės prašėme, kad visi atvejai būtų registruojami, mokykla yra dezinfekuojama, – apie priemones, kurių buvo imtasi teigė mokyklos vadovė. –  Dabar nevalgome valgykloje, tai jų prašėme imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas saugumas ir higiena. Per tas dienas, kol mokykloje yra skelbiamas karantinas, jie turi peržiūrėti ir įvertinti situaciją, patalpas dezinfekuoti.“

Mokyklos vadovybė prašo vaikų pasilikti namuose, tėvelių prašoma užtikrinti atžalų saugumą ir mokymąsi per atstumą. 

Dviem ligoniams nustatyta norovirusinė infekcija

Bendrovės „Matipaula“, kuri ir teikia šiai mokyklai maistą, direktorius Darius Bautrukevičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai iš valgyklos patalpų paėmė maisto mėginių. „Maistą tiekiame ir kelioms privačioms mokykloms, tačiau iš jų informacijos apie pablogėjusią mokinių ar mokytojų sveikatą negavome“, – sakė įmonės vadovas. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento atstovai pirmadienį apsilankė mokykloje ir po pietų pranešė, kad progimnazijjoje įtariamas ūmios žarnyno infekcijos protrūkis.

„Turime informacijos apie 12 susirgusiųjų vaikų iš tos pačios mokyklos ir vieną vaiką, kuris dalyvavo toje mokykloje vykusiame renginyje. Vaikams įtariama virusinė žarnyno infekcija, ar ji susijusi su mokykloje valgytu maistu, šiuo metu aiškinamasi. Dviem iš jų jau nustatyta norovirusinė infekcija“, – portalui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė. Anot jos, epidemiologinė situacija tiriama, kai kurie dokumentai dar vertinami.

Specialistai teigia, kad šiais metais progimnazijoje ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkių daugiau neregistruota.

Apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų padės rankų higiena ir nuolatinis aplinkos valymas bei dezinfekcija:

dažnai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;

kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, maisto ruošimui naudojamą inventorių;

kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais preparatais aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis;

ypač kruopščiai valyti ir dezinfekuoti tualetą;

suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;

skalbinius išlyginti karšta laidyne;

ligoniui skirti atskirą kambarį, dažnai vėdinti patalpas;

žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti;

sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais.

Rugsėjo pradžioje klasėse apsigyveno tropinių drugelių lėliukės, kurios atkeliavo iš Vilniaus "Kupu Kupu" įmonės. "Kasryt laukėme stebuklo. Jis įvyko po penkių dienų – išsirito pirmasis 'Papilio lowi' drugelis, jį pavadinome Rugsėju. Mums pasisekė, nes pamatėme virsmą iš lėliukės į drugelį. Tuo metu buvome mokykloje. Pirmiausia išsirito galvutė su ūseliais, o vėliau ir sparneliai. Po kelių dienų ryte radome dar du drugelius, juos pavadinome: Mišrusis dvigarsis ir Merkurijus. Dabar visą mėnesį jie mus turėtų džiuginti, jei viskas bus gerai", – įspūdžiais dalijosi projekte dalyvaujanti trečiokė Lėja.

Mergaitė pasakojo, kad viena lėliukė neišsivystė, ir svarstė, kad jai gal buvo per šalta, gal per daug triukšmo klasėje. "Jie gi lepūs, o mūsų klasė neprimena tropikų...", – pastebėjo Lėja.

Pasak trečios klasės mokinės Letos, dabar patys mokiniai rūpinasi drugelių maitinimu. "Kas rytą pjaustome citrusinius vaisius. Lauros tėtis atnešė gėlę kaną, ant kurios drugeliai deda kiaušinėlius, ir mūsų drugeliai jaučiasi lyg džiunglėse. Bet jau prasidėjo šalnos ir mokykla atvėso, šį rytą drugelis vardu Rugsėjis užmigo... Jį įrėminsime ir visada prisiminsime", – apie trumpą drugelio gyvenimą pasakojo Leta.

Vaikams auginti ir prižiūrėti drugelius padeda projekte "Užsiaugink drugelį pats" kartu dalyvaujančios priešmokyklinio ugdymo mokytoja Miglė Janušauskienė, mokytoja Neringa Augūnienė ir muzikos mokytoja Gema Rudzevičienė. Anot mokytojų, vaikai mokosi dainą apie drugelius ir kasdien patiria daug džiaugsmo, stebėdami drugelius ir jais rūpindamiesi.

"Šiuolaikiškai ugdant vaikus labai svarbu mokytis iš patirties ir asmeninės praktikos, todėl smagu, kad mūsų vaikai vis dažniau mokosi ne tik iš vadovėlių, bet patys tyrinėdami ir stebėdami, – tokio projekto naudą įvardijo mokytoja Neringa. – Viena iš dažnai girdimų frazių pastaruoju metu – patyriminis ugdymas arba mokymasis per asmeninę patirtį. Nors ši frazė skamba kaip naujiena, iš tiesų tai yra pati seniausia mokymosi metodika, kai žmonės bandė, darė, ir taip mokėsi naujų dalykų".

"Reikia kurti mokyklose tokią aplinką ir sąlygas, kad vaikai galėtų mokytis iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų. Svarbu tą mokinių patirtį nuolat papildyti naujomis žiniomis ir parodyti, kaip jas pritaikyti ir naudoti kasdien", – įsitikinusi J.Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Laukia pokyčiai

"Aviamodeliavimas – nei inžinerija, nei hobis", – prasitarė patyręs pilotas, o lapkričiui skaičiuojant pirmąsias dienas jau plačiai atvėrė Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos duris.

Dar 1992-aisiais legendinio lakūno, aviacijos inžinieriaus ir lėktuvų konstruktoriaus vardu pavadintoje progimnazijoje G.Orlovą dabar galima sutikti mažiausiai tris kartus per savaitę. Antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 5–8 klasių moksleiviams jis pasakoja apie aviaciją ir lėktuvų modeliavimą, o laisvu nuo pamokų metu visus entuziastus papildomai kviečia į aviamodeliavimo būrelį.

Jau kitų metų pradžioje pirmajame mokyklos aukšte bus įrengta aviamodeliavimo klasė, kuria galės naudotis technologijas dėstantys pedagogai, šalia jos – aviamodeliavimo laboratorija. Pastarojoje, anot G.Orlovo, bėgant laikui dildes ir rankinius pjūkliukus galėtų pakeisti naujosios technologijos – lazerinės pjaustyklės.

"Gal net kokį simuliatorių sudėliotume iš kompiuterių ekranų, kad vaikai galėtų pajusti skrydžio galią", – savo užsidegimu stebino pašnekovas.

Gal net kokį simuliatorių sudėliotume iš kompiuterių ekranų, kad vaikai galėtų pajusti skrydžio galią.

Gali būti, kad naujose patalpose šalia lėktuvų detalių pilotas išrikiuos ir kelias savo laimėtas taures iš daugiau nei pusšimčio turimų. Dabar jos guli mokykloje, sukrautos kartoninėje dėžėje ant spintos. Tiesa, apie apdovanojimus, pelnytus per savo aviamodeliavimo ir sklandymo parasparnias karjerą vyras nepanoro kalbėti. "Neprašykite, tikrai nerodysiu", – kategoriškai, bet su šypsena atkirto aviacijos inžinierius.

Didesnės, mažesnės, sidabro ar aukso spalvos taurės, anot jo, tik daiktai, neturintys išliekamosios vertės. Tai, kas brangiausia, –  širdy.

Karbonas vietoje balzos

Kol kas naujasis J.Dobkevičiaus progimnazijos šeimos narys kabinetu trečiajame aukšte dalijasi su muzikais. Čia glaudžiasi ir visi moksleivių kurti lėktuvų modeliai. Jų, pakibusių virš langų, dar šios savaitės pradžioje suskaičiavome bent kelias dešimtis. Vieni jau paruošti skristi, kiti tebelaukia, kol ant priekio bus užklijuoti plastilino burbulai.

"Šie modeliukai labai gerai skrenda. Lengvai įveikia ne tik klasę, bet ir sporto salę", – mūsų akivaizdoje kelių dešimčių centimetrų ilgio lėktuvėlių galimybes pademonstravo moksleivių numylėtinis.

Modeliukai, anot G.Orlovo, manevringi ir lengvi. Pagaminti iš faneros, pušies juostelių, nedidelių plastiko plokštelių ir itin lengvos Pietų Amerikoje augančios balzos, kurią aviamodeliuotojai vadina savo duona.

