-
Miestas pasikeitė: „Sukilimu“ sutrypė butaforiją, paleido ir medžiojo Kauno Žvėrį 44
Medžiojo Kauno Žvėrį
„Su kiekviena pabaiga prasideda kažkoks naujas etapas“, – butaforinę „Britaniką“ stačiusio prancūzų skulptoriaus, performansų meistro Olivier Grossetête žodžiai buvo pranašingi.
„Žalgirio“ arenos prieigose pasibaigus „Sukilimui“, linksmybės Europos kultūros sostinės vėliavą iškėlusiame mieste nesibaigė. Savanoriams trypiant kartoninio viešbučio detales, šiuolaikinio mito trilogijos pirmojo veiksmo žiūrovai leidosi į Kauno Žvėries medžioklę.
Tiems, kurie neturėjo virtualių, iškart po „Sukilimo“ renginio pagalbininkai dalijo popierinius žemėlapius. Juose žaidėjai rado taškais sužymėtus „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalio renginius, ir raidėmis sužymėtas Žvėries žaidimo detales. Nuotykio užduotis – sujungti dvi dideles „Kaunas 2022“ atidarymo dalis, patį šou ir kitus mieste vykstančius renginius taip, kad kiekvienas dalyvis pasirinktų individualų šeštadienio maršrutą – išsuktų iš pagrindinio kelio, koją įkeltų į nematytą skersgatvį ir čia atrastų išnyrančius simbolius, kurių padedamas iššifruotų žinutę nuo Kauno Žvėries.
Laimučio Brundzos nuotr.
„Susidomėjote? Tuomet imkite lankstinuką ir gerai praleiskite laiką“, – miestiečiams ir Kauno svečiams sulėtinusiems žingsnį prie „Kaunas 2022“ biuro Laisvės alėjoje, besišypsanti savanorė dalijo žemėlapius ir kvietė atidžiai sekti instrukcijas. Raidėmis žymėtas vietas, kuriose Kauno Žvėris paliko pėdsakus, surasti iš rombų sujungtus ženklus ir juos pažymėti žemėlapyje prie atitinkamos raidės.
Jei nespėsite visko iki 23 val., nesikrimskite. Ženklai kabės dar du mėnesius, todėl galėsite iššifruoti žinutę ir atsiimti savo prizą.
Šokiai aplink skulptūras
Pagauti azarto, atidarymo renginių dalyviai, regis, nematė kas dedasi aplink – rankose gniauždami žemėlapius tarėsi, kaip greičiau surasti visus taškus, iššifruoti žinutę ir atsiimti prizus. Pastarieji buvo pažymėti tūkstančiui pirmųjų žaidėjų, išpildžiusių visas sąlygas.
„Jei nespėsite visko iki 23 val., nesikrimskite. Ženklai kabės dar du mėnesius, todėl galėsite iššifruoti žinutę ir atsiimti savo prizą“, – prie „Kaunas 2022“ biuro stovėjusi savanorė praeivius kvietė ne tik pasinerti į žaidimo linksmybes, bet ir stabtelėti kultūrinėse stotelėse, išsibarsčiusiose po visą centrą.
Antai, jau ilgą laiką lankytojų nematęs Centrinis paštas šeštadienio vakarą ir vėl atvėrė duris. Net ant laiptų nusidriekusi eilė vidun virto pasižiūrėti parodos, miniatiūriniais maketais pasakojančios apie modernizmą mieste. Šviesos instaliacijos gyvybės įpūtė „Pieno centro“ pastatui, o šalia „Romuvos“ ir visai neseniai čia iškilusios skulptūros-miesto akcento „Pirmas filmas“, praeivius viliojo ant sienos vienas kitą keičiančios juodai baltos kino juostų ištraukos. Kauno technologijos universiteto II rūmų kiemą užliejus muzikai, o „Akropolį“ – akrobatams, Nepriklausomybės aikštėje nuo smalsuolių žvilgsnių tirpo ledo skulptūros. Kauno Žvėries žaidimo dalyviai keliose jų rado įšaldytus specialius ženklus, mažiau azartiški atidarymo dalyviai tiesiog smagiai kvatojo žiūrėdami į lede sustingusias lėles, palmių lapus ir akinius nuo saulės. Netrukus tarp ledo luitų ėmė suktis baltai apsirengę šokėjai.
Laimučio Brundzos nuotr.
