Vienas siūlymo iniciatorių rodė, kaip atrodo lietuviški, latviški, estiški ir lenkiški ženklai ir kuo jie skiriasi.

„Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino. Tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką ir nutolo nuo sovietmečio“, – kalbėjo siūlymo iniciatorius A. Vyšniauskas.

„Žmonės turbūt neturi ką veikt ir turi per daug pinigų“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.

Tačiau A. Vyšniauskas atkirto, kad keisti ženklų dizainą yra svarbu.

„Gan nuosekliai mūsų valstybė desovietizuoja savo viešąsias erdves. Galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Juo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi. Ir tokia galimybė atsiranda“, – aiškino A. Vyšniauskas.

„Pabandykime bent įsivaizduoti, kiek kainuotų visoje Lietuvoje pakeisti visus kelių ženklus, kad šriftas būtų kitoks. Man labai įdomu, ar ką nors klaidina tie ženklai, ar jie yra kokie nors, sakykime, neaiškūs“, – nurodė A. Veryga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iniciatoriai tikino, kad visų ženklų iškart keisti ir nesiūlo.

„Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, negali būti iš karto, tai turėtų įvykti per kelerius metus. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog nusidėvėję ženklai galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus“, – aiškino A. Vyšniauskas.

Žurnalistai žmonėms parodė, kaip atrodo ženklai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, paklausė jų nuomonės. Dauguma nemato reikalo jų keisti. Kitiems kaimynų ženklai – gražesni.

„Via Lietuvos“ atstovas atsakė, kiek valstybiniuose keliuose yra ženklų, kiek kainuoja pakeisti nors vieną iš jų.

„Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų“, – sakė Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų.

Tad visus juos pakeisti kainuotų 50 mln. eurų. Tačiau ženklų Lietuvoje yra kur kas daugiau, nes „Via Lietuva“ neskaičiuoja ženklų, esančių savivaldybėse. Vien Vilniuje savivaldybė skaičiuoja turinti apie 75 tūkst. kelio ženklų. Čia vieno ženklo pakeitimas kainuoja apie 75 eurus.

Susisiekimo ministras šiuo metu komandiruotėje Čilėje, tad ministerija atsiuntė atsakymą raštu. Esą šiuo metu įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka tarptautinę Kelio ženklų ir signalų konvenciją. Europos saugaus eismo darbo grupė šiuo metu rengia kelio ženklų atnaujinimą.

„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas, ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius, stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – raštu teigė Susisiekimo ministerija.

Tad Susisiekimo ministerija kelio ženklų dizainą keisti žada tik jei taip nutars Europos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė. Jos sprendimas turėtų paaiškėti rugsėjį.

– Kodėl siūlote atsisakyti to sovietinio standarto?

– Idėja yra ne nauja, ji iškyla kas kelis metus. Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino, tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką. Mes likom su kelio ženklais, kurie yra panašūs į Baltarusijos ir Rusijos kelio ženklus. Tai yra svarbu, nes mūsų valstybė gana nuosekliai desovietizuoja viešąsias erdves, tame tarpe galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Tuo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi ir tokia galimybė atsiranda. Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, tai turėtų įvykti per keletą metų. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog senieji ženklai nusidėvėjus galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus. Tai niekaip nesukeltų kažkokio sąmyšio keliuose, nes tikrai galime pasirinkti tokį dizainą, kuris nebus labai nutolęs, tačiau reikšmingai skirsis. Tiesiog žmonėms bus aišku ir tuos, ir tuos ženklus matant. Ir per ilgą laiką galima tą pakeitimą padaryti.

– Tai vienu metu būtų ir senieji ženklai, kurie dar nesusidėvėję, ir kai kur atsirastų tie naujesni?

– Tai yra vadybinis procesas, kurį galima susidėlioti taip, kad kažkoks nenusidėvėjusių ženklų kiekis būtų pasaugomas ir vienu metu būtų didesnis kiekis pakeičiamas. Tačiau bet kuriuo atveju tie ženklai bus keičiami, dėl to tas nereikalautų kažkokių papildomų resursų. Papildomi resursai yra nebent dėl naujo ženklų standarto sukūrimo, bet tai tikrai nėra labai didelės išlaidos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Papildomų lėšų tikrai nekainuotų? Girdėjau opoziciją kalbant, jog čia kažkam – verslo projektas prieš išeinant, kad tai kainuotų dešimtis milijonų eurų.

– Aš nematau tokių išlaidų, nes kelio ženklai natūraliai yra keičiami ir niekas nesiūlo paimti ir dabar visoje Lietuvoje pakeisti kelio ženklus. Mes galime turėti savo standartą, lietuvišką, vakarietišką kelio ženklų standartą ir per daug metų tą pakeitimą įvykdyti. O jeigu opozicijai atrodo, kad čia yra kažkoks paslėptas dalykas, tai, matot, kiekvienas galvojame pagal save. Jie iš karto mato, kaip pavogti. Mes žiūrime, kaip pakeisti kelio ženklus, nes tai yra sovietinis dalykas.

Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai.

– Kas turėtų keisti – Susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“?

– Susisiekimo ministerija su „Via Lietuva“. Be abejo, pirmiausia turėtų būti priimtas ministro įsakymas, tada pakoreguoti kelio ženklai, jų reglamentavimas – čia vyriausybės lygio sprendimai. Taip pat žinau, kad artimiausiu metu turėtų keistis ir tarptautinės sutartys, kurios reguliuoja kelio ženklų standartus. Tai galbūt galima sulaukti ir to proceso. Kitaip tariant, ministerija viską gali sureguliuoti. Anksčiau tų iniciatyvų buvo, tačiau nebuvo imtasi iniciatyvos Lietuvoje, nebuvo pajudėta į priekį. Dabar kadangi po karo Ukrainoje Lietuvoje desovietizacijos procesas yra įsibėgėjęs rimčiau, galima šitą klausimą rimčiau pajudinti.

– Rodykles, plytos ženklų dizainą irgi reikėtų keisti?

– Ne. Čia specialistai gali pasižiūrėti, tikrai yra ženklų, kurie nesiskiria, ta pati plyta yra visur daugiau mažiau vienoda. Kalbam labiau apie tuos ženklus, kurie turi savyje daugiau dizaino elementų – ar tai žmogus, ar gyvūnas.

Savo nuomonę apie ženklų keitimą išsakė ir vilniečiai.

„Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai“, – teigė praeivis.

„Kad jie visi atrodo panašūs. Aišku, gal geriau, kai geltonam fone, geriau matosi. Man gal Lenkijos ženklai ir gražesni, ryškesni. Nieko prieš būčiau,“ – kalbėjo vyriškis.

„Juokaujat, tikrai juokaujat. Pinigų švaistymas ir tiek. Aš nematau jokios prasmės. Svarbiausia informatyvumas ir kad vairuotojas iš bet kurios šalies galėtų suprasti, kaip reikia važiuot ir kuo vadovautis“, – savo nuomonę išsakė kitas vilnietis.