"Žinoma, kai kalba sukasi apie profesionalų sportą, balzą pakeičia anglies pluoštas – karbonas", – aviamodelio propelerį, sumeistrautą iš medžiagos, tačiau kur kas tvirtesnės ir brangesnės nei stiklo pluoštas, delne ištiesė pašnekovas.

Aukštos kokybės tikro karbono apdailos elementai, anot jo, įspūdingai pabrėžia sportiškumą ir yra labai mažo svorio. Dėl Pluoštą iš anksto impregnuojant sukuriamas ypač gražus ir lygus paviršius. Gamyba vyksta naudojant aukštą temperatūrą ir slėgį. Ši vadinamoji autoklavų technologija taip pat naudojama "Formulės 1" komponentų gamybai.

"Žinoma, čia ir kainos kitos. Vienas karboninis aviamodelis atsieina apie 3 tūkst. eurų. Su varikliuku – keliais šimtais pigiau. Tik darsyk pabrėžiu, kad kalbu apie profesionalųjį sportą. Tai, ką daro moksleiviai – "for free", – aviamodelį, panašų į tuos, kurie šią vasarą Prancūzijoje kordinių aviamodelių pasaulio čempionate jam ir visai Lietuvos rinktinei atnešė sėkmę – 4-ąją vietą – ranka glostė pašnekovas.

Dideli užmojai

G.Orlovo svajonės sparnuotos, nors pats pilotas pasakytų – labai žemiškos. Jo tikslas – progimnazijoje užauginti naują aviamodeliuotojų kartą, kuri Europoje ir pasaulyje atstovautų Lietuvai. Realu? Kauno aviatorių klubo "Oranžinis dangus" vadovas įsitikinęs, kad su jo komandos patirtimi ir jaunųjų aviamodeliuotojų užsidegimu viskas įmanoma.

"Sutikite, jei mieste būtų surengtos "Formulė-1" varžybos, po jų autosportas suklestėtų, nes viskas turi įtakos, perspektyvos ir pavyzdžių", – G.Orlovas dėliojo tolesnį scenarijų. – Kartu su Lietuvos aviamodelių sporto federacija siekiame, kad Lietuvoje atsirastų galimybė rengti kordinio aviamodeliavimo sporto varžybas. Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI) palaiko mūsų idėją. Beje, jei tokios varžybos būtų surengtos, jos vyktų ne bet kur, o S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. Simboliška, kad būtent čia 1935-ųjų liepos 2 d. vyko pirmosios Lietuvoje aviacijos aviamodeliavimo varžybos."

Tiesa, tam, kad mieste būtų suorganizuotos Europos ar pasaulio kordinio aviamodeliavimo sporto varžybos, būtina įrengti keturis specialius sportinius laukus. Pirmąjį progimnazijos pašonėje savo jėgomis sutvarkė aviamodeliavimo entuziastai. Liko dar trys. G.Orlovas nuoširdžiai tiki, kad pastarieji Kaune atsiras iki 2022-ųjų.

"Patys to nepadarysime – reikalingas miesto valdžios palaikymas", – apie finansinę paramą užsiminė pilotas.

Skaičiuoja pranašumus

Išasfaltavus antrąjį lauką, G.Orlovo tikinimu, Kaune būtų galima surengti pasaulio taurės etapą. Asfaltu užklojus likusiuosius du – pasaulio ir Europos čempionatus.

Krepšinio varžybų negalima surengti pusėje aikštelės, o plaukimo – 3 m ilgio pirties baseine.

"Krepšinio varžybų negalima surengti pusėje aikštelės, o plaukimo – 3 m ilgio pirties baseine. Lygiai taip pat ir aviamodeliavimo varžybų negalime surengti vienoje ar dviejose aikštelėse. Jos turi būti keturios", – svariais argumentais kalbėjo prityręs pilotas.

Aerodrome įrengtos aviamodelių varžyboms tinkamos asfaltuotos aikštelės, anot pašnekovo, miestui neštų nemažą naudą. Antai šių metų liepą Prancūzijoje vykęs pasaulio kordinių aviamodelių čempionatas Landreso biudžetą papildė net 500 tūkst. eurų.

"Čempionate dalyvavo apie pusketvirto šimto dalyvių ir maždaug 700 palaikančiųjų: technikų, šeimos narių ir draugų. Jie naudojosi viešbučiais, lankėsi kavinėse ir parduotuvėse, – G.Orlovos įžvelgė dar vieną tokių renginių nešamą naudą. – Žinomumas. Kiekvienas toks renginys – papildoma reklama miestui."

Aikštelės galėtų tarnauti ne tik prestižinėms varžyboms, bet ir kasdieniam moksleivių ir jaunimo ugdymui. Čia galėtų treniruotis ir profesionalai.

Didysis startas

Belaukdamas, kol mintys dėl sportinių laukų aerodromo teritorijoje virs kūnu, G.Orlovas tęsia kitus darbus.

"Dabar ruošiamės varžyboms. Norą dalyvauti jose pareiškė apie 100 moksleivių", – pilotas tikino, kad atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio sukaktis ir toks pats dalyvių skaičius jau šiandien vykstančiame renginyje – visiškas atsitiktinumas. Kur kas svarbiau esą yra faktas, kad aviamodelių varžybos po ilgo laiko vyks pirmą kartą.

"Kol kas neįsivaizduoju, kuo viskas baigsis, tačiau tikiu, bus įdomu", – didžiosios dienos laukimo jaudulio neslėpė tiksliosios mechanikos ir aviacijos inžinieriaus išsilavinimą turintis pedagogas.

Aviamodelių varžybos šiandien, anot G.Orlovo, bus iš dviejų rungčių. Pirmosios metu dalyviai turės kuo toliau nuskraidinti savo lėktuvėlius, antrosios – kuo arčiau tikslo.

"Juk ir didieji lėktuvai tupia ant nusileidimo tako, o ne šalia jo", – šyptelėjo entuziastas.

Kas po to? Moksleiviai modeliukus parsineš namo. Juos galės rodyti kaimynams, draugams, dėti į lentyną už stiklo ar, paleidę sienon, trupinti į šipulius.

"Savo misiją jie šiaip ar taip atliks – pasieks dar didesnį žmonių ratą", – aviamodeliavimo ir jaunų aviamodeliuotojų sėkme šventai tikėjo pašnekovas.

Jeigu ir jums smalsu, kaip seksis varžybų dalyviams, šiandien nuo 9 val. ryto galite užsukti į J.Dobkevičiaus progimnaziją, V.Čepinskio g. 7.

Strigo anglų kalba

Rugpjūčio pradžioje tarptautinės mainų programos "Jaocu–Kaunas 2018" metu, iš mažo Japonijos miestelio Jaocu atvykę 13–15 metų mokiniai keturias dienas gyveno kartu su jais priėmusiais moksleiviais iš Kauno. Per intensyvią savaitę svečiai aplankė Sugiharos namus, 9-ąjį fortą, Pažaislio vienuolyną, Kiemo galeriją, kur išklausė Bellos Shirin pasakojimą apie Holokaustą Kaune, vaikščiojo po Senamiestį, Laisvės alėją, o vakarais grįždavo į savo laikinas šeimas.

15-mečiui Saku Yamauchi, gyvenusiam J.Dobkevičiaus progimnazijos moksleivio Žygimanto namuose, pirmą dieną sunkiai sekėsi susikalbėti su jį priėmusiais kauniečiais – strigo japono anglų kalba. "Vieną vakarą nuėjome į piceriją, kur su Žygimantu pradėjome diskutuoti apie krepšinį, atsipalaidavau ir pradėjau visai neblogai kalbėti. Nuo tos dienos namuose kalbėjomės apie įvairiausius mane dominusius dalykus. Noriu labai padėkoti šeimai, kuri taip gražiai mane priėmė", – sakė Jaocu vidurinės mokyklos moksleivis.

Čijunės Sugiharos gyvenimo istorija nuo mažens susidomėjęs japonas svajojo kada nors aplankyti Kauną. Ši kelionė turėjo padėti pagerinti ir anglų kalbos įgūdžius. Ateitį su Vakarų istorijos studijomis planuojantis sieti moksleivis, gyvendamas Lietuvoje, buvo sujaudintas šalių kultūros ir istorijos skirtumų.