Vitrinose skambėjo muzika
Šeštadienio vakarą nestigo ne tik judesio, bet ir muzikos. Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje specialiai atidarymui sukurta iškilminga misterija – vienos valandos trukmės muzikos ir šviesų renginys, atspindintis teatro puoselėjamus muzikinės scenos žanrus. Tai režisuotas ir projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ sveikinantis operų, operečių, miuziklų muzikos koliažas, sintezuotas su šventine šviesos ir spalvų instaliacija ant Muzikinio teatro fasado. „Meet & taste“ restorane pro vitrininius langus skambėjo styginių muzika, iš „101 kepyklėlės“ į Laisvės alėją veržėsi choristų balsai. Viešbutyje „Kaunas“ esančiame restorane „55“ prie lango įsitaisė ir operinį balsą demonstravo Rafailis Karpis. Po mini koncertų Laisvės alėjoje, minios traukė į Vienybės aikštę, kurią organizatoriai įvardijo kaip pusiaukelę iki Prisikėlimo bazilikos ir paskutinę pirmosios trilogijos dalies kelionės stotelę.
„Miesto žaidimas jau beveik nueitas, tad čia – ideali vieta atsipūsti, sušilti, pasistiprinti“, – „Kaunas 2022“ komanda kvietė pasimėgauti perkusijų, kariliono garsais, Lietuvos muzikos atlikėjų pasirodymais ir šildančiomis ugnies instaliacijomis.
-
Miesto ambasadorių paieška: savanoriais galite tapti ir jūs! 2
Pabandė ir patiko
Nors oficiali "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" savanorystės programa startavo lygiai prieš metus, entuziastai į ją įsiliejo kur kas anksčiau – atviri naujoms pažintims, patirtims ir įgūdžiams, pasiruošę įdomiai ir prasmingai leisti laiką pirmieji Kauno miesto ir rajono gyventojai apie save priminė dar 2018-aisiais. Žurnalistė ir fotografė Ramunė Kerdokaitė-Vlasenkienė, atidžiai sekusi "Kaunas 2022" veiklą, savanorių šeimą papildė praėjus dar metams.
"Socialiniuose tinkluose pamačiau kvietimą į pažintinį vakarą. Užsiregistravau ir nuėjau. Norėjau pajausti, ar man tinka ta atmosfera ir ar aš jai tinku, – jau po pirmojo susitikimo R.Kerdokaitei-Vlasenkienei tapo aišku, kad "Kaunas 2022" savanorystės keliu ji norės eiti iki pat finišo – 2022 m. pabaigos. – Nors susirinko daug nepažįstamų žmonių, tarp jų jaučiausi sava. Sklido kažkokia neapsakoma šiluma, kuri mus jungė į visumą."
Gavusi savanorių anketą Ramunė neabejojo galėsianti prisidėti prie įvairių veiklų, tačiau prioritetinėmis pažymėjo dvi – fotografavimą ir tekstų rašymą. Kovas savanorei siuntė pirmąjį išbandymą – į rankas paėmusi fotoaparatą, naujokė fiksavo Laimės dienos renginių akimirkas, kuriose tryško ir laimė, ir laimo sultys.
"Labai apmaudu, kad praėjusiais metais Laimės diena neįvyko. Kaip bus šiemet – nežinia, bet manau, kad organizatoriai galvoja ir planą A, ir planą B", – kumščius už sėkmę spaudė savanorė.
Jėga – komandinis darbas
Savanorė Ramunė iki šiol mena ir praėjusių metų Vilniaus knygų mugę. Mažiausiai dešimt metų ją lankiusi skaitymo alkiui numalšinti, 2020-aisiais moteris stojo į kitą barikadų pusę.
"Man teko unikali galimybė su "Kaunas 2022" komanda atstovauti knygai apie Mitinį Kauno žvėrį. Buvo smagu renginį stebėti ne tik iš lankytojos pozicijų, bet atstovaujant dalyvio-leidėjo pusei, išgirsti įvairaus pobūdžio klausimų, kuri, galbūt kitose situacijose niekada neišgirstum ir nežinotum. Per savo ilgametę žurnalistinę veiklą ne kartą yra tekę dalyvauti panašiuose renginiuose, pristatyti naujus, dar niekam nežinomus leidinius, tad ši savanoriavimo pozicija man buvo žinoma, bet vis vien gavau naujų patirčių", – knygų mylėtoja vylėsi, kad šiųmetei mugei, numatytai gegužę, epidemiologinė situacija kojos nepakiš ir ji galės joje dalyvauti jei ne pernykščiame, tai tradiciniame – smalsios lankytojos ir godžios skaitytojos amplua.
