Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad audituojamos yra visos laisvės atėmimo įstaigos, siekiant spręsti jose pastebimas įsisenėjusias problemas.

Pastaruosius trejus metus Nepilnamečių tardymo izoliatoriui vadovavęs Vytautas Lamauskas šias pareigas paliko pernai ir vėliau vadovavo Probacijos tarnybai, tačiau prieš kelias savaites apskritai pasitraukė iš kalėjimų sistemos. Nepilnamečių tardymo izoliatorius šių metų pradžioje prijungtas prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Buvęs įstaigos vadovas teigia, kad problemos įsisenėjusios ir buvo sprendžiamos. Savo pasitraukimą iš sistemos jis sieja su auditu ir nusivylimu politine komanda.

Tuo metu teisėsauga šiuo metu svarsto, ar auditas gali būti pagrindas tyrimui atlikti.

Kalėjimų departamento vadovybė sudarė komisiją, kuri turėtų vertinti ir atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų klausimus. Pasak departamento, komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl konkrečių asmenų atsakomybės.

Sistemos tikrinimas

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad šiais metais auditai bus atlikti visose laisvės atėmimo įstaigose.

„Kiekviena įstaiga bus audituota ir iš esmės panašios problemos yra visose įstaigose: klausimai dėl viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos, (...) taip pat turto administravimas yra nepakankamai geras, kartais apskaitoje pasidaro klaidų – mes matome, kad tos klaidos yra tendencingos, už tai ir audituojame visas įstaigas“, – sakė jis.

Auditorių teigimu, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje į apskaitą buvo neįtrauktas nekilnojamasis turtas, nėra dokumentų apie inventorizaciją, tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų sumontuotos lengvai išimamos pertvaros bei užfiksuoti kiti pažeidimai.

Audituotu laikotarpiu įstaigai vadovavęs direktorius V. Lamauskas teigia, kad daugumą problemų rado jau atėjęs vadovauti įstaigai bei stengėsi spręsti, kiek tai leido riboti finansiniai ištekliai.

Teisingumo ministras sutinka, kad įkalinimo įstaigos ilgai buvo apleistos, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu dedamos pastangos gerinti sąlygas tiek šioje, tiek kitose įkalinimo įstaigose.

Teisėsaugos dėmesys

Kauno tardymo izoliatorius, prie kurio nepilnamečių pataisos namai prijungti, dėl galimo apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo kreipėsi į teisėsaugą. Policija, prokurorui nusprendus panaikinti sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, iš naujo vertina gautą medžiagą.

„Prokuratūra panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžino medžiagą patikslinimui bei sprendimui priimti iš naujo“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra.

Kalėjimų departamentas teigia, kad audito išvadas vertina komisija, o tai padarius bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir galimos atsakingų asmenų atsakomybės.

Teisingumo ministerijos audito skyrius šį auditą, kurio rugpjūčio 4 dieną parengtą ataskaitą gavo BNS, atliko nuo šių metų sausio iki liepos, nusprendus šią įstaigą prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus.

Turtas apskaitoje atsidūrė po 23-ejų metų

Atlikdami izoliatoriaus valdomo turto vertinimą auditoriai nustatė, kad ši įstaiga valdo keturis nekilnojamo turto objektus Prienų rajone: gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus bei šulinį, tačiau apskaitoje šis turtas neįregistruotas ir finansinėse ataskaitose nenurodomas.

Nustatyta, kad tuometinei Kauno auklėjamajai kolonijai šis turtas valdyti perduotas 1993 metais, tačiau į apskaitą įtrauktas  2016 metais.

2017 metais šis turtas iš įstaigos apskaitos registrų buvo pašalintas dėl nusidėvėjimo.

„Vidaus audito metu nebuvo nustatyta, kokiu tikslu ir kokiais būdais nekilnojamas turtas Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Vangų kaime buvo naudojamas įstaigos veikloje. Vidaus audito metu buvo pateikta informacija, kad šiuo metu minimas turtas yra sunykęs“, – rašoma audito ataskaitoje.

Pasak auditorių, atsakingi asmenys nesiėmė jokių priemonių, kad turtas būtų tinkamai prižiūrimas arba realizuotas, todėl konstatuota, kad įstaiga netinkamai, nesavalaikiai ir neteisėtai į apskaitą įtraukė ir iš jos pašalino įstaigai patikėtą ilgalaikį turtą.

Fizinės pataisos namų patalpų apžiūros metu auditoriai nustatė ir daugiau netinkamo turto valdymo atvejų: apleistas ir netvarkomas pataisos namų pastato rūsys, be to, netvarkoma avarinės būklės vamzdynų infrastruktūra.

„Iš prakiurusių vamzdžių bėga vanduo, dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos komunalinėms paslaugoms bei neužtikrinama tinkama pastato pamatų, t. y. pagrindinių pastato laikančių konstrukcijų, priežiūra (nuolat užliejami pamatai)“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai taip pat konstatavo, jog įstaigoje nuo pat 1993 metų netinkamai vykdyta turto inventorizacija, netiksliai pateikiami finansinių rezultatų duomenys.

Buvęs įstaigos vadovas V. Lamauskas teigė, kad apie sodybą Prienų rajone paaiškėjo radus ją paminėtą įstaigos dokumentuose, nors iki tol niekas tuo turtu nebuvo susidomėjęs, jis nebuvo niekur minimas. Jis teigė, kad nustačius, jog sodyba sunykusi, buvo konsultuojamasi su Teisingumo ministerija, kaip reikėtų elgtis su turtu, kurio praktiškai yra nebelikę.

„Sudarėme komisiją, komisijos nariai, kiek aš atsimenu, važiavo pasižiūrėti, nes reikia turtą apžiūrėti ir ten nieko nerado. Ir paskui mes klausinėjome, net ir pas tą pačią auditorę klausinėjome, ką daryti su turtu, kurio nėra? Niekas nieko neatsakė. 23 metus niekas nieko nežiūrėjo“, – sakė jis.

„Mes tapome tokiais įkaitais kaip ir – po 23-ejų metų kažkas pastebėjo tą dalyką“, – pridūrė jis.

Nuteistųjų kambarių sienos – iš drožlių plokščių

Pažeidimų rasta ir patikrinus nuteistųjų gyvenimo sąlygas. Pasak ataskaitos, nors sienos tarp nuteistųjų gyvenamųjų kambarių turėtų būti iš mūro ir ne plonesnės kaip 25 centimetrų storio, o gelžbetonio sienos – ne plonesnės kaip 8 centimetrai, pertvaros šioje įstaigoje įrengtos iš medžio drožlių plokščių, sumontuotų ant metalinių tvirtinimo profilių.

„Tokios sienos ne tik neatitinka nustatytų reikalavimų, bet ir neužtikrina tinkamo nuteistųjų izoliavimo, nes jos yra paslankios, nuo atsirėmimo įlinksta ir juda, jas galima nesudėtingai išimti“, – teigiama ataskaitoje.

Tokios sienos ne tik neatitinka nustatytų reikalavimų, bet ir neužtikrina tinkamo nuteistųjų izoliavimo, nes jos yra paslankios, nuo atsirėmimo įlinksta ir juda, jas galima nesudėtingai išimti.

Be to nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamųjų kambarių durų užraktai iš vidinės kambario pusės nuo smūgio lengvai atsirakina ir kambariuose laikomi asmenys gali nevaržomai patekti į kitas patalpas.

Taip pat nustatyta, kad tarp durų ir sienos patalpose neįrengti durų apvadai, todėl tarp sienos ir durų esama plyšių, o sumontuotos durys neatitinka saugumo reikalavimų.

Pasak auditorių, taip paliekama ir draudžiamų daiktų perdavimo per esančius tarpus galimybė.

V. Lamauskas teigia, kad ši problema yra gerokai senesnė nei laikotarpis, už kurį buvo atliekamas pastarasis įstaigos auditas. Jis pasakojo, kad jam atėjus dirbti situacija buvo dar prastesnė.

„Durys lankstėsi, o viduje – gofruotas popierius. Mes sugebėjome gauti papildomą finansavimą ir nupirkti duris, o sienos – jas atėjęs tokias radau, ten reikalingos labai didelės investicijos“, – sakė buvęs įstaigos vadovas.

„Mes turėjome atvejį, kai vakare per kameras matau, kaip durys atsilenkia, vaiko ranka išlenda ir įsijungia šviesą, nes vakare, po dešimtos valandos, ji išjungiama“, – pasakojo jis.

Jis pabrėžė, kad nesant galimybės spręsti daugybę metų egzistavusių problemų dėl sienų, stengtasi dirbti su vaikais ir juos auklėti bei atsisakyti kalėjimo subkultūros.

„Ta sienų problema padarydavo vaikų subkultūrą gilesnę, tai yra, jie galėdavo ateiti į kitą kambarį ir vaiką įbauginti. Mes per kitas priemones sutvarkėme tuos subkultūrinius dalykus, tos sienos jau nebebuvo tokios reikšmingos, bet jos yra palikimas, mes patys stebėjomės, kad taip galima padaryti įkalinimo įstaigą“, – sakė buvęs vadovas.

Jis teigė, kad patalpos, vos atsiradus lėšų, buvo tvarkomos, o apie tai, kad nepilnamečiai kalinami tokiomis sąlygomis, žinojo visi įstaigoje lankęsi Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai.

Įžvelgia nusikalstamos veikos požymių

Įvertinę įstaigos dokumentus, auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais įstaigoje nevykdyti direktoriaus įsakymai dėl metinės inventorizacijos atlikimo, todėl nesant inventorizacijos rezultatų nebuvo galimybės įsitikinti minėtu laikotarpiu vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu. Ataskaitos duomenimis, vyriausiasis buhalteris vidaus audito metu nepateikė 2016-2019 metų Kauno NTI-PN turto ir įsipareigojimų bei turto nurašymo suvestinių.

„Nesant inventorizacijos rezultatų vidaus audito metu nebuvo galimybės įsitikinti Kauno NTI-PN 2016-2019 m. vykdytos apskaitos ir parengtų finansinių ataskaitų tikrumu“, – nurodoma ataskaitoje.

Auditoriai daro išvadą, kad Kauno NTI-PN vadovas nevykdė įsakymų dėl inventorizacijos kontrolės, neužtikrino jos duomenų išsaugojimo bei nevykdė kitų reikalavimų.

„Atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito metu nustatyti teisės aktų pažeidimų atvejai galimai turi nusikalstamos veikos požymių, rekomenduojama spręsti klausimą dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas, prašant pagal kompetenciją įvertinti, ar nustatytuose pažeidimuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei kituose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos požymių“, – rašoma ataskaitoje.

Auditoriai nustatė, kad 2016–2019 metais nebuvo rašomi protokolai, kuriuose būtų išsaugoti inventorizavimo duomenys. Taip pat pastebėta, kad inventorizacijos dokumentų bylose neatitinka puslapių skaičiai, trūksta lapų ir dokumentų.

Auditoriams Kauno NTI-PN nepateikė visų prašomų dokumentų, susijusių su turto nurašymu, o vertinant esamus pastebėta, kad aktus pasirašė neįgalioti asmenys, nurašymas nepagrindžiamas ekonomiškai, be to, inventorius buvo nurašomas galimai galiojant jo garantinio aptarnavimo laikotarpiui arba nepasibaigęs turto naudingo tarnavimo laikas.

Tarp inventoriaus nurašymo pavyzdžių, į kuriuos dėmesį atkreipė auditoriai, yra 2018 metų birželį įsigytos mokinių kėdės, stalai, taip pat spintelės, stendas ir kitas inventorius, kainavęs iš viso 2,8 tūkst. eurų. Tų pačių metų gruodį šis inventorius nurašytas kaip nepataisomai sulūžęs.

Tą pačią dieną įsigyta ir gruodį po pusės metų nurašytas ir iš viso 24 tūkst. eurų vertės per 300 minkštasuolių, spintelių, spintų, kėdžių, suolų ir kito inventoriaus.

2017 metų liepą įsigytas 100 eurų vertės spausdintuvas, kuris 2018 metų lapkritį taip pat nepataisomai sugedo.

V. Lamauskas sakė negalintis detaliai komentuoti to, kas susiję su auditoriams nepateiktais įstaigos dokumentais, nes audito atlikimo metu jis nebedirbo, bet pabrėžė, kad įstaigos inventorizaciją kontroliavo Kalėjimų departamentas, jam buvo teikiamos ataskaitos.

„Kiekvienais metais buvo daroma inventorizacija, komisijos buvo sudaromos, kiekvienais metais buvo teikiami man pasirašymui komisijų protokolai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie tai, kodėl konkrečiais atvejais buvo taip greitai nurašomas inventorius, jis pastebėjo, kad kartais jis išties labai greitai sulūždavo: „Vaikai būdavo naudoja tą turtą labai neatsakingai“.

„Tiek buvo sudėtingos finansinės pas mus situacijos, mes tiesiog rasdavome, pavyzdžiui, kampus minkštuosius ir imdavome iš tiesiog skelbimų, atiduodavo žmonės, atveždavome, kad vaikams būtų ant ko sėdėti“, – pridūrė V. Lamauskas.

Vis dėlto jis sakė neprisimenantis ir negalintis pakomentuoti konkrečių inventoriaus nurašymo atvejų, minimų ataskaitoje.

Užkliuvo pirkimai, priemokos

Auditoriai rado ir kitų pažeidimų: kilo abejonių, ar vieši automobilių aukcionai vyko skaidriai, o viešųjų pirkimų patikrinimų metu nustatyta, kad nevykdyta tinkama pirkimų kontrolė, didelė dalis jų vykdyti neskelbiamos apklausos būdu.

„Darytina išvada, kad Kauno NTI-PN veikloje nebuvo laikomasi aukštų skaidrumo standartų organizuojant, vykdant viešuosius pirkimus bei viešinant viešųjų pirkimų rezultatus“, – konstatavo auditoriai.

Analizuojant darbo krūvį ir užmokestį, pastebėta, kad 2018 metais, lyginant su 2017-aisiais, 43 proc. augo atlygis už viršvalandinį darbą, nors užimtų pareigybių skaičius beveik nepakito. Be to nustatyta atvejų, kai 2018 metais pareigūnai viršijo per metus nustatytus leistinus viršvalandžių kiekius ir išdirbo nuo 2 iki 97 val. daugiau negu numatyta Tarnybos statute.

Auditoriai pastebėjo, kad kai kuriais atvejais įvairios priemokos skirtos už nuolatinio pobūdžio darbus, kurie nebuvo paskirstyti nei vienam padalinio darbuotojui.

„Tokia praktika yra neskaidri ir ydinga, kadangi sudaromos sąlygos manipuliuoti darbuotojų lojalumu ir neužtikrinti efektyvaus darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimo“, – teigiama ataskaitoje.

Vidaus audito metu taip pat nustatytas atvejis, kai darbuotojai Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymais buvo skiriamos ir mokamos priemokos už kito skyriaus darbuotojui pavestą vykdyti funkciją, kurios jis negalėjo vykdyti, nes nebuvo išklausęs mokymų ir negalėjo užtikrinti savo funkcijų vykdymo.

Buvęs vadovas: problemos egzistavo dešimtmečiais

Auditas įstaigoje atliktas už 2016-2019 metus. Iki pernai lapkričio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui kelerius metus vadovavo V. Lamauskas, vėliau tapęs Probacijos tarnybos direktoriumi.

Iš pastarųjų pareigų V. Lamauskas rugsėjo pradžioje pasitraukė savo noru. Jis BNS sakė girdėjęs apie vykdomą auditą ir supratęs, kad jam „nėra pakeliui“ su šios sistemos vadovybe.

„Kadangi tokius tikslingus dalykus daro, aš galvojau, kad su ta politine komanda man nepakeliui tiesiog. Jeigu nevertino, kas per tris su puse metų ten buvo padaryta, o pradeda ieškoti kažkokių 20, 30 metų senumo įvykių... suprantu, kad kryptingai juda viskas į tą pusę“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Jis teigia su audito išvadomis nesąs susipažinęs ir neturėjo galimybės duoti paaiškinimų apie nustatytus pažeidimus bei ne kartą pabrėžė, kad absurdiška būtų jį kaltinti dėl problemų, įstaigoje egzistavusių dešimtmečiais.

V. Lamauskas teigė, kad jo vadovavimo metu pavyko pasiekti, kad būtų sumažintos subkultūros apraiškos, o vaikai turėtų užsiėmimus ir darbus, galėtų save realizuoti, tuo tarpu prijungus nepilnamečių pataisos namus su Kauno tardymo izoliatoriumi dalis šio įdirbio buvo sugriauta.

„Atleido didžiąją daugumą komandos, kuri kūrė visą tą aplinką, orientavosi į vaikų pokytį. (...) Kai tas sujungimas įvyko ir pusės žmonių neliko... aš nebesuprantu tada, kur link eina šita sistema ir tie vaikai iš principo paliekami likimo valiai“, – kalbėjo buvęs įstaigos vadovas.

Darbuotojų daugiau nei nuteistųjų

Šių metų kovą Vyriausybė nusprendė prijungti nepilnamečių tardymo izoliatorių prie Kauno tardymo izoliatoriaus – sujungtos įstaigų administracijos. Vykdant reorganizaciją įstaigoje ir buvo pradėtas auditas.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad 2017–2019 metais pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje buvo laikoma tik apie 41 proc. didžiausio leistino laikyti asmenų skaičiaus, taigi, įstaiga veikė ne maksimaliu pajėgumu.

Mes kontroliuosime, kaip po audito ataskaitos yra trūkumai ištaisomi.

Taip pat nustatyta, jog šioje įstaigoje sąnaudos, tenkančios vienam laikomam asmeniui, pagal skirtingus rodiklius yra arba didžiausios, arba antros pagal dydį tarp visų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų. Vienam nuteistajam šioje įstaigoje vidutiniškai teko daugiau kaip vienas darbuotojas, ir šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis už visų įstaigų vidurkį.

Vis dėlto pastebima, kad situacija taisosi mažinant disproporciją tarp nuteistųjų ir darbuotojų.

Kalėjimų departamentas BNS informavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje sudaryta komisija, į kurią deleguoti ir departamento atstovai, vertinanti audito išvadas. Taip pat bus siekiama nustatyti pareigūnus, kurie galėjo padaryti nusižengimus ar drausmės pažeidimus.

„Komisijai baigus darbą ir įvertinus gautas audito išvadas, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų, taip pat ir dėl V. Lamausko atsakomybės (jei bus pagrindas)“, – nurodė departamentas.

Ministras: kontroliuosime, kaip trūkumai ištaisomi

Teisingumo ministras taip pat sako, kad tai, ar nustatyti pažeidimai buvo netyčinės, ar piktybinės klaidos, paaiškės po Kalėjimų departamento atlikto audito vertinimo.

„Mes kontroliuosime, kaip po audito ataskaitos yra trūkumai ištaisomi“, – sakė ministras.

E. Jankevičius patvirtino, kad tokių dalykų kaip drožlių plokštės tarp gyvenamųjų nuteistųjų patalpų neturėtų būti ir pripažino, kad įkalinimo įstaigose yra įsisenėjusių nuteistųjų laikymo problemų, tačiau pabrėžė, kad jos yra pradėtos spręsti.

„Buvęs vadovas teisus – problemos sprendžiamos nebuvo dešimtmečiais – paprasčiausiai skirti lėšas geresnėms nuteistųjų sąlygoms buvo nepopuliaru, tačiau šiais metais kiekviena įstaiga renovuojasi, remontuojasi“, – teigė jis.

Pasak ministro, pirmiausia įstaigose įrenginėjamos kamerų tipo patalpos, kad asmenys įkalinimo įstaigose gyventų ne po keliolika ar keliasdešimt, o po kelis. Taip pat atnaujinama nuteistųjų sporto ir kita infrastruktūra.

Iki šiol V.Lamauskas buvo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos nariu, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininku.

Jis laimėjo Teisingumo ministerijos paskelbtą atranką šios pataisos įstaigos vadovo pareigoms eiti.

Naujasis įstaigos vadovas antradienį davė priesaiką teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui.

„Norėčiau palinkėti didelę darbo policijoje patirtį turinčiam naujam įstaigos vadovui sėkmės pradedant darbą naujoje srityje. Tikiu, kad vienintelių Lietuvoje nepilnamečių pataisos namų vadovas nestokos gerų idėjų, bus principingas ir reiklus tiek nuteistiesiems, tiek šios įstaigos darbuotojams“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojamas J.Bernatonis.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje laikomi suimti arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 100 asmenų.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto bibliotekoje (Muitinės g. 2) pirmadienį buvo atidaryta neeilinė paroda. Erdvės sienas papuošė darbai, kurių autoriai – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų auklėtiniai.

VDA Grafikos katedros dėstytojų inicijuotas projektas, kurio metu kalintys nepilnamečiai kartu su dėstytojais ir studentais kūrė lino raižinį, – graži bendradarbiavimo pradžia. Anot projekto autorių, planuojama panašius užsiėmimus rengti ir toliau.

Anot Grafikos katedros dėstytojo Rolando Rimkūno, per kitus susitikimus bus bandoma suteikti praktinių žinių, kurias nepilnamečiai galės panaudoti laisvėje: išmokti naudotis grafinėmis programomis, kuriomis galima susikurti plakatą, skelbimą, vizitinę kortelę.

„Keletas iš projekte dalyvavusių nepilnamečių patys piešia ar kažką kuria, juolab kad čia yra buvęs ne vienas meninis projektas, todėl jiems mūsų vizitas nebuvo kažkoks neįprastas“, – apie dalyvius pasakojo dėstytojas, pripažindamas, kad iš pradžių bendrą kalbą reikėjo surasti kaip ir su kiekvienu paaugliu.

„Pirmosios valandos buvo susipažinimas ir pasišnekėjimas apie tai, kad dailė mus supa labiau nei mums atrodo. Sakome, kad dailininkai kažkas tolima, bet ir automobiliais važinėjame, ir rūbus nešiojame, ir knygas skaitome. Su žmonėmis reikia šnekėtis ir jų nevyti nuo dailės“, – menininkas prisiminė mokyklos laikus, kai muzikos arba dailės mokytojai patys atsirinkdavo, kas yra gabus, o kas gali ir nelankyti pamokų, nes jam nieko nepavyks.

„Apskritai, dailės užsiėmimai mūsų visuomenėje yra traktuojami kaip rimtus vyrus žeidžiantys ir nelabai priimtini. Taigi reikėjo surasti bendrų temų: kalbėjome apie automobilių, marškinėlių, jų sportinių kelnių dizainą ir palaipsniui pradėjome raižyti“, – pasakojo R.Rimkūnas, pridūręs, kad mintį apie bendrą veiklą pasiūlė Nepilnamečių kolonijos tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgilienė.

Pasak VDA Kauno fakulteto dekano Jono Audėjaičio, tai ne pirmas fakulteto socialinis projektas.

„Manome, kad 14-25 metų amžiaus žmonės tuo metu kaip tik apsisprendžia, pasirenka ir sužino, ko jiems reikia iš gyvenimo. Esame kartu su jais, kad galėtume padėti jiems ieškoti savęs, ieškoti savo galimybių ir jas realizuoti per menus“, – sakė dekanas.

Projekto autorė menotyrininkė Ingrida Veliūtė pabrėžė, kad laisvė yra sąlyginis dalykas, ir kiekvienas esame tam tikra prasme nelaisvi ir kažko apriboti: „Manau, kad išsilaisvinimas šiuo atveju yra atrastas per meną. Labai džiaugiuosi, kad atsirado iniciatoriai, kurie projektą paskatino, o mes jau ieškosime būdų, kaip surasti kelią į tą bendruomenę ir į miesto visuomenę. Tikiuosi, tą kelią surasime, Kaune tos tolerancijos tikrai yra“.

Užuot padėję mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams, nustumiame juos ne tik į švietimo sistemos, bet ir į visuomenės paribius. Abejingumo kaina – sužlugdyti vaikų gyvenimai ir augantis nusikalstamumas.

Tokią sukrečiančią mokslinių tyrimų išvadą pristatė neseniai Kaune viešėję Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi negalią, ugdymo plėtros asociacijos "Nitzan" specialistai.

Siekia viešumo

Organizaciją "Nitzan" (lietuvių k. – "pumpuras") Izraelyje prieš daugiau nei 50 metų įkūrė savo vaikais susirūpinę tėvai savanoriai. Nuo tol organizacija teikia pagalbą mokymosi negalią bei dėmesio ir aktyvumo sutrikimą (ADHD) turintiems vaikams bei suaugusiesiems, jų tėvams ir mokytojams.

Viena svarbiausių organizacijos užduočių – apie mokymosi negalią ir ADHD informuoti visuomenę, kad sutrikimai būtų kuo greičiau identifikuoti, neužkertant kelio vaikui visiškai save realizuoti.

"Labai tikime ankstyvąja intervencija, kuri padeda neiškristi iš švietimo sistemos ir neatsidurti jos paribyje", – teigė Tova Gur Arieh, "Nitzan" ilgametė tęstinių mokymo programų ir išteklių plėtros direktorė.

Siūlo nemokamą pagalbą

Anot jos, 10–15 proc. izraeliečių turi mokymosi sutrikimų arba ADHD, tačiau pagal Izraelio specialiojo ugdymo programą reikalingą pagalbą gali gauti tik 2 proc. žmonių. Todėl "Nitzan", stengiasi apginti likimo valiai paliktų žmonių teises ir siūlo nemokamą pagalbą ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kuriems vaikystėje buvo diagnozuoti minėti sutrikimai. Jiems yra sukurti specialūs ugdymo centrai, kuriuose ne tik mokomosi, bet ir gyvenama.

"Nitzan" taip pat labai akcentuoja nemokamą pagalbą tėvams, kurių vaikai turi mokymosi negalią ar ADHD. Su tėvais dirba ugdymo konsultantai savanoriai, dažniausiai į pensiją išėję mokytojai ar specialistai, kurie teikia konsultacijas ir padeda tėvams komunikuoti su švietimo sistema.

Tėvams sukurta dar viena – telefoninių konsultacijų programa. Psichologai, švietimo konsultantai ir diagnostikos specialistai teikia konsultacijas telefonu.

Organizacija ne tik aktyviai gina mokymosi sutrikimų turinčių žmonių teises Izraelyje, bet ir kviečia užsienio specialistus pasisemti žinių čia įkurtame tarptautiniame mokymo centre. "Nitzan" taip pat siūlo nemokamus tarptautinius seminarus, pvz., savaitės trukmės mokymus Lietuvoje "Vesk vaiką sėkmės link".

Dauguma turi sutrikimų

Lektorės iš Izraelio lankėsi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Čia jos ne tik surengė praktinį užsiėmimą pataisos namų mokytojams, bet ir pristatė pirmąjį Izraelio istorijoje atliktą tyrimą, atskleidžiantį mokymosi negalios ir nusikalstamumo sąsajas.

Tyrimo metu buvo apklausti 89 kaliniai, atliekantys bausmę septyniuose iš 22 Izraelio suaugusiųjų kalėjimų. 70 proc. visų apklaustųjų buvo nustatytas mokymosi sutrikimas arba ADHD, arba abu kartu. Tik šiek tiek daugiau nei 3 proc. tyrime dalyvavusių kalinių buvo nustatyti lengvi sutrikimai, didžiajai daliai – ryškūs.

Dažniausiai kaliniai turėjo skaitymo, rašymo, skaičiavimo problemų, jie sunkiai koncentravo dėmesį ir buvo impulsyvūs. Beveik visi buvo išmesti arba patys išėjo iš mokyklos sulaukę 15–16 metų. Atliekant tyrimą buvo rastos sąsajos tarp amžiaus ir nusikalstamos veiklos pradžios – kuo anksčiau jaunuoliai iškrenta iš švietimo sistemos, tuo anksčiau pradeda nusikalsti.

Bilietas į vieną pusę

Tyrimą pristačiusi "Nitzan" psichologė, Pagalbos tėvams programos direktorė Anat Katznelson pasidalijo įspūdžiais iš pašnekesių, kuriuose kaliniai reflektavo savo patirtį mokykloje.

"Išgirdome daugybę istorijų apie mokytojų pyktį, bausmes, pažeminimą. Apklaustieji pasakojo, kad mokykloje jie buvo kaltinami tingumu ir nenoru mokytis. Buvo daug istorijų apie aplaidumą, nepriežiūrą, šeimos ir švietimo sistemos palaikymo trūkumą", – sakė A.Katznelson.

Specialistė kelią nuo sunkumų mokykloje iki įkalinimo įstaigos vadina bilietu į vieną pusę. Pirmiausia mokinys patiria nesėkmių mokykloje, dėl to krenta jo savivertė ir pasitikėjimas savimi, jis pradeda bėgti iš pamokų, dėl to susiduria su dar daugiau sunkumų mokytis. Sužlugdytas pasitikėjimas savo jėgomis, desperacija, tuštumas ir neveiklumas galiausiai priveda prie nusikalstamos veiklos.

"Jų likimą būtų galima pakeisti, jei sutrikimai būtų laiku diagnozuoti ir suteikta reikiama pagalba. Tai yra didžiulė tėvų, mokytojų ir auklėtojų atsakomybė, kad vaikas liktų mokykloje. Tačiau didžiausia atsakomybė turi tekti Švietimo ministerijai, kad sistema neliktų abejinga mokymosi negalią bei dėmesio ir aktyvumo sutrikimą turintiems žmonėms", – pabrėžė A.Katznelson.

Po šiandieninio Kauno apylinkės teismo nuosprendžio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius Markas Tokarevas atsidūrė tarp dangaus ir žemės. Nors jis išteisintas dėl dokumentų klastojimo, panaikinant ir nušalinimą nuo pareigų, grįžti į darbą vis tiek negali.

Laimėtas tik mūšis

Kaip jau rašyta, M.Tokarevas buvo teisiamas kartu su buvusiu savo pavaldiniu Grigoliu Mamulašviliu, po Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Kauno apygardos prokuratūrą sudominusių įvykių išėjusiu į pensiją.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs minėtos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Meilutis prašė teismo jiems abiem skirti po 9 tūkst. eurų baudą. O iš M.Tokarevo dar atimti teisę ir trejus metus dirbti panašų darbą.

Tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai Liubai Kymantienei įtikimesni pasirodė kaltinamuosius dokumentų klastojimu gynusių advokatų Alberto Trumpulio ir Manto Šriupšos argumentai, kad teisiamieji turi būti išteisinti. Savo nuosprendžiu ji taip ir padarė, viešai nurodydama tik vieną argumentą – neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. 

Skandalingas kaltinimas

Kaip jau rašyta, prokuroras kaltino M.Tokarevą kartu su keliais pavaldiniais suklastojus dokumentą apie neva kai kurių nuteistųjų kelionę į ralio varžybas Zarasuose.
Tai buvo daroma bandant nuslėpti, kad įstaigos tarnybinis transportas naudojamas asmeninėms darbuotojų reikmėms. To prireikė netikėtai paaiškėjus, kad tarnybiniu „Renault“ savo draugus į minėtame krašte esančias kapines vežęs G.Mamulašvilis buvo užfiksuotas netoli Zarasų viršijęs leistiną greitį.

G.Mamulašvilis neneigė vykęs į minėtą kelionę su nuteistaisiais, neva paskatintais už gerą elgesį. Tačiau prisipažino po kurio laiko pasirašęs ant jam pakištų kažkokių popierių. Anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, taip patvirtindamas kolegų klastojamus dokumentus. Tokiu būdu vietoj įsakymo paskatinti kai kuriuos nuteistuosius kelione į gyvūnų prieglaudą Užliedžiuose, kuris buvo sunaikintas, atsirado jau minėtas „dokumentas“, pateisinantis „Renault“, kuris buvo duotas G.Mamulašviliui asmeninėms reikmėms, atsiradimą ties Zarasais.

Iškalbingi įkalčiai

Pasak teisėsaugininkų, sunaikintas ir suklastotas įsakymas turėjo tą patį numerį ir tą pačią datą.

Suklastoto kopijų jie nuteistųjų, neva vykusių į šią kelionę, bylose neradę. Tačiau sunaikinto dokumento kopijos aptiktos nuteistųjų, vežtų į Užliedžius, bylose.  

Teisiamųjų kaltę bandyta įrodyti pasitelkus į pagalbą ir M.Tokarevo vadovaujamoje įstaigoje aprašomų įvykių metu kalėjusius nepilnamečius, kurių pavardės buvo įrašytos į, anot teisėsaugininkų, suklastotą dokumentą. Jie patvirtino į Zarasus nevažiavę.

Priešų versija

Kaltinimas, pareikštas M.Tokarevui, buvo grįstas dar dviejų jo pavaldinių – Ūkio skyriaus vedėjo bei Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko parodymais, po kurių jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes pripažino savo kaltę.

Jie pasakojo, kad dokumentas buvo klastojamas su M.Tokarevo žinia. Tačiau šis teismą tikino, kad tai buvęs minėtų pavaldinių suokalbis jam už nugaros. Neva per keturis jo vadovavimo Kauno nepilnamečių įkalinimo įstaigai metus jis nė karto neleidęs šios darbuotojams naudotis tarnybiniu transportu asmeniniais tikslais.

Anot M.Tokarevo, jis tapo buvusio Kalėjimų departamento direktoriaus keršto auka, kadangi tarp judviejų buvo atsiradusi trintis. Šios priežastis – neteisėtai, M.Tokarevo įsitikinimu, atleisti du jo pavaldiniai. 

Lemtingas patarimas

G.Mamulašvilis taip pat tikino teismą, kad nežino, už ką yra teisiamas – juk naudojosi tarnybiniu „Renault“ gavęs įstaigos direktoriaus leidimą, parašęs jam dėl to prašymą.
Anot G.Mamulašvilio, tai jis padaręs, patartas kolegos, kurio klausė, kur galėtų išsinuomoti automobilį. Kolega tikino, kad tiek metų išdirbus įstaigoje galima automobilį pasiskolinti ir iš jos. Po šio patarimo jis ir kreipėsi į Ūkio skyriaus vedėją. O šis, patikslinęs, kad reikia suderinti su direktoriumi, netrukus atsakęs, kad leidimas jau gautas.   
M.Tokarevas buvo nušalintas nuo pareigų teisingumo ministro Juozo Bernatonio įsakymu, nors dažniausiai tokius sprendimus priima teismas prokurorų, kuruojančių pradėtą ikiteisminį tyrimą, prašymu.

Skelbdama rezoliucinę nuosprendžio dalį, teisėja L.Kymantienė teigė naikinanti ir šį nušalinimą. Vėliau ji paaiškino, kad šis jos sprendimas įsigalios tik kartu su nuosprendžiu, kurį per 20 dienų dar galima apskųsti. Beveik neabejojama, kad prokuratūra taip ir pasielgs.

Dokumentų klastojimu kaltinamam ir nuo pareigų nušalintam Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriui Markui Tokarevui nelinksma: Kauno apylinkės teisme nuteistieji duoda jam nepalankius parodymus.

Ne visi įkalčiai sunaikinti

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, M.Tokarevas kartu su keliais pavaldiniais, bandydami nuslėpti, kad tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais tikslais, suklastojo dokumentus. Klastotėje nurodyta, esą kai kuriems nuteistiesiems buvo surengta kelionė į ralio varžybas Zarasuose. Neva taip jie buvo paskatinti už gerą elgesį.

Pagal tikrąjį įsakymą, kuriame nurodytas tas pats numeris ir ta pati data, visai kiti nuteistieji tokiais pačiais tikslais buvo nuvežti į gyvūnų prieglaudą Užliedžiuose.
Pasak įstaigos raštvedės, tikrasis įsakymas direktoriaus nurodymu buvo sunaikintas. Tačiau jo kopijas pavyko aptikti į šią kelionę vykusių nuteistųjų bylose.

Koją pakišo radaras

Nuteistųjų, kurie neva keliavo į Zarasus, bylose jokių suklastoto įsakymo kopijų nebuvo.

Teisme jie patvirtino nevykę į jokią kelionę ir nežinoję, kad įstaigos darbuotojai spekuliuoja jų pavardėmis, bandydami pridengti savo pačių nusikaltimus.
Paaiškėjo, kad vienas tariamų keliautojų į Zarasus tuo metu jau net nekalėjo šioje įstaigoje.

Griebtis tokios aferos prireikė netikėtai paaiškėjus, kad įstaigos "Renault", kuriuo asmeniniais tikslais 2013-ųjų rugsėjį naudojosi direktoriaus budintysis padėjėjas Grigol Mamulašvilis, užfiksuotas netoli Zarasų viršijęs greitį.

Pagal dokumentus tuo metu šis tarnybinis automobilis turėjo stovėti šalia įstaigos tvoros Kaune.

Lemtingas patarimas

Po šių skandalingų įvykių į pensiją išėjęs G.Mamulašvilis  teisiamas kartu su M.Tokarevu.

Jis taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu. Ir taip pat, kaip buvęs jo viršininkas, bando įrodyti, kad nežino, už ką yra teisiamas.

Pasak G.Mamulašvilio, jo gera pažįstama paprašė nuvežti jos senyvą ligotą tėvą į kapines Ignalinoje – senukas to labai pageidavo ir tai esą galėjo būti vienas iš paskutiniųjų jo norų. Atsisakyti nebuvo kaip, o paties G.Mamulašvilio automobilis lyg tyčia tuo metu buvo paliktas gimtojoje Gruzijoje, kurioje jis viešėjo per atostogas.

"Iš pradžių svarsčiau galimybę transporto priemonę išsinuomoti. Kai pradėjau teirautis bendradarbių, kur geriausia būtų tai padaryti, vienas iš jų pareiškė, kad tiek metų išdirbus įstaigoje, galima pasiskolinti automobilį ir iš jos", – pasakojo 27-erius metus Kauno nepilnamečių įkalinimo įstaigoje išdirbęs G.Mamulašvilis.

Detektyvas su benzinu

Patartas kolegų, G.Mamulašvilis kreipėsi į įstaigos Ūkio skyriaus vedėją. Šis atsakė, kad reikia suderinti su direktoriumi. Ir po kurio laiko G.Mamulašvilis sulaukė atsakymo, kad leidimas gautas.

Prašymą direktoriui už G.Mamulašvilį kompiuteriu parašė viena iš kolegių. Jis tik pasirašė. Ir nurodytą dieną iš budėtojo gavo mikroautobuso "Renault" raktelius.
Grąžinęs tarnybinį automobilį, G.Mamulašvilis tikina, kaip ir sutarta, įpylęs į jį apie 20 litrų benzino – tiek, kiek sunaudojo kelionei. Tačiau pagal teismui pateiktus dokumentus kitą rytą įstaigos darbuotojas turėjo vėl pilti į mikroautobusą benziną, nes bakas buvo tuščias.

M.Tokarevas teisme pripažino, kad tai akivaizdus įrodymas, jog buvo grobstomi degalai ir šioje jo vadovaujamoje įstaigoje. Ne tik Marijampolės pataisos namuose, kuriems jis taip pat vadovavo ketverius metus.

Pavaldiniai pasakė tiesą?

Tai ne vienintelis nusikalstamas faktas, iškilęs viešumon, iš Kelių policijos atėjus pranešimui, kad tarnybiniu įstaigos automobiliu "Renault" prie Zarasų viršytas leistinas greitis.

Kolegoms iš policijos paprašius nurodyti kaltininką, prasidėjo iki teismo nuvedę įvykiai.

Įstaigos Ūkio skyriaus vedėjas ir jo kolega, Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Jie papasakojo pareigūnams, kaip viskas buvo iš tikrųjų, bandant nuslėpti neteisėtą tarnybinio transporto naudojimą asmeninėms reikmėms. Paaiškėjo, kad tiesiog buvo nuspręsta pakeisti vieną įsakymą. Ir visa tai vyko su direktoriaus žinia. Pats M.Tokarevas teisme tikino, kad tai buvęs pavaldinių suokalbis jam už nugaros.

Prisidengta raliu

Likimo korta krito ant įsakymo, kuriuo nuteistieji vežti į gyvūnų prieglaudą Užliedžiuose.

Kadangi tą savaitgalį Zarasuose iš tikrųjų vyko ralio varžybos, vietoj šio sukurptas naujas įsakymas – senojo, kurį liepta sunaikinti, data ir tuo pačiu numeriu. Tik suklastotame dokumente jau visai kitus gerai besielgiančius nuteistuosius į ralio varžybas "vežė" teisės vairuoti tarnybinį automobilį oficialiai neturėjęs G.Mamulašvilis.

Šį įsakymą neva kaip originalų pasirašęs jo buvęs viršininkas M.Tokarevas teisme įrodinėjo, kad G.Mamulašvilio pavardė jam neužkliuvusi, nes jis norėjęs į socialinę nuteistųjų integraciją įtraukti kuo daugiau įstaigos darbuotojų – ne tik G.Mamulašvilio kolegą, įsivaikinusį vieną iš bausmę atlikusių nepilnamečių.

Ne viskas pateisinama

M.Tokarevas teisme tikino, kad per ketverius jo vadovavimo Kauno nepilnamečių įkalinimo įstaigai metus jis nė karto neleidęs šios darbuotojams naudotis tarnybiniu transportu asmeniniais tikslais. Nors, jam dirbant Šiaulių tardymo izoliatoriaus ar Marijampolės griežtojo režimo pataisos namų direktoriumi, panašių atvejų būta.
M.Tokarevas prisipažino žmogiškais sumetimais leisdavęs šarvoti mirusiuosius Marijampolės pataisos namų salėje. O dirbdamas Šiauliuose padėjęs materialiai iš algos nepragyvenančiam pavaldiniui – septynių vaikų tėvui.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminį tyrimą, išaiškėjo ir kita M.Tokarevo veiklos pusė. Klastojant įsakymą, kuriuo bandyta pateisinti radaro ties Zarasais užfiksuotą įstaigos "Renault", G.Mamulašvilio duota pasirašyti ir ant griežtos buhalterinės atsakomybės kelionės lapo. O juos, paties M.Tokarevo teigimu, kontroliuoja speciali komisija, sudaryta iš įstaigos darbuotojų. Tačiau niekas iš šių jam, neva tapusiam sąmokslo auka, apie tai nepranešė.

Melo kojos trumpos

Be to, anot G.Mamulašvilio, naudodamasis įstaigos "Renault", jis nustatė, kad 100 km šis automobilis sunaudoja aštuonis litrus benzino, dėl to ir įpylęs šio tiek, kiek jo apskaičiavimu, sunaudojęs kelionei.

Tačiau teismui pateikti dokumentai, pagal kuriuos, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, 100 km šis "Renault" neva sunaudodavo trylika litrų benzino.
Nors G.Mamulašvilis stebisi, už ką yra teisiamas, jis prisipažįsta pasirašęs ant klastojamų dokumentų. Iš pradžių nesupratęs, ką daro, bet vėliau, Kalėjimų departamentui pradėjus savąjį tyrimą, vėl davęs tokius pačius melagingus parodymus – neva vežęs tada į Zarasus nuteistuosius.

Priešų versija

Kalėjimų departamentas apie šią aferą sužinojo savo kanalais, kai jos autoriai jau buvo apsiraminę, kad debesis praėjo šonu.

Neatmetama galimybė, kad vadovybei Vilniuje apie tai pašnibždėjo kažkas iš priešiškai M.Tokarevo atžvilgiu nusiteikusių pavaldinių.

Atlikęs patikrinimą ir įsitikinęs, kad gauta informacija pasitvirtino, Kalėjimų departamentas kreipėsi į STT ir nušalino M.Tokarevą nuo pareigų iki galutinio neapskundžiamo sprendimo jo byloje.

Pats M.Tokarevas teigia tapęs buvusio Kalėjimų departamento direktoriaus keršto auka, kadangi tarp jų buvo atsiradusi trintis. Šios priežastis – neteisėtai, M.Tokarevo įsitikinimu, atleisti du jo pavaldiniai.