„Mūsų tauta išgyveno Holodomorą (1932-1933 m. badmetis, viena didžiausių Ukrainos nacionalinių katastrofų, per kurią išmirė 10 mln. žmonių. – ELTA), todėl duona mums yra ne tik maisto produktas, bet ir dvasinė vertybė. Mums labai svarbūs šilti, draugiški santykiai ir patirtis, kurią jūs įgijote būdami Europos Sąjungoje“, – sakė Ukrainos Užkarpatės apskrities tarybos pirmininko pavaduotojas ir Kauno rajone viešėjusios delegacijos vadovas Petro Gricikas.
Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo Edmundo Mališausko, turizmu, sodininkyste ir mineraliniu vandeniu garsėjančios Užkarpatės atstovai pakaunėje lankosi jau ne pirmą kartą. 2015 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis leidžia bendradarbiaujančioms šalims keistis meno kolektyvais, rengti vaikų vasaros stovyklas, ieškoti verslo partnerių, dalytis patirtimi.
Ukrainiečių delegacijos vadovas P. Gricikas patikino, kad Užkarpatėje saugu, ir pakvietė lietuvius investuoti į žemės ūkio perdirbimo įmones: malūnus, sūrines, elevatorius, kepyklas. Užkarpatės žmonių svajonė – atgaivinti praeityje garsius vynuogynus. Jis kalbėjo ir apie skaudulius – didžiulę migraciją, socialinę atskirtį, korupciją. Ukrainiečiai nori tobulinti valdymą, reformuoti savivaldą ir greičiau įgyvendinti vakarietiškos demokratijos normas.
Susitikęs su svečiais Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad ypač džiaugiasi tarptautinėmis moksleivių vasaros stovyklomis „Lietuva – Ukraina“, rengiamomis nuo 2017 metų.
„Perečino ir Veliko Bičkivo vaikai jau moka kepti lietuvišką duoną, žino, kur yra Zapyškis, Kačerginė, Raudondvaris, Trakai. Mūsų mokyklų mokiniai taip pat grįžta iš Užkarpatės, sužavėti jūsų žmonių nuoširdumu ir svetingumu“, – sakė meras.
Kalbant apie kitas sritis, kuriose galima stiprinti abipusiai naudingus ryšius, užsiminta ir apie tai, kad Kauno rajono moterų rankinio klubas „Cascada-HC Garliava SM“ – daugkartinės Lietuvos čempionės ir prizininkės, o Užkarpatė taip pat turi čempionių komandą. Todėl aptartos galimybės surengti tarptautinį rankinio turnyrą.
Tartasi ir dėl apsikeitimo meno kolektyvais. Kitą vasarą Kulautuvoje planuojama surengti Kauno rajono dainų šventę, į kurią savo kolektyvą ketina atsiųsti ir ukrainiečiai. Greičiausiai tai bus Užkarpatės nacionalinis choras.
Užkarpatės apskrityje pastebimai didėja lietuvių turistų srautai, nes šis kraštas išsiskiria iš kitų regionų savita kultūra, terminio vandens šaltiniais. Apskrityje yra maždaug 300 mineralinio vandens versmių. Ukrainiečius ypač domina kurortinio turizmo plėtra, todėl V. Makūnas juos pakvietė į Birštoną. Čia svečius pasitiko kurorto merė Nijolė Dirginčienė, kuri pasiūlė jiems paragauti vietinio mineralinio vandens, užsimezgė pokalbis apie galimybes bendradarbiauti. Ukrainiečiai liko sužavėti Birštono gydyklomis bei rūpestingai tvarkoma aplinka ir nusprendė praleisti vieną naktį poilsio namuose „Vytautas Mineral SPA“.
P. Gricikas pasakojo, kad Užkarpatės apskrityje gyvena maždaug 1,3 mln. gyventojų. Greta ukrainiečių čia gyvena vengrų (12 proc. visų gyventojų), taip pat rumunų, slovakų, lenkų, rusėnų – iš viso beveik 100 tautybių žmonių. Užkarpatės žmonės ypač didžiuojasi išlikusiomis bukų sengirėmis, kurios plyti Sineviro ir Užansko nacionaliniuose parkuose. Čia galima pamatyti ir lokių. Žiemą Karpatų kalnų kurortai sniego mėgėjus vilioja gerokai mažesnėmis nei kitur kainomis. Vietos gyventojai kviečia ragauti vyno, sūrių, žolelių arbatos, pajodinėti.
Maždaug 118 tūkst. gyventojų turinčioje Užkarpatės sostinėje Užhorode turistų netrūksta. Miestas įsikūręs Užo upės slėnyje, vos už trijų kilometrų – siena su Slovakija, čia pat – Vengrija, Rumunija ir Lenkija. Antrame pagal dydį Užkarpatės mieste Mukačevėje per metus vyksta daugiau kaip 40 įvairių festivalių, mugių, čia apsilanko iki pusės milijono turistų.
Didžiausia istorinė Mukačevės įžymybė yra ant aukštos kalvos dunksanti viduramžių pilis, kurioje 1396 metais nuo Vytauto persekiojimo rado prieglobstį Teodoras Karijotaitis.
