Ministro teigimu, visas kelias Vilnius–Utena, kaip ir planuota anksčiau, turėtų būti rekonstruotas iki 2025 metų pabaigos.

„Po 38 dienų startuojame su pirmų atkarpų rekonstrukcija nuo Molėtų iki Utenos, maždaug 30 kilometrų ruože. Labai tikiuosi, kad mus lydės sėkmė ir iki metų galo turėsime atliktus darbus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė M. Skuodis.

„Planas, (...) kad visas Utenos plentas turėtų būti sutvarkytas iki 2025 metų pabaigos, lieka nepakeistas“, – teigė ministras.

Pasak jo, darbai šiuo metu rekonstruojamame 2 kilometrų ruože Utenoje turėtų būti baigti šių metų viduryje.

HISK trečiadienį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė 61 mln. eurų vertės sutartį. Pasak LAKD vadovo Mariaus Švaikausko, darbai turėtų būti pradėti kovo 8 dieną.

„Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. 

Anot M. Skuodžio, kelio atkarpos nuo Riešės seniūnijos iki Molėtų projektavimo darbai turėtų būtų pabaigti antrąjį šių metų ketvirtį, iškart po to planuojama paskelbti šio ruožo rangos darbų konkursus.

„Tikiuosi, kad nuo metų vidurio, antrąjį metų pusmetį ten jau matysime realiai vykstančius rangos darbus“, – sakė M. Skuodis.

Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM.

 

Pasak M. Švaikausko, pastarosios atkarpos rekonstrukcija gali būti dvigubai brangesnė nei Molėtų–Utenos ruožo.

„Rangos darbams tikslią sąmatą pasakyti anksti, bet patys įsivaizduojate, kad tas ruožas yra ilgesnis ir bus daromas „du plius vienas“ pagal eismo intensyvumą, tai vertė gali būti dvigubai didesnė negu šios (Molėtų–Utenos – BNS) atkarpos“, – sakė LAKD vadovas. 

Perskirstys lėšas keliams, atidės kai kuriuos projektus

Kelių priežiūros ir plėtros programoje šiemet kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai papildomai skirta 40 mln. eurų.

M. Skuodis pripažino, kad šių Vyriausybės numatytų lėšų šiemet suplanuotiems kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbams neužteks. Dėl to, jo teigimu, reikės atidėti kitų projektų įgyvendinimą bei perskirstyti jiems numatytas lėšas.

„40 mln. eurų mums nepakanka.  Reikia labai kūrybiškai žiūrėti į procesus, į visus kitus darbus, kad mes vis dėlto įgyvendintume tuos prioritetus, kuriuos esame deklaravę“, – teigė susisiekimo ministras.

„Faktas, dėl to mes kažkuriuos projektus turime atidėti ir skirti prioritetą tiems darbams, kurie yra prioritetiniai: numeris vienas – Utenos plentas, numeris du yra „Via Baltica“ (...), numeris trys yra tiltai, viadukai ir po to visi kiti darbai“, – pridūrė jis.

Pernai spalį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio šio kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekia 7 mln. eurų. Darbus taip pat atlieka HISK, juos užbaigti numatyta 2024 metų liepą.

Kelias Vilnius–Utena yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra ir vienas problematiškiausių, turintis cementbetonio dangą, kuri yra deformuota ir susidėvėjusi.

Kelias pradėtas tiesti apie 1978 metus, visiškai baigtas 1985 metais. Pirmieji jo rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 metais. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 metais, buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas, jis taip pat paplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų.

Pasak jos, darbus beveik dviejų kilometrų atkarpoje (nuo 93,7 iki 95,6 km) planuojama pradėti artimiausiu metu, o baigti – kitų metų liepą.

„Utenos plente prasideda ilgai laukti realūs darbai: nepaisant daugybės buvusių iššūkių, čia startuoja pirmojo ruožo rekonstrukcija“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Utenoje bus tvarkomas ruožas nuo Kupiškio iki J. Basanavičiaus gatvės, jame numatyta įrengti dvi eismo juostas, pakloti naują asfalto dangą, sankryžas pertvarkyti į žiedines, įrengti nuovažas ir pėsčiųjų bei dviračių takus, apšvietimą, atlikti kitus darbus.

Šiuo metu taip pat projektuojama kitų kelio ruožų rekonstrukcija – ruožo nuo Molėtų iki Utenos rangovo konkursas turėtų būti paskelbtas dar šiais metais, o nuo 21,5 kelio kilometro iki Molėtų – 2024 metais.

Magistralinis kelias Vilnius-Utena yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra ir vienas problematiškiausių, turintis cementbetonio dangą, kuri yra deformuota ir susidėvėjusi.

Kelias pradėtas tiesti apie 1978 metus, visiškai baigtas 1985 metais. Pirmieji jo rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 metais. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 metais, buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas, jis taip pat paplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų.

„Patikėkit, jeigu galėčiau, aš jau jį būčiau sutvarkęs. Pats važiuoju, pats matau. Tai yra blogiausios būklės kelias. Kaip aš sakau, Lietuvos gėda“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo M. Skuodis.

Ministras teigia pirmadienį turėjęs susitikimą su priešprojektinius kelio statybos darbų pasiūlymus rengiančia įmone, siekiant apsispręsti, kokios apimties turėtų būti magistralė.

Tai yra blogiausios būklės kelias. Kaip aš sakau, Lietuvos gėda.

„Geriausias variantas būtų platus, ne vienos juostos. Bet kad tai padarytume, mums reikia pradėti žemės paėmimo procedūras. Žemės paėmimo procedūros užtruktų 3–5 metus iki statybų“, – aiškino jis.

M. Skuodis sako, kad artimiausiu metu pažangą dėl rekonstrukcijos darbų planuojama pristatyti ir pačiame Utenos mieste. Ministerija, pasak jo, siekia rasti subalansuotą sprendimą, leisiantį kuo greičiau pradėti būtiniausius darbus, kartu neužkertant galimybės ateityje magistralę išplėsti.

„Mes ieškome būdų, kaip žengti tam tikrus žingsnius čia ir dabar, numatant plėtrą ateityje“, – tikino ministras.

Magistralė Vilnius–Utena yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes. Kelias A14 Vilnius–Utena – vienas problemiškiausių Lietuvoje. Tai bene vienintelis kelias su cementbetonio danga, kuri yra susidėvėjusi, deformuota ir kelia pavojų eismo saugai.

Kelio rekonstrukcijos darbai bus vykdomi 5 etapais. Pirmuosius rangos darbus numatoma pradėti ruože nuo 93,65 iki 95,60 km 2022 m. trečio ketvirčio pabaigoje, dabar, kaip nurodoma Susisiekimo ministerijos pranešime, vyksta šio ruožo techninio projekto parengimas. Šiuo metu rengiami kitų ruožų priešprojektiniai sprendiniai. 2022 m. pradžioje bus parengtos alternatyvos ir skelbiami konkursai techniniams projektams parengti.