Šiemet festivalis siūlo kaip niekada stiprią programą – be išskirtinių edukacinių renginių, diskusijų ir koncertų savo spektaklius pristatys garsiausios šiuolaikinio cirko trupės iš Suomijos, Italijos, Danijos, Belgijos ir Didžiosios Britanijos. Vieną iš jų Suomijoje yra subūręs atlikėjas iš Lietuvos – kaunietis Kęstas Matusevičius. Artėjant festivaliui – pokalbis su itin talentingu ir charizmatišku cirko artistu.
– Šiuolaikinis cirkas – jaunas scenos meno žanras, ir ne tik Lietuvoje. Kas paskatino jam paskirti savo gyvenimą?
– Viskas prasidėjo šokių su ugnimi studijoje "Ugnies ratas", kurioje susipažinau su objektų manipuliacija, šiuolaikiniu šokiu, baletu, žongliravimu. Su fakyrų grupe kasmet keliaudavome į Europos žonglierių konvenciją (vienas didžiausių renginių, į kurį susirenka žonglieriai, ekstremalaus peilių mėtymo, lankų sukimo, važinėjimo vienaračiu meistrai, akrobatai ir kt. – red. past.), ten pamačiau ir išbandžiau kitas cirko disciplinas: stovėjimą ant rankų, akrobatiką, oro akrobatiką.
Galiausiai nusprendžiau stoti į cirko mokyklą. Kadangi Lietuvoje nieko panašaus nėra, internete susiradau kitų cirko artistų rekomenduotas cirko mokyklas užsienyje. Pasirinkau prestižinę mokyklą ESAC Belgijoje. Buvau pakviestas į atrankas, bet, deja, po trijų atrankų dienų iškritau. Labai nenuliūdau, nes žinojau, kad turiu metus laiko pasiruošti kitoms atrankoms.
Deja, po kelių mėnesių patyriau didžiulę traumą – susilaužiau vieną stuburo slankstelį. Dėl šios traumos turėjau atidėti cirko studijas bent 2–3 metams. Tai buvo gan didelis smūgis mano motyvacijai. Dabar tai skamba kvailai ir dramatiškai, bet tuo metu gydytojas pasakė, kad pamirščiau akrobatiką. Tuo metu priklausiau trupei "Teatronas", su kuria po kelių mėnesių po traumos pradėjome statyti klounados spektaklį. Taip galėjau išlikti cirke, nors ir nelabai judėdamas. Man tai buvo atgaiva. Kartu su "Teatronu" atsirado ir festivalis "Cirkuliacija". Pirmi du festivaliai turėjo nemažai klounados pamokų, kurių metu atradau didžiulį džiaugsmą būti scenoje. Viena mokytojų rekomendavo cirko mokyklą SASAK Suomijoje. Po metų pasveikęs ir pasiruošęs įstojau į šią mokyklą ir taip prasidėjo mano šiuolaikinio cirko kelias.
– Kas jums yra šiuolaikinis cirkas? Koks jūsų požiūris į klasikinį cirką ir gyvūnų naudojimą jame?
– Man šiuolaikinis cirkas – geriausias būdas atskleisti save. Labai sunku išskirti kurį nors vieną svarbiausią dalyką, nes šiuolaikinis cirkas yra be galo platus. Tačiau tai, su kuo aš susiduriu, reikalauja saugumo. Treniruotėse ir pasirodymuose artistai iš tiesų rizikuoja gyvybe. Atliekant oro akrobatiką, labai svarbu žinoti, kaip tavo naudojamas įrankis turi būti pritvirtintas, nes ant jo kabi. O dirbdamas su partneriu ar grupe, turi pasitikėti kitu ir jaustis atsakingas už kito gyvybę.
Klasikinis ir šiuolaikinis cirkas nėra taip nutolę vienas nuo kito.
Klasikinis ir šiuolaikinis cirkas nėra taip nutolę vienas nuo kito. Treniruotės niekuo nesiskiria, skiriasi tik to, ką išmokai, pateikimas. Kalbant apie gyvūnus, Lietuvoje, kiek esu matęs ar girdėjęs, cirkai neturi tinkamų sąlygų juos laikyti, bet didesni užsienio cirkai, kurie uždirba, gali išlaikyti gyvūnus geriau nei mes savo augintinius namie, ir tai galbūt yra priimtina. Asmeniškai savęs nematau dirbančio su gyvūnais ir nelabai mėgstu tokių pasirodymų.
– Dirbate "Nonine" trupėje, kurią jūs sukūrėte kartu su Suomijoje cirką studijuojančiais kurso draugais. Kaip susibūrė trupė ir kokia savijauta lydi studijas šioje šalyje?
– Didžioji mūsų grupės dalis yra suomiai, išskyrus mane ir Lylą iš JAV. Esame visi iš to paties studijų kurso cirko mokykloje SASAK. Antrame kurse vienas mokytojų paklausė ar mane domintų cirko režisūra ir taip su jo paskatinimu nusprendžiau suburti grupę, kurioje kartu su su kursiokais galėtume sukurti spektaklį. Taip atsirado spektaklis "Nutikimai" ("Incidents"), kurį pristatysime "Cirkuliacijoje".
Esame gana jauna, bet talentinga trupė. Kiekvieną dieną stebiuosi, kokius triukus sugeba atlikti mano kolegos. Tačiau spektaklį pradėjome kurti ne nuo technikos, o nuo savęs. Kadangi turėjome daug solo, duetų ir grupių darbų mokykloje, šį projektą ir kūrybinį procesą norėjome paversti maloniu sau, be streso. Kūrėme su meile ir spektaklis tapo labai asmeniškas kiekvienam iš mūsų. Mūsų trupės išskirtinumas ir yra tai, kad sukūrėme tai, ką yra malonu atlikti, tai, kas leidžia mėgautis kiekviena akimirka būnant scenoje.
Nesitikėjau, kad studijos bus tokios geros. Turime puikias sąlygas išbandyti daugumą cirko disciplinų, nors ir nėra daug mokytojų, bet jie visur suspėja. Džiugu, kad mokykloje priimtinas tiek tradicinis, tiek šiuolaikinis cirkas. Čia cirką pažįstame iš įvairių pusių: mokomės triukų, patys montuojame ir sustatome įrangą. Taip pat organizuojame mokyklos festivalį, kuriam grupėse ruošiame po spektaklį, bendradarbiaudami su studentais, studijuojančiais garso ir apšvietimo disciplinas scenoje. Ir dar didelis privalumas – nemokamas mokslas.
– Kaip šiuolaikinis cirkas yra vertinamas Suomijoje? Kaip publika ten jį priima?
– Suomijoje šiuolaikinį cirką žmonės mėgsta taip pat kaip ir tradicinį. Suomijoje yra kelios didelės, gana gerai žinomos cirko trupės. Ypač populiari tradicinio cirko trupė "Sirkus Finlandia". Pagal statistinius duomenis, ji per metus surenka daugiau žiūrovų nei visos kitos šiuolaikinio cirko trupės. Turbūt pagrindinis kriterijus, kodėl cirkas yra populiarus Suomijoje, tai – jaunimo cirko mokyklos. Didžioji dalis miestų ir miestelių turi savo jaunimo cirko mokyklas, kuriose vaikai gali mokytis važiuoti vienaračiu ar stovėti ant rankų. Man pačiam teko mokyti vaikus, kurie dar tik pradeda vaikščioti, bet jau mokosi mėtyti kamuoliuką ar verstis kūlversčiu. Tiek tėvai, tiek vaikai čia susipažįsta su cirku iš labai arti, išbandydami jį patys. Taip jiems cirkas tampa daug artimesnis ir pamatyti profesionalių cirko artistų pasirodymą jiems būna jau visai kitokia patirtis.
– Lietuvoje daugelis žmonių turi išankstinę nuomonę, kad cirkas yra skirtas vaikams ir, aišku, jame turi būti gyvūnų, bet, kai apsilanko bent viename šiuolaikinio cirko pasirodyme, visiškai pakeičia nuomonę. Kaip vertinate šiuolaikinio cirko ir jo atlikėjų situaciją Lietuvoje? Ką reikėtų keisti, kad jis čia taip pat galėtų tapti toks pat populiarus kaip Suomijoje?
– Aš labai džiaugiuosi girdėdamas, kas vyksta Lietuvoje. "Cirkuliacija" Kaune ir "Naujojo cirko savaitgalis" Vilniuje daro nuostabius dalykus. Atlikėjų nėra daug, juos galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Tas skaičius greitai ir nepasikeis, nes pats žodis "cirkas" Lietuvoje nėra labai patrauklus. Šiuolaikinis cirkas yra kažkas neįtikėtino, pats pabandęs neįsivaizduoju gyvenimo be jo, bet, norint pamatyti jo grožį, reikia nebijoti žodžio "cirkas".
Ar jis galėtų čia tapti populiarus? Be abejo, galėtų ir manau, kad taip bus, tik tam reikia laiko. Mano manymu, geriausias pavyzdys, kaip jau minėjau, yra jaunimo cirko mokyklos. Visų pirma, su profesionaliais atlikėjais dirbdamas vaikas įgautų akrobatikos ar kitos disciplinos pagrindų. Tai jam būtų didelis pranašumas, jeigu jis ateityje norėtų studijuoti cirką. Antra, tiek vaikai, tiek jų tėvai daug sužinotų apie cirką ir kitaip jį vertintų.
– Festivalyje pristatysite spektaklį "Nutikimai" pagal avangardisto Daniilo Charmso kūrybą. Kuo šis autorius jums atrodo artimas cirkui?
– D.Charmso kūryboje mane labiausiai nustebino tai, kaip pasakodamas istoriją, jis ją tiesiog tarsi numeta į šoną dėl kokios nors nesusijusios smulkmenos, kas šokiruoja ir prajuokina. Cirke pasirodymai turi tam tikrą struktūrą (bent jau dauguma), kai pradedama nuo lengvesnių triukų ir pabaigą vainikuoja grand triukas, kurį palydi aplodismentai. Taigi kurdami šį spektaklį atkreipėme dėmesį į numerių struktūrą ir tai, kaip galima ja manipuliuoti.
Vienas pagrindinių įrankių cirke yra disciplinos (akrobatika, kinietiškas stulpas, vienaratis ir t.t.). Naudojant šias cirko disciplinas labai lengva atsiriboti nuo žiūrovo ir būti "antžmogiu", kuris gali viską ir žiūrovas artisto nebemato kaip paprasto žmogaus. Mes tai dar vadiname "slėptis po triukais". Atrodo, kad scenoje cirko artistas yra kitame pasaulyje, kur vartytis ore yra visiškai normalu. Šiame spektaklyje jungdami skirtingas disciplinas (pavyzdžiui, vienaratį ir šiuolaikinį šokį, stovėjimą ant rankų ir valsą) mes keičiame minėtą cirko pasirodymo struktūrą, sugrįždami į sceną kaip žmonės, tokie patys kaip ir žiūrovai.
– Kokie jūsų ateities planai? Galbūt žadate grįžti į Lietuvą, Kauną, ir čia toliau plėtoti, ar, tiksliau, auginti šiuolaikinio cirko meną?
– Taip. Planuoju ateityje būti Lietuvoje, tik nežinau, kiek ta ateitis artima. Liko dar vieni studijų metai cirko mokykloje Suomijoje. Per tą laiką dar nusimato daug darbų: baigiamieji soliniai ir duetų numeriai, grupių spektakliai bei festivalis "Kukko 2020". Po studijų norėtųsi, kad būtų trupė, kuri galbūt atrastų savo vietą Lietuvoje, kur galėtume statyti spektaklius ir rengti turus po pasaulį. Taip pat mokyti cirko subtilybių, auginti naują cirko artistų kartą, nes tai turbūt yra veiksmingiausias būdas plėsti cirką Lietuvoje.
– Kaip nusiteikę turėtų būti kauniečiai, besirengiantys ateiti į šių metų "Cirkuliaciją" bei jūsų pasirodymą?
– Tiesiog kviečiu visus ateiti. Kad ir kaip nusiteikę ateisite, pamatę tai, kas vyksta festivalyje "Cirkuliacija", garantuoju, visi būsite su šypsenomis.
Kas? Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis "Cirkuliacija’19". Trupės "Nonine" (Lietuva, Suomija) spektaklis "Nutikimai": absurdo cirkas pagal Daniilą Charmsą.
Kada? Birželio 13 d. 15 val., 19.30 val.
Kur? Dainavos mikrorajone, buvusiuose vaikų namuose "Atžalynas" (Partizanų g. 85).
