„Staiga gali atsirasti papildomi akcininkai – su medienos verslu susijusios įmonės ar asmenys“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime teigė parlamentaras.

„Kas gali paneigti, kad motyvuojant, kad taip bus efektyviau ir geriau tvarkomi Lietuvos miškai, kontrolinis akcijų paketas gali atsidurti ne valstybės rankose“, – K. Vitkauskas.

Tuo metu V. Kaubrė sako, kad pertvarka bus naudinga.

„Miškai išliks konstitucinė valstybės nuosavybė, o bendrovė juos valdys patikėjimo teise, kaip valdo ir dabar, miškai nebus investuojami į bendrovės įstatinį kapitalą“, – antradienį žiniasklaidai išplatintame komentare sakė V. Kaubrė.

Pasak jo, planuojamas įstaigos pertvarkymas padės užtikrinti paprastesnį įmonės administravimą, efektyvų turto valdymą, plėtros galimybes, dar geresnį rizikų valdymą, taip pat užsitikrinti patrauklesnes skolinimosi sąlygas, garantuojant stabilią grąžą akcijų savininkui – valstybei.

Neįsiklausoma į visuomenės nuomonę, dėl permainų nėra diskutuojama.

„Vertę pajus ir darbuotojai, nes atsiras platesnės galimybės pritraukti ir išlaikyti reikalingas kompetencijas sudarant konkurencingesnes darbo sąlygas ir taikant lankstesnę motyvavimo sistemą“, – tvirtina V. Kaubrė.

K. Vilkauskas sako, kad VMU statuso keitimui priešinasi ir visuomenė, ir miškininkų bendruomenė.

„Neįsiklausoma į visuomenės nuomonę, dėl permainų nėra diskutuojama“, – teigė jis.

Lietuvos miškininkų sąjungos bei Privačių miškų savininkų asociacijos valdybų narys Aidas Pivoriūnas įsitikinęs, kad akcinės bendrovės dėmesys bus nukreiptas į grąžos generavimą, o ne į aplinkosaugą.

Pasak jo, Latvijos miškų valdymo pavyzdys rodo, kad subalansuoti šias dvi sritis sekasi ypatingai sunkiai.

„Jeigu pas mus akcinė bendrovė miškų srityje ir atsiras, aukosime aplinkosaugą, išnaudosime per daug gamtą“, – aiškino jis, pateikdamas Suomijos atvejį, kai miškais rūpinasi specialaus statuso įmonė.  

VMU grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, pernai, palyginti su 2022 metais, mažėjo 38,7 proc. iki 66,2 mln. eurų, pajamos – 10 proc. iki 288,6 mln. eurų

VMU įkurta 2018 metais, pertvarkius valstybinių miškų ūkį ir apjungus 42 urėdijas bei Valstybinį miškotvarkos institutą.

Metų pabaigoje planuojamas VMU teisinio statuso iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę keitimas.

Remiantis akcijos „Skaidrinam“ ir portalo 15min duomenimis, K. Vilkauskas lyderiauja tarp iš sandėlio imtų saldumynų – padovanodavo po vieną saldainių rinkinį per dieną.

„KK2“ komandos paklaustas, kaip per trejus metus išdovanojo gėrybių už beveik 20 tūkst., K. Vilkauskas sakė, kad tai – jo kraujyje.

„Žinote, aš trisdešimt metų dirbau Kalėdų Seneliu. Galbūt kažkiek to yra kraujyje. Kadangi aš tikrai žmogus – ne savanaudis. Na, galbūt šiek tiek persistengiau, bet manau, kad nepažeidžiau jokių taisyklių. Aišku, tą klausimą reikia bendrai Seimo nariams spręsti ir susitarti“, – sakė K. Vilkauskas.

K. Vilkauskas rinkėjams dovanojo kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles ir net šokdynes.

„Šokdynės – prizas vaikų piešinių konkursui. Darėme jį Vasario 16-osios proga, aktyviai dalyvavo tiek Vievio krašto, tiek Trakų rajono žmonės. Šokdