Atlikti namų darbai
Pagal Vyriausybės parengtą Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų padarinių mažinimo planą į šalies ekonomiką įmetama 5 mlrd. eurų. Šio plano didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikai, nukentėjusiai dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinti – darbo vietoms ir įmonių likvidumui išsaugoti.
Kaunas įvardijamas kaip vienas lyderių, kurie sugebėjo pasinaudoti ekonomikos skatinimo planu ir gauti papildomą finansavimą. Miesto atstovai tikino, kad Kaunas turi dar labai daug neįgyvendintų projektų. Pasitaikius progai, juos tiesiog reikėjo ištraukti iš stalčių, pateikti vertinimo komisijai, gauti finansavimą ir įgyvendinti iki metų pabaigos.
"Tai, kas dar visai neseniai buvo ambicingos Kauno vizijos, šiandieną tampa realiais, visiems matomais veiksmais mieste. Būtent čia ir yra tas rezultatas, kurį pasiekti padėjo laiku bei kokybiškai mūsų atlikti namų darbai. Vyriausybė vertina konkretumą ir mato prasmę investuoti į darbus, kurie turi apčiuopiamą potencialą. Manome, kad būtent tokios perspektyvos ir buvo įžvelgtos bei įvertintos solidžia parama Kauno miesto projektams", – teigė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
"Vienas svarbiausių kriterijų, vertinant galimybę skirti COVID-19 lėšas, buvo projektų parengtumas. Būtent dėl to, kad projektai buvo jau parengti arba vykstantys, Kaunui pavyko gauti šį finansavimą. Kitas svarbus dalykas, kad daugeliui miestų, net ir gavus finansavimą, nepavyko panaudoti visų skirtų lėšų, numatyti darbai vėlavo. Žinodami situaciją, nuo pat gegužės mėnesio intensyviai bendradarbiavome su rangovais, operatyviai sprendėme kylančius sunkumus, kad projektai būtų sėkmingai įvykdyti nustatytais terminais", – pastebėjo savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
V.Šiliauskas įsitikinęs, kad Vyriausybė, skirdama papildomą finansavimą Kaunui, atsižvelgė ir į tai, kad parengti projektai bus laiku įgyvendinti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Didieji projektai
Vyriausybė dėl COVID-19 sukeltos krizės pagal Ekonomikos skatinimo programą iš pasiskolintų lėšų Kauno miesto savivaldybės investiciniams projektams skyrė 15,41 mln. eurų. Už juos miestas atnaujina savo infrastruktūrą.
Tarp didžiųjų projektų pateko Aleksoto pramonės parko infrastruktūros kūrimas. Šiems darbams Vyriausybė atseikėjo 1,16 mln. eurų. Šis parkas planuojamas tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsiterpusioje 30 ha ploto teritorijoje. Čia įrengtas naujas gatvių, dviračių takų ir šaligatvių tinklas su būtinomis komunikacijomis padės lengviau įsikurti aukštą pridėtinę vertę kursiantiems naujakuriams.
Tai, kas dar visai neseniai buvo ambicingos Kauno vizijos, šiandieną tampa realiais, visiems matomais veiksmais mieste.
Įgyvendinus visą parko idėją, tikimasi, kad ši vieta taps tarsi Kauno "Silicio" slėniu. Jame turėtų įsikurti įvairios laboratorijos, eksperimentinės gamybos bendrovės. Prognozuojama, kad per pirmus dešimt metų nuo projekto įgyvendinimo, Aleksoto pramonės ir inovacijų parke bus sukurta apie 700 darbo vietų.
Dar 8 mln. eurų iš Ekonomikos skatinimo plano skirta naujos ledo arenos, kuri kyla ties "Girstučio" baseinu, statybai. Šiame objekte jau išbetonuotos abi ledo aikštės, baigiamas dengti stogas, pradedama kloti trinkeles. Viduje betonuojamos grindys, įrengiami santechnikos mazgai, metalinės konstrukcijos padengiamos ugniai atspariais dažais, vedžiojami elektros, ventiliacijos tinklai. Dviejų ledo aikščių statinį planuojama užbaigti statyti iškart po Naujųjų metų, o ledo ritulio aistruoliai jau gali laukti pirmųjų varžybų ateinantį pavasarį.
Ne ką mažesnis projektas yra ir irklavimo bazė Lampėdžiuose. Šiam projektui papildomai iš Vyriausybės skirta 2 mln. eurų.
"Kauno diena" yra skelbusi, kad iš COVID-19 plitimo sukeltų padarinių mažinimo plano 1,45 mln. eurų skirta ir Maironio gimnazijos remontui. Dėl to kurį laiką visos pamokos vyksta buvusiame S.Lozoraičio mokyklos pastate. Taip siekiama erdvę palikti vien darbininkams, kad šie galėtų kuo greičiau atlikti visus darbus.
Iš Ekonomikos skatinimo plano lėšų bus atnaujinta ir Maironio gimnazija. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Ekonomikos skatinimo planas palietė ir kitas Kauno švietimo įstaigas. Štai 0,3 mln. eurų numatyta specialiosios mokyklos šildymo sistemai įrengti, dar 1,5 mln. eurų atseikėta naujojo vaikų darželio Kuršių gatvėje statybai.
Dėmesys gatvėms
Siekiant, kad šalies ekonomika atsigautų, nemaža suma skirta ir gatvėms tvarkyti. Taip užtikrinama, kad darbininkai turėtų darbo, o kartu miestas įgyvendintų svarbius projektus. Kaunas koronaviruso pandemijos padarinių mažinimo pinigais remontuoja ir didžiąsias gatves, ir tiesia dviračių takus.
Bene daugiausia dėmesio sulaukė Taikos prospekto tvarkymo darbai, kurie vykdomi keliais etapais. Kauno miesto savivaldybės atstovai informavo, kad šiam objektui Vyriausybė iš Ekonomikos skatinimo plano skyrė 7 mln. eurų. Sutvarkius šią gatvę, bus pakeista važiuojamosios kelio dalies asfalto danga, sutvarkyti šaligatviai.
Centrinės Kauno gatvės taip pat sulaukė papildomo finansavimo, tad darbus galima atlikti greičiau. Štai S.Daukanto gatvės rekonstrukcijai skirta 1,36 mln. eurų, Kęstučio gatvės remontui – 1,65 mln. Pastaroji gatvė ypač svarbi, nes sujungia Vytauto ir Karaliaus Mindaugo prospektus. Šia gatve nuolat juda didelis transporto srautas. Numatyta, kad atnaujinus gatvę, bus įrengtas atskiras dviračių takas, sutvarkyti šaligatviai, pakeista kelio danga.
Vyriausybės finansavimo sulaukė ir centrinės Kauno gatvės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
"Kauno dienai" atsiųstame komentare nurodoma, kad iš Ekonomikos skatinimo plano Kanalo gatvei skirta beveik 349 tūkst., Tyvulių – 164 tūkst., Gurguolių – 24 tūkst., Dūkšto – 48 tūkst., Griškabūdžio – 227 tūkst., Pagirėnų – 196 tūkst. ir Naujadvario – 423 tūkst. eurų.
Papildomą finansavimą užsitikrino ir Raudondvario plentas. Už 300 tūkst. eurų, skirtų Vyriausybės, bus įrengtas dviračių takas.