Pirmieji savanoriavimo metai, anot pašnekovės, nebuvo itin aktyvūs. Daugiausia Ramunė lankėsi ir fotografavo įvairius renginius, kūrybines dirbtuves, parodas. Jau tada ji suprato, koks svarbus komandinis darbas ir kokia atsakomybė tenka kiekvienam nariui.
"Kai vilki savanorio marškinėlius, atstovauji ne tik savo komandai, bet ir visai organizacijai. Tuo metu tu esi tarsi vizitinė kortelė, – R.Kerdokaitė-Vlasenkienė džiaugėsi, kad, nepaisant jos darbo pobūdžio, kuris niekaip nesusijęs su komanda, susibičiuliauti su kitais savanoriais, o svarbiausia – dirbti drauge, jai sekėsi puikiai. – Esu iš tų, kuriems reikia kolektyvo, apsikeitimo bendravimo energija. Savanoriavimas buvo kaip tik ta vieta. Jau iš pirmų renginių supratau, kad savanoris turi ne tik atsakingai atlikti patikėtas užduotis, bet ir būti viskam pasiruošęs. Kiekvienas žinome savo vaidmenis, bet, jei reikia kam nors padėti, darome tai be žodžių."
Tapo gide eksperte
Per pastaruosius dvejus metus Ramunė su kaupu papildė ir savo žinių, ir patirčių bagažą. Tačiau bene labiausiai ji džiaugėsi tapusi "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" gide eksperte.
"Esu profesionali gidė ir kelionių vadovė, bet savanorių mokymai atstovauti ir reprezentuoti Kauną mano matymą pasuko kitu kampu. Miestą, kurį pažįstu, pamačiau šiek tiek kitaip, nei buvau pratusi matyti. Tai patvirtina teiginį, kad savo įprastą matymo ar gyvenimo formatą kartais turėtume pakeisti ar išlipti iš nusistovėjusios komforto zonos", – savanorė pasakojo, kad "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" gido eksperto pareigos buvo prieinamos kiekvienam norinčiam.
Reikėjo tik pagrįsti savo pasirinkimą, papasakoti, kaip kandidatas savo darbais žada prisidėti prie kultūros skleidimo mieste. Tada išklausyti mokymų kursą ir apginti baigiamąjį darbą.
"Į kiekvieną ekskursiją leidžiuosi kaip į žurnalistinį tyrimą, su savomis paslaptimis, nežinomaisiais, ieškojimais ir atradimo džiaugsmu! Mano organizuojami "Pasivaikščiojimai Kaune" kartais primena smagias ekspedicijas, kurių dalyviai, jeigu patys nori, tampa ne tik klausytojais, bet ir veikėjais", – kalbėjo R.Kerdokaitė-Vlasenkienė, daugybę metų tyrinėjanti Kauno miesto istoriją, kolekcionuojanti knygas, nuotraukas, bendraujanti su žmonėmis, menančiais tarpukarį, o save vadinanti nepagydoma šio miesto gerbėja.
Kai vilki savanorio marškinėlius, atstovauji ne tik savo komandai, bet ir visai organizacijai. Tuo metu tu esi tarsi vizitinė kortelė.
Bendrauja virtualiai
Epidemiologinei situacijai pakoregavus gyvenimus, "Kaunas 2022" savanorių darbas nesustojo. Visi jie persikėlė į virtualiąją erdvę – komandos rengia projektus ir patys sau kelia įvairias užduotis, kurios padeda lavinti kūrybiškumą.
"Savanoriai į šį uždarą laikotarpį taip pat žiūri atsakingai, gaila, kad negalime susitikti kaip anksčiau, organizuoti renginių, bet tikrai tikime, kad iki 2022-ųjų pavyks kažkaip suvaldyti uždarumo reikalaujančią situaciją", – R.Kerdokaitė-Vlasenkienė neabejojo, kad įgyvendindamas įspūdingus "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" sumanymus kolektyvas padarys maksimumą. – Daug kam kyla klausimų, kaip čia viskas bus? Aš iš prigimties esu entuziastinga optimistė, tikiu, kad viskas bus geriau, nei kartais pagalvojame. Džiaugiuosi būdama šiuolaikinės kultūros sostinės bendraautore."
