Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šis kelias užtikrins sąjungininkams geras susisiekimo sąlygas tarp karinių ir kitų teritorijų.
„Viena iš tokių sąlygų yra greitas judėjimas, greitas susisiekimas, nes kelias veda ne tik iš karinės teritorijos į karinę teritoriją, bet ir palei ją į civilines teritorijas, Vilniaus link, į Pažeimenės stotį, kur irgi jau pastatyta logistinė aikštelė. Atvykimas į poligoną dabar gerokai greitesnis“, – pirmadienį kelio atidarymo renginyje sakė A. Anušauskas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad kelio remontas kartu su projektavimu truko apie pusmetį – tai, jo, vienas greičiausiai šalyje įvykdytų projektų.
Anot ministro, darbai finansuoti laikinojo bankų solidarumo mokesčio lėšomis: „Šituo atveju tai yra grynai karinio mobilumo projektas, mes kitų lėšų nedėjome ir iš to vadinamojo bankų solidarumo laikino įnašo“.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas sakė, kad remontuojant buvo siekta kelio ilgaamžiškumo, tam panaudota šalyje anksčiau nenaudota voluojamojo betono danga.
„Tai unikali technologija, voluojamasis betonas, Lietuvoje mes jo nelabai ir taikydavome. Kadangi kelias yra dvigubos paskirties – ir kariniam, ir civiliniam judėjimui – tai ypatingai svarbu yra svorio laikymas (...) Galvojame, kad tai bus ilgaamžiškas ir kokybiškas projektas“, – renginyje sakė M. Švaikauskas.
Pasak LAKD, kelio Pabradė-Meškerinė ruožo kapitalinis remontas yra vienas didžiausių ypatingos svarbos krašto apsaugai kelių projektų. Kelias skirtas ne tik karinės technikos judėjimui, bet ir civiliniam transportui.