Sies ateitį su Japonija

Pokalbį su S.Yamauchi gyvai iš japonų kalbos vertusi J.Dobkevičiaus progimnazijos abiturientė Salomėja Jurėnaitė taip pat namuose buvo priėmusi moksleivę iš Jaocu. Puikiai japoniškai kalbančiai kaunietei buvo keista bendrauti su daug jaunesne japone – Salomėja dalyvauja VDU Japonistikos klubo "Hashi" renginiuose, kur dažniausiai laiką leidžia su studentais iš Japonijos.

Norėčiau būti tiltu tarp Lietuvos ir Japonijos kultūros.

"Labai dėkoju už šią galimybę, nes pamačiau kultūrą iš kitos pusės ir labai daug išmokau", – mergina japonų kalbos pradėjo mokytis būdama 11-os. Tada su japonų kovos meno aikido klubu, kuriame treniravosi, pirmą kartą aplankė Japoniją.

"Tada labai susižavėjau jų kultūra, žmonėmis, kurie, atrodo, jaučia dėkingumą visiems aplinkui. Labai noriu mokytis iš to pavyzdžio ir sieti savo gyvenimą su Japonijos kultūra", – Salomėja jau yra nusižiūrėjusi kelis šios šalies universitetus, į kuriuos norėtų kitais metais stoti, tačiau visiems laikams iš Lietuvos išvažiuoti nenorėtų. "Norėčiau būti tiltu tarp Lietuvos ir Japonijos kultūros", – šypsojosi moksleivė.

Stebėjo saulėlydį

15-metė Aya Sato, gyvenusi J.Dobkevičiaus progimnazijos moksleivės Emilijos šeimoje, buvo sužavėta lietuviškos gamtos. "Labiausiai man įsiminė vakaras, kai kieme kepėme šašlykus. Tą vakarą daug kalbėjome apie Lietuvą ir Japoniją. Kai pavalgėme, pėsčiomis keliavome prie ežero. Man visą laiką išliks tas vaizdas – kaip virš ežero leidžiasi saulė. Tai buvo nuostabu", – žavėjosi mergina, kuri kartu su kitais moksleiviais išreiškė viltį, kad ši Lietuvos ir Japonijos draugystė niekada nenutrūks.

Į Kauną atvykę moksleiviai turėjo nemažai pasistengti, kad jiems būtų suteikta ši išskirtinė galimybė. Iš daugybės norinčių buvo atrinkti 20 geriausiųjų, kurie išlaikė anglų kalbos testą, gerai pasirodė per pokalbį ir išreiškė motyvaciją dalyvauti projekte.

Prieš išvykdami iš Kauno japonai mokyklos bendruomenei padovanojo vilties ir taikos simbolį "Sadako" – vėrinį, padarytą iš 1000 išlankstytų gervių. Gerves lankstė visi Jaocu mokiniai, linkėdami taikos pasaulyje.

Visi šie moksleivių įspūdžiai – tekstai ir nuotraukos suguls į vieną knygą, kuri bus išleista Jaocu mieste ir vėliau dalijama visose mokyklose. Mainuose dalyvavę japonai Kaune įgytą patirtį ir žinias taip pat gyvai perduos savo mokyklų mokiniams.

Nesitikėjo karščių

Į Kauną iš kito pasaulio krašto atvykusios moksleivių ir jų mokytojų delegacijos vadovas Toshiya Kakamu pirmą kartą lankėsi ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Europoje. Nors prieš atvykimą jis ruošėsi ir studijavo Lietuvos istoriją, tačiau atvykęs suprato, kad nieko nežino ir reikia visko mokytis iš naujo. Anot jo, istorijos supratimas Japonijoje ir Vakaruose absoliučiai skiriasi.

Nors Jaocu gyventojai apskritai nemažai žino apie Lietuvą, daugiausiai dėl Č.Sugiharos, mainai buvo proga moksleiviams gyvai prisiliesti prie visiškai kitokios kultūros.

"Su mokiniais dar aptarsime jų įspūdžius, bet iš to, ką mačiau, pavyzdžiui, kaip jie viską užsirašinėjo lankydamiesi 9-ajame forte, parodė, kad jiems tai labai svarbu. Apskritai buvo smagu matyti, kaip jie šiltai bendrauja su lietuviais ir šeimomis, kurios juos priėmė", – anot T.Kakamu, programa vaikams buvo labai naudinga.

Vienintelis dalykas, kurio japonų delegacija nesitikėjo Lietuvoje, – kaitra. "Japonijoje yra žinoma, kad Lietuva yra vėsi šalis, todėl tikėjomės, kad čia atvažiavę atsigausime, nes dabar Japonijoje maždaug 42 laipsniai karščio", – šypsojosi T.Kakamu.

Kiekvienas kaunietis gali tapti šios akcijos dalyviu, jeigu pagelbės onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Palankaus vėjo malūnėlių dirbtuvės veikia Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje, kur galima įsigyti Labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ simbolį ir taip paaukoti kilniam tikslui.

Būtent tokios kilnios misijos vedami svečiai iš Japonijos atvyksta į Kauną. Gegužės 27 d., sekmadienį, 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje jungtinis japonų ir lietuvių atlikėjų koncertas „Lietuva–Japonija. Vienybė muzikoje“ įprasmins abiejų tautų draugystę.

Labdaros koncerte skambės dviejų tautų atlikėjų bendrai paruošta L. van Beethoven Devintoji simfonija (d-moll, op. 125) ir japonų kompozitorių kūriniai. Juos atliks Vienos-Gifu choras iš Japonijos, meno vadovo ir dirigento vadovaujamas Kauno valstybinis choras, taip pat Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas). Dirigentas – Tamotsu Hiramitsu.

Koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos Labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, besirūpinančiam onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. Koncertas nemokamas, tad nepraleiskite sekmadienio popietės vėjais, o geriau įsukite palankaus vėjo malūnėlius ir klausykite didingos muzikos. Informacijos ir vietų rezervavimui prašome siųsti el. laišką adresu concert.booking2018@gmail.com. 

Aukoti Labdaros ir paramos fondui „Rugutė“ taip pat galima į sąskaitą LT69 7044 0600 0571 3029, fondo kodas 300070090.

Atidarymo šventė įvyko praėjusį penktadienį, mokinių judriosios pertraukos metu. Moksleiviai turėjo galimybę išbandyti naujai įrengtą krepšinio aikštelę, palakstyti ant dirbtinės žolės futbolo manieže ir įveikti olimpinę mylią atnaujintuose stadiono bėgimo takuose.

Iškilmingo atidarymo juostelę perkirpo rangos darbus vykdžiusios bendrovės „Kelminta“ direktorius Audrius Kelmontas, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas Algimantas Andriulevičius, Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė ir aikštyno šeimininkė, Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Progimnazijos direktorė dėkojo miesto savivaldybei už finansavimą įrengiant sporto ir rekreacijos erdvę bei kvietė Aleksoto ir viso Kauno gyventojus naudotis šia sutvarkyta baze.

404 mokiniai ir 22 mokytojai išlankstė tūkstantį gervių. Organizuoti akciją padėjo VDU Muzikos akademijos bendruomenė ir Aleksoto seniūnija. Penktadienio rytą nuo 11 iki 11.15 val. visuose mokyklos kabinetuose ir aktų salėje tuo pačiu metu buvo lankstomos japoniškos gervelės.

Pasak progimnazijos direktorės Linos Viršilienės, pasirinktas lankstinys yra sėkmės ir tolerancijos simbolis, kuris kiekvienam turėtų simbolizuoti taiką pasaulio atžvilgiu, pakantumą kitokiam žmogui.

Origami lankstymas Aleksote nėra naujiena - jau daugiau nei penkerius metus Aleksoto bendruomenės nariai, mokyklų mokiniai, mokytojai susiburia rudens projektui "Tolima - artima Japonija".

Kiekvienais metais japonistikos programos užsiėmimų metu jos dalyviai turi galimybę iš arčiau pažinti japoniškas tradicijas, menus, literatūrą, sveikos gyvensenos paslaptis, kaligrafijos įdomybes, arbatos ritualą, kimono, maisto kultūrą ir kitas japoniškas įdomybes. Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija yra užmezgusi draugiškus partnerystės ryšius su Japonijos ambasada Lietuvoje ir 2017 m. rengiasi priimti mokinių delegaciją iš Yaotsu, Chiunės Sugiharos gimtojo miesto, Gifu perfektūros Japonijoje.