Vadinamaisiais bendraautoriais, anot pašnekovės, galite tapti ir jūs. Nesvarbu, kuo būtumėte, – pasirinkimo kryžkelėje stovinčiu moksleiviu, aukštosios mokyklos pirmakursiu, uoliu įmonės tarnautoju ar senjoru.
"Beje, pastebėjau, kad pastarieji vangiai įsitraukia į veiklą. Vis galvojau, kodėl? Pasirodo, jie mato mažai motyvacijos. Likęs praėjusių laikų antspaudas…" – vyresnio amžiaus žmones savanorė ragino būti aktyvius, o tris ar keturias valandas sėdėjimo prie televizoriaus išmainyti į valandą neatlygintinų gerų darbų.
Laukia pastiprinimo
Europos miestuose vien didžiuosiuose kultūros sostinių atidarymų renginiuose dalyvauja apie 1,5 tūkst. savanorių. Šiuo metu "Kaunas 2022" komandą sudaro maždaug 600 entuziastų. Vieni jų aktyvesni, kiti prisideda kiek mažiau. Vis dėlto kiekvieno indėlis yra labai svarbus. Per šiuos metus tikimasi pritraukti dar tiek pat savanorių, nes jau po metų Kauno mieste vyks grandiozinio masto renginiai su įspūdingomis programomis, o tam koordinuoti reikės daug motyvuotų savanorių.
"Europos kultūros sostinės titulas Kaunui – istorinis įvykis, todėl siūlome kupiną įspūdžių ir puikių prisiminimų patirtį kievienam kauniečiui. Savanoriai – tai mūsų projekto energija. Jie savo entuziazmu ir svetingumu pakelia kiekvieną renginį į naują lygį – todėl ir pavadinome juos kultūristais", – kalbėjo "Kaunas 2022" savanorių koordinatorė Marija Pulokaitė.
Anot M.Pulokaitės, savanoriui svarbiausia – ne žinios ar išsilavinimas, o noras. (A. Čiukšio / Kaunas pilnas kultūros nuotr.)
Kultūristu, anot jos, gali tapti kiekvienas. Nebūtinos kultūros, vadybos, komunikacijos ar kitos žinios – pakanka motyvacijos ir tinkamo požiūrio. Savanorystės programa yra sukurta padėti kiekvienam prisijungusiam žmogui aktyviau įsitraukti į savo miesto kultūrinį gyvenimą, sėkmingai prisijungti prie įdomių veiklų, sukaupti naujų žinių ir įgūdžių. Kiekvienam kauniečiui paruošta aktualių mokymų serija, savanoriams padėsianti tapti "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" ir Kauno kultūros ekspertais. Norintys užimti atsakingesnes pozicijas galės papildomai mokytis ir tapti savanorių grupių lyderiais, gidais ar priimti svečius iš užsienio.
Didelis pasirinkimas
"Kauno miestui ir rajonui tai vienintelė galimybė – miestas ir rajonas tik vieną kartą gali tapti Europos kultūros sostine. Todėl tikiuosi, kad belaukdami 2022 m. ir besiruošdami jiems mes visi suremsime pečius", – sakė M.Pulokaitė.
Visi norintys prisijungti prie komandos kviečiami registruotis į virtualųjį savanorystės programos pristatymą vasario 17 d. 19 val. Registracija vyksta: https://kaunas2022.eu/tapk-savanoriu/. Pristatymą ves savanorystės programos kuratorė M.Pulokaitė, o įdomiais pranešimais programą papildys "Kaunas 2022" programos "Kauno Mitas" kuratorius Rytis Zemkauskas. Televizijos žurnalistas, laidų vedėjas ir prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas papasakos apie projekto idėją ir jo reikšmę miestui. Meninės programos vadovė Ana Kočegarova atskleis ryškiausius programos akcentus, o esami savanoriai pasidalys savo patirtimi. Ir, žinoma, pristatymą užbaigsime visa praktine informacija, kaip savanoriauti ir nuo ko pradėti.
Tai ne vieninteliai mokymai. "Kauno kultūros treniruotė", pasak "KEKS 2022" atstovų, suteiks žinių apie tai, kaip reprezentuoti Kauną, pasakoti jo istoriją, kultūrą. Ekskursijų vedimo mokymai padės sudaryti aktualų maršrutą ir vesti ekskursiją miesto svečiams. Lyderystės mokymai pravers lyderystės gyslelę turintiems entuziastams. Mokymų bus ir daugiau.
-
Istorijų festivalio atmintinė: skambiausi, interaktyviausi ir netikėčiausi renginiai 1
„Festivalis turi kelis tikslus – išpasakoti pamirštas ar nutylėtas Kauno ir Kauno rajono istorijas, o kartu ir suburti miesto bendruomenes, institucijas ir entuziastus į kasmetinį renginį – juk istorijų pasakotojai iki šiol dar neturėjo savo festivalio“, – sako viena jo iniciatorių, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
Anot jos, festivalis įrodys, kad istorijų pasakojimas gali įgyti pačias įvairiausias formas – ne tik tradicines ekskursijas. Istorijos gali būti pasakojamos garsu, šviesomis, dainavimu ir kitais būdais, padedančiais pažinti save, atrasti savyje empatiją, užuojautą, bendrystę.
Spalio 17–24 dienomis festivalio dalyvius pasitiks ir lydės muziejų gidai, teatralai, menininkai, archeologai, istorikai, bendruomenių nariai. Daug Istorijų festivalio renginių bus atviri ir tiems, kuriems kultūra vis dar sunkiai pasiekiama – pavyzdžiui, angliškai kalbantiems Kauno gyventojams bei žmonėms su įvairiomis negaliomis.
Festivalio epicentras – parku virtusios kapinės
Dar XIX a. įkurtos miesto kapinės, teritorija, kurioje kadaise sugyveno keturios konfesijos – katalikai, evangelikai, ortodoksai, musulmonai –, šiandien kauniečių vadinama Ramybės parku. Būtent jame spalio 18 d., penktadienį, 18 val. įvyks didysis Istorijų festivalio atidarymas. Muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės...“ (autoriai – Ramybės parką supančių kvartalų gyventojai, rašytoja Daiva Čepauskaitė, kompozitorius Vidmantas Bartulis, dirigentė Danguolė Beinarytė) atliks specialiai šiai progai suburtas „Istorijų choras“. Prie jo žada prisijungti ir keturių konfesijų šventikai. Beje, Ramybės parke veikiantys maldos namai festivalio metu pakvies į atvirų durų dienas.
Kiekvieną Istorijų festivalio rytą, dieną ir vakarą kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami patirti britų menininkės Jenny Kagan interaktyvią šviesos ir garso instaliaciją „Pavėjui“, reaguojančią į savo aplinką – senąsias Kauno kapines. „Pereikite per parką sutemus ir atraskite, kas tvyro lengvame vakaro vėjyje“, – intriguojama menininkės, kurios tėvai kalėjo Kauno gete, kūrinio anotacijoje.
Vadinamajame Ramybės parke festivalio lankytojai dėl interaktyvių sprendimų atras ir daugiau istorijų. Papildytos realybės skulptūrą pavadinimu „Bičiulystė“, įkvėptą vietos istorijos ir senovės lietuvių simbolikos, sukūrė Kauno bienalės projekto „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“) rezidentas, menininkas iš Serbijos Konstantin Djurickovic. Tadas Šimkus ir Gytis Dovydaitis tuo tarpu kvies išspręsti meno ir pasakojimų galvosūkį interaktyviame žaidime „Ramybės mįslės“. Tai, kad šiandieninis parkas yra keturių konfesijų sankryža, primins mobilioji programėlė „Tep Tep Music“. Keliasdešimt autentiškų dokumentinių įrašų bei aktorių įgarsintų pasakojimų ves klausytojus per religines-kultūrines tradicijas, garsiuosius 1956 m. Vėlinių įvykius, paminkluose tūnančią rezistencinę Lietuvos kovų už nepriklausomybę atmintį bei šių laikų aktualijas.
Visą savaitę istoriniame, net serialo „Černobylis“ kūrėjų abejingais nepalikusiame bute (Vytauto g. 58), vyks britų fotografo Marco Wilsono paroda „Palimpsestas“. Dvi dešimtis Europos šalių, daugiau nei 160 lokacijų, tiesiogiai ar ne susijusių su Holokaustu, aplankęs menininkas fiksuoja žmogiškąsias istorijas, kurios visos tarpusavyje persipynusios. Kaune brito laukė trys jautrūs susitikimai, kurių rezultatai ir publikuojami parodoje. Fotografijas lydi Miko Zabulionio specialiai projektui sukurta muzika.
Pasakojimo galia
Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, didelis dėmesys skiriamas skatinimui pasakoti savas, kaunietiškas istorijas, kurios gali būti įdomios ne tik mums patiems, bet ir visam kontinentui ar net pasauliui. Šiame festivalyje bus galima išgirsti net du užsienyje gyvenančių pasakotojų – storytellerių – pasirodymus. Kauno senamiestyje veikiančiame „Teatro klube“, spalio 19 d., šeštadienį, istoriją „Vilko mergaitė“ pasakos šios srities profesionalė, Škotijoje gyvenanti Daiva Ivanauskaitė, kuriai talkins mecosopranas Agnė Čepaitytė ir vaizdo projekcijų kūrėja Kristina Meilutė. Įdomi detalė, kad žiūrovai šiame renginyje bus vaišinami ką tik iškeptu kugeliu.
Dėmesys lietuviškai nekalbantiems
Istorijų festivalio savaitę neliks pamiršti ir Kaunu besidomintys, jame šiuo metu keliaujantys, studijuojantys ar jau šaknis įleidę užsieniečiai. Lietuvių kalbos nemokantys, bet angliškai suprantantys kviečiami dalyvauti specialiose ekskursijose ir tarptautiniame protmūšyje, žinoma, jų lauks ir universalia – meno – kalba kalbantys kūriniai, parodos bei instaliacijos.
Spalio 20 d., sekmadienį restorane „Casa Della Pasta“ vyks pasakojimo meno pasirodymas anglų kalba „Mėlynbarzdis kaimynas“. Amsterdame gyvenanti profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė, pernai Vilniuje įkūrusi Baltijos pasakojimo centrą, paklaus, kur yra riba tarp Savo ir Svetimo. Ar keičiamės mes, kai į mūsų erdvę įsiveržia svetimas, nepažįstamasis – Kitas? Ar priimame kitoniškumą, ar norime jį sunaikinti? Norėdama atsakyti į šiuos klausimus, M. Varnauskaitė leisis kelionėn į lietuviškų pasakų pasaulį, kartu apšviesdama kelią klausytojams ir leisdama sekti iš paskos. Renginyje laukiami visi, suprantantys angliškai.
Unikalaus orkestro pagerbimas
Bene garsiausiai nuskambėsiantis festivalio renginys – „Paskutinis koncertas“ Kauno geto orkestro atminimui. Taip, taip – tarpukariu madingiausiuose Kauno restoranuose groję muzikantai, įkalinti gete, muzika palaikė ne tik savo, bet ir likimo brolių bei sesių dvasią. Kauno kultūros centre, pastate, kuriame II pasaulinio karo metais veikė gestapas, spalio 20 d., sekmadienį, suskambės Kauno gete groti kūriniai – juos, taip pat ir gete kalėjusio kompozitoriaus Percy Haido sukurtą simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“, atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno. Libreto autorė ir vakaro režisierė – Agnė Dilytė.
90-ieji – irgi jau istorija
Savosiomis „laukiniu“ vadinamo dešimtojo XX a. dešimtmečio istorijomis ir artefaktais pasidalinti kviečia Kauno miesto muziejus. Festivalio metu Kauno rotušėje veiks pop-up paroda „Laukiniai Kauno vakarai“, kurioje – dabar neįtikėtinai atrodantys kadrai iš šeimos albumų, pirmojo boulingo klubo šalyje palikimas ir kiti įrodymai to, kad Kaunas visuomet mokėjo „suktis“. „Lauksime visko. Neišdalintų ženkliukų. Neišklijuotų lipdukų. Neparduotų kojinių. Nepabaigtų megzti megztinių. Senų parduotuvių iškabų, įrankių, interjero detalių, kavinių servetėlių ar suvenyrų“, – prisidėti prie parodos kūrimo kviečia muziejinininkai.
Istorijos pietums
Bene didžiausią festivalio programos dalį sudaro ekskursijos, pasakojančios miesto ir rajono istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kad miestiečiai galėtų ir darbo metu lankyti festivalio renginiuose, siūlome „istorijas pietums“, prasidedančias 12 val. darbo dienomis. Festivalio istorijos pasieks ir „Caffeine“ kavinėse, kurių lankytojai galės išgirsti II pasaulinio karo istorijų fragmentus ir ant specialių, proginių festivalio atvirukų – užrašyti ir savąsias istorijas.
Daugiau apie spalio 17–24 dienomis vyksiančio Istorijų festivalio idėją, erdves, vietas: www.istorijufestivalis.eu.