Kai prireikia pagalbos

Vieno iš KMP Centro padalinio kabinetų duris praveria jaunas gydytojas. „Užeikite“, – pakviečia.

„Kol kas neturiu labai daug pacientų. Laisvu laiku stengiuosi geriau susipažinti su E. sveikatos sistema, kurią lietuviškai pildau padedamas „Google“ vertėjo ir medicinos slaugytojos, – prisipažįsta šeimos gydytojas Oleksandras Voloshynas. – Ligos čia tos pačios kaip ir Ukrainoje.“

Lietuvių kalbos besimokantis vyras neabejoja: laikui bėgant automatinio vertėjo ir poliklinikos personalo pagalbos reikės vis mažiau.

Su juo bendraujame rusiškai, tačiau, atėjus pacientui, gydytojas prabyla ukrainietiškai. Prie jo kabineto KMP Centro padalinyje sutiktas 40-metis vyras iš Mykolajivo, nepanoręs atskleisti savo vardo, džiaugėsi, kad gali kreiptis į savą gydytoją.

„Man išsėtinė sklerozė, periodiškai turiu lankytis pas gydytojus. Savo ligos išrašą turiu tik ukrainiečių kalba. Labai gerai, kad čia, Kaune, galiu kreiptis į ukrainietį gydytoją – kas kitas pagal tokį mano ligos išrašą galėtų parašyti siuntimą pas reikiamus gydytojus“, – pasakojo vyras.

Jis teigė Lietuvoje gyvenantis jau kurį laiką – atvykęs dirbti statybose prasidėjus karui. Čia ir pasilikęs.

Eilės pas gydytoją laukė ir jauna moteris iš Kyjivo. „Aš su sūnumi ir mama atvažiavau į Lietuvą kovą. Prieš trejus metus buvau operuota dėl krūties vėžio, tebevartoju paskirtus vaistus. Iki šiol man užteko iš Ukrainos atsivežtų vaistų atsargų. Tačiau jos jau eina į pabaigą, dėl to kreipiausi į šį šeimos gydytoją. Jis viską suprato iš pusės žodžio. Gydytojas negali tų vaistų išrašyti, bet parašė siuntimus pas endokrinologą, ginekologą, pas kurį taip pat turiu nuolat lankytis. Poliklinikoje man išaiškino, kad dėl susijusio su onkologine liga gydymo ir vaistų išrašymo turiu kreiptis į Onkologijos ligoninę. Kitą savaitę važiuosiu ten“, – pasakojo moteris.

O. Voloshyno teigimu, daugelis Kaune į jį besikreipiančių tėvynainių yra kamuojami dėl užsitęsusio streso paūmėjusių lėtinių ligų.

„Tomis ligomis jie susirgo dar Ukrainoje ir ten gydėsi. Aš arba pats skiriu gydymą, išrašau vaistų, arba išrašau siuntimus pas gydytojus specialistus“, – pasakojo pašnekovas.

Gydytojo žodžiais, jo tipinis pacientas čia, Lietuvoje, nėra mamos su mažais vaikais. „Visokių žmonių ateina. Ir jaunų, ir senų, ir vyrų, ir moterų. Yra ir tokių, kurie prašo padėti susidoroti su užsitęsusiu stresu, nerimu. Juk žinote – mūsų šalyje vyksta karas“, – nedaugiažodžiavo O. Voloshynas.

Ryšys: O. Voloshyno konsultacijų atvykstantys ukrainiečiai džiaugiasi galimybe kreiptis į savą gydytoją / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Leidimą dirbti gydytoju Lietuvoje jis gavo ne iš karto. Atvykęs balandžio pabaigoje, netrukus, kaip pats sako, pradėjo stažuotis KMP. „Stebėjau, žiūrėjau, kaip dirba kiti“, – užsiminė šeimos gydytojas. Ukrainoje gydytojai įgyja kitokį išsilavinimą nei ES, todėl kiekvienu atveju licencijas gydytojams išduodanti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba sprendžia, ar Ukrainoje įgyto išsilavinimo ir gydytojo darbo praktikos pakanka tam, kad būtų galima išduoti ES galiojančią licenciją.

Pasak O. Voloshyno, gauti licenciją Lietuvoje nebuvo sudėtinga – jis turėjo dokumentus, įrodančius įgytą medicininį išsilavinimą ir darbo praktiką.

Įsiliejo į kolektyvą

Ukrainos piliečiai patirs mažesnį stresą, atėję pas savo šalies gydytoją. Juk kas geriau nei jis gali suprasti savo tėvynainius.

KMP Centro padalinio vadovė Rasa Abariuvienė džiaugėsi į poliklinikos kolektyvą įsiliejusiu šeimos gydytoju iš Ukrainos.

„Gydytojui pradėti dirbti kitoje valstybėje yra didžiulis stresas – juk sveikatos priežiūros sistemos, reikalavimai skiriasi. Tačiau Oleksandras labai sąžiningai, su dideliu susidomėjimu stažavosi pas mūsų šeimos gydytojus, stebėjo jų darbą ir iš jų mokėsi. Matyti, kad jis – geras gydytojas, randantis bendrą kalbą su pacientais, – neabejojo KMP Centro padalinio vadovė. – Ukrainos piliečiai patirs mažesnį stresą, eidami pas savo šalies gydytoją. Juk kas geriau nei jis gali suprasti savo tėvynainius. Apskritai, apsistojus svetimoje šalyje išgirsti žodį savo kalba yra labai svarbu.“

Pabėgėliams iš Ukrainos artima ir paties gydytojo istorija. Jis – iš Rytų Ukrainos, Luhansko apskrities, Starobelsko miestelio. „Dabar Starobelskas, kaip ir Luhansko apskritis, okupuoti. Man neramu – ten liko mano tėvai. Daugelis jaunesnių stengiasi iš ten pabėgti, pažįstami kreipiasi į mane, klausia, kaip mums tai pavyko. Per fronto liniją, per Ukrainą nepravažiuosi – nemažai bandžiusių tai padaryti žuvo. Dabar iš ten galima pabėgti tik per Rusiją. Mes patys važiavome per Voronežą, Maskvą, Estiją ir Latviją. Pasirinkome Lietuvą, nes mūsų pažįstami iš Starobelsko, jie išvažiavo anksčiau, jau buvo apsistoję Vilniuje. Savaitę pagyvenome pas juos, o paskui atvykome į Kauną, kur man pasiūlė darbą“, – pasakojo gydytojas.

Į Lietuvą jis atvyko su šeima – gydytoja pulmonologe žmona ir dvylikamete dukra.

„Norėtųsi grįžti į Ukrainą – namo į Starobelską. Tačiau atrodo, kad viskas užsitęs. Gal po metų, gal po dvejų galėsime sugrįžti, – tyliai atsiduso pašnekovas. – Kol kas gydysiu žmones čia.“

Yra patogioje vietoje

KMP Centro padalinys yra strategiškai patogioje vietoje – netoli nuo pabėgėlių registracijos centro, įsikūrusio Vytauto pr. Skaičiuojama, kad į šį poliklinikos padalinį per savaitę kreipiasi apie 60–90 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Žmonės ateina ne vien šeimos gydytojo paslaugų, bet ir gydytojų specialistų konsultacijų, tyrimų.

R. Abariuvienė pabrėžė, kad poliklinikoje laukiami ne tik nuolat Lietuvoje gyvenantys ir prie šios sveikatos priežiūros įstaigos prisirašę ukrainiečiai – ir migrantai.

R. Abaruvienė / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Priimame privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustus ukrainiečius, t. y. čia dirbančius asmenis ir jų nepilnamečius vaikus, taip pat nelydimus nepilnamečius ir nedraustus, bet registruotus Migracijos departamento sistemoje MIGRIS. Jiems paslaugas teikiame remdamiesi vidaus reikalų ministro įsakymu“, – sakė padalinio vadovė.

Neturintiems PSD ir sistemoje MIGRIS neregistruotiems ukrainiečiams poliklinikoje teikiamos būtinosios paslaugos, kitais atvejais paslaugos teikiamos už jas sumokėjus asmeninėmis ar privataus draudimo lėšomis.

Atvykdami į polikliniką, karo pabėgėliai iš Ukrainos turi turėti asmens dokumentus ir (arba) MIGRIS kortelę.

Asmenys, norintys prisirašyti prie KMP, turi būti apdrausti PSD ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.