Išėję į pensiją vyresnio amžiaus žmonės nori išlikti aktyvūs, gali ir siekia prisidėti savo žiniomis, patirtimi ir darbais prie bendruomenės stiprinimo. „Šis projektas leido senjorams atrasti naują gyvenimo prasmę ir suteikė galimybę įsitraukti į prasmingą mokymosi visą gyvenimą ir savanorystės veiklą“, – teigė Kauno rajono TAU veiklos koordinatorė Edita Žaromskienė.

Motyvuojančia priemone tapo senjorų apdovanojimų programa, kuri skatino dalyvius savanoriauti įvairiose organizacijose ir už tai sulaukti įvertinimo ir paskatinimo. Pirmieji šios programos apdovanojimai buvo įteikti pernai, gegužės mėnesį. Tada įvertinimo sulaukė 20 senjorų. Šįkart už aktyvią savanorišką veiklą pasveikinti devyni: po keturis asmenis iš Kauno ir Klaipėdos rajonų ir vienas iš Marijampolės.

Bronzos medalis įteiktas Marytei Mačiulienei iš Karmėlavos, sidabro Nijolei Laukienei (Zapyškis) ir Rasutei Gustaitienei (Vilkija), o aukso – domeikavietei Genovaitei Marcinkevičienei.

Anot E. Žaromskienės, savanoriška veikla yra puikus būdas nepasiduoti, augti ir tobulėti kaip individams ir bendruomenės nariams.

Renginio dalyvius pasveikinęs ir apdovanojimus įteikęs Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas džiaugėsi senjorų aktyvumu. „Išėjus į pensiją, pasikeičia įprasta žmonių gyvenimo rutina, tad jiems kartais būna sunku pradėti naują gyvenimo etapą. Džiaugiuosi, kad yra tokių projektų, kurie padeda senjorams atrasti naujų pomėgių, juos motyvuoja ir toliau mokytis, padeda atrasti naujų tikslų – padėti kitiems, būti naudingiems. Ačiū jums už jūsų prasmingą veiklą“, – dėkojo vicemeras ir linkėjo ir toliau neapleisti savanoriškos veiklos.

Nors projektas ir pasibaigė, E. Žaromskienė pažadėjo: senjorų apdovanojimų programa bus tęsiama.

Aptarti TAU nueitą kelią neseniai į Raudondvario dvaro menų inkubatorių rinkosi šio universiteto vadovai, lektoriai, klausytojai, partneriai, Marijampolės ir Klaipėdos TAU atstovai.

Kauno rajono TAU rektorė Edita Žoromskienė pasakojo, kad iki COVID-19 pandemijos universitete mokėsi daugiau kaip 600 studentų, paskaitas skaitė daugiau kaip 200 lektorių, įvairiuose renginiuose dalyvavo per 4 tūkst. įvairaus amžiaus rajono gyventojų.

Į TAU priimami ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir visi, kas turi laisvo laiko, – taip plečiasi universiteto interesų ir žinių laukas. Čia ne tik skaitomos paskaitos, vyksta diskusijos aktualiais klausimais, bet ir organizuojamos ekskursijos, kelionės po Lietuvą ir užsienio šalis, vyksta kultūros, sporto renginiai, protų mūšiai.

Lietuvoje mokosi tik 7 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

TAU veiklą finansuoja Kauno rajono savivaldybė, prie universiteto veiklos labai prisideda ir Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, Socialinių paslaugų centras, mokyklos, kultūros centrai.

Kauno rajono savivaldybės vadovai neabejoja, kad tokia vyresnio amžiaus žmonių švietimo ir bendravimo forma pasiteisino, ir ragina toliau aktyvinti universiteto veiklą, į ją įtraukiant daugiau žmonių. Lietuvoje mokosi tik 7 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o štai Suomijoje šis rodiklis siekia 27 proc., o Švedijoje net 29 proc. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis ir intelektinis aktyvumas ilgina gyvenimą, gerina jo kokybę. Bendravimas padeda išlaikyti visaverčius tarpusavio ryšius, geriau jaustis.

Apie aktyvumo įtaką gyvenimo kokybei kalbėjo ir patys senjorai: jie linkėjo vieni kitiems sveikatos ir kvietė švęsti kiekvieną dieną.

Daug Kauno rajono senjorų ne tik mokosi, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, meno saviveikloje, neatlygintinai dirba savanoriais. Aktyviausiems jų buvo įteiktos padėkos. Daug šiltų žodžių išsakyta ir universiteto vadovei E.Žoromskienei, prorektoriams, partneriams.

Bemaž įspūdingiausias iš jų – kalėdinė eglutė, sudaryta iš senolių rankomis sukurtų šiltų dovanų – kojinių, pirštinių, riešinių ir čempių.

Mezginių eglutė džiugino neilgai – po renginio ji buvo nupuošta, o šiltosios dovanos perduotos Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojams, kurie jas padovanos stokojantiems pakaunės gyventojams. Akcijoje dalyvavo 96 TAU studentai: 85 moterys ir vienas vyras. Drauge jie numezgė 184 poras kojinių, 3 poras riešinių, 5 poras pirštinių, 16 porų čempių, 5 poras vaikiškų batukų ir 14 vaikiškų kepuryčių. 

Renginio metu pristatytas ir įspūdingas Kauno rajono seniūnijų herbų pano, skirtas Lietuvos valstybingumo šimtmečiui. Herbų pano, kurį puošia Lietuvos tautinė vėliava, vaizduoja 25 Kauno rajono seniūnijų herbus. Juos savo rankomis išsiuvinėjo 28 TAU studentės. Herbų pano iškilmingai įteiktas Kauno rajono savivaldybės atstovui – vicemerui Pauliui Visockui, kuris pažadėjo surasti tinkamą vietą jį eksponuoti.

Ši graži dovana sukurta įgyvendinant projektą „TAU dovana Lietuvai“, kurį iš dalies finansavo Kauno rajono savivaldybė. Projekto metu TAU studentai ne tik siuvinėjo herbus, bet ir klausė paskaitų apie Lietuvos heraldiką, herbų kūrimo principus, spalvas ir simbolius, taip pat pagilino žinias apie įžymius praeito šimtmečio žmones, garsinusius mūsų šalį, o kūrybinių dirbtuvių metu piešė savo asmeninius, šeimos ar giminės herbus.

Renginį papuošė Lietuvos tarptautinės baleto akademijos šokėjų pasirodymas, Garliavos fakulteto studentės Mildos Mikalkėnienės skaitomos ištraukos iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ bei Justino Marcinkevičiaus „Kraujas ir pelenai“, Garliavos meno mokyklos mokinių muzikavimas, universiteto vokalinių ansamblių iš Karmėlavos, Raudondvario ir Garliavos fakultetų bei svečių iš Marijampolės TAU dainos bei pastarųjų atsivežta „valgomų“ veltinukų paroda. Akį džiugino ir Domeikavos fakulteto studentės Genovaitės Marcinkevičienės tapybos darbai. Renginio pabaigoje dalyviai vieningai sutarė, kad geriausias būdas prisiminti gerus darbus – juos pakartoti.

Universiteto fakultetai veikia Babtų, Domeikavos, Garliavos, Kačerginės, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Vilkijos ir Zapyškio seniūnijose, paskaitos ar kiti užsiėmimai juose rengiami kartą per mėnesį. Norintieji studijuoti Kauno rajono TAU senjorai iki spalio 1 d. turi kreiptis į savo seniūnijos arba artimiausioje seniūnijoje veikiantį TAU fakultetą (jų veiklą paprastai koordinuoja vietos bibliotekų, mokyklų darbuotojai, kultūros ar bendruomenės centrų atstovai) ir užsiregistruoti. "Ne visose seniūnijose esame įsteigę po fakultetą – visas seniūnijas mums kol kas būtų sudėtinga aprėpti. Seniūnijų, kur nesame įsteigę fakultetų, gyventojams siūlome prisijungti kitur. Pavyzdžiui, į Domeikavoje vykstančius Kauno rajono TAU užsiėmimus žmonės atvažiuoja iš miesto", – pastebėjo universiteto rektorė, Kauno rajono švietimo centro metodininkė Edita Žaromskienė.

Praėjusiais mokslo metais vienuolikoje Kauno rajono seniūnijų mokėsi per 600 vyresnio amžiaus asmenų. Studijos šiame universitete trunka dvejus metus. Pavasarį studijų programą baigė 258 studentai, bet tai nereiškia, kad šie žmonės negali toliau lankyti universiteto. Paskaitos ir praktiniai užsiėmimai nesikartoja, todėl nemažai senjorų jas lanko nuo pat universiteto įsteigimo. Daugiausia paskaitų rengiama sveikatos ir bendrakultūrinėmis temomis. "Vyksta paskaitos ir sveikos gyvensenos, ekologijos, turizmo, civilinės saugos bei kitomis temomis", – pasakojo universiteto rektorė. Ji užsiminė, kad paskaitų temos dažnai priklauso nuo to, kokių savanorių lektorių pavyksta rasti. Jų ieškant bendradarbiaujama su Lietuvos aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, kitomis įstaigomis.

TAU rengia ne tik paskaitas, bet ir praktinius užsiėmimus, konkursus, susitikimus su aktoriais, išvykas. "Praėjusiais mokslo metais organizavome TAU himno konkursą, romansų vakarą, protmūšį ekologijos tema, lietuvių liaudies dainų konkursą, linijinių šokių fiestą. Pavasarį senjorai keliavo į Vokietiją, Baltarusiją. Šiais mokslo metais organizuosime daug renginių Lietuvos 100-mečiui paminėti: kiekvienoje seniūnijoje vyks paskaitos ir bendras protų mūšis, kuriame dalyvaus visų fakultetų komandos", – žadėjo E.Žaromskienė.

TAU tvarkaraščiai ir kita su universiteto veikla susijusi informacija skelbiama Kauno rajono švietimo centro interneto svetainėje centras.krs.lt/tau.