Vilijampolė – vienas seniausių Kauno priemiesčių, kaip privatus miestelis kūrėsi XVII a. viduryje. Šias žemes valdantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila čia sumanė įkurti miestą, tad 1652 m. kvietė kitataučius pirklius ir amatininkus vykti į kuriamą Vilijampolę.

Prof. Algimanto Miškinio nuomone, Vilijampolės miesto statybą tekę atidėti dėl tuo metu vykusių karų ir suiručių. Vilijampolės įkūrimo faktine data prof. A.Miškinis nurodė 1663 m. Žodis Vilijampolė reiškia miestą, gyvenvietę prie Vilijos (Neries) – Vilijos miestą.

Archyvo Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausios specialistės Nijolės Ambraškienės kuruojamoje parodoje pristatomi dokumentai atspindi kelis istorinius laikotarpius: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, carinės Rusijos Kauno gubernijos ir pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpį.

2013–2014 m. gavus Kultūros tarybos paramą, grupė Kauno regioninio valstybės archyvo darbuotojų turėjo galimybę padirbėti įvairiose Sankt Peterburgo ir Minsko atminties institucijose, iš kur parsivežė su Kauno regiono istorija susijusių dokumentų kopijų. Ypatingo susidomėjimo sulaukė Nacionalinio Baltarusijos istorijos archyvo Radvilų fonde saugomi seniausi 1653, 1673, 1761, 1793 m. Vilijampolės dvaro ir palivarkų inventoriai.

Ankstyviausiame inventoriuje Vilijampolė vadinama Viljopole. Šioje parodoje taip pat demonstruojamas 1910 m. Vilijampolės gynybinių įtvirtinimų planas iš Sankt Peterburgo Karo istorijos artilerijos, karo ryšių ir inžinerijos muziejaus, iš Rusijos valstybės istorijos archyvo – Rusijos vidaus reikalų ministerijos Ūkio departamento fonde esantis Kunigaikščio Liudviko Vitgenšteino Vilijampolės dvaro 1849 m. planas, parengtas Vilijampolės dvaro pardavimo atvejui.

Parodoje didžiąją dokumentų dalį sudaro Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi Kauno gubernijos įstaigų ir tarpukario Kauno miesto bei apskrities savivaldybių įvairių skyrių dokumentų originalai. Nemaža dalis dokumentų – apie Vilijampolės žydų bendruomenę. Pateikti dokumentai apie Vilijampolės dvaro savininkų kaitą nuo Radvilų ir Vitgenšteinų iki paskutinės jos savininkės – Vieros Serebriakovienės.

Tarpukario Kauno miesto Statybos skyriaus dokumentuose atsispindi šio priemiesčio visuomeninės paskirties, švietimo, draugijų, privačių namų, ir pramoninių objektų statyba. Analizuodami XIX a. – XX a. pirmosios pusės Kauno planus lankytojai patys gali įvertinti šios miesto dalies raidą. Parodą praturtina ir Vilijampolės istorijos puoselėtojo dr. Raimundo Kaminsko parūpintos istorinės nuotraukos. Paroda surengta pasitelkus Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Kauno miesto muziejų, Archyvarų asociaciją, Lietuvos centrinio valstybės archyvą, dalinį finansavimą parodai parengti skyrė Kultūros taryba.

Kas: paroda "Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto".

Kur: Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio g. 28B).

Kada: veikia iki rugsėjo 27 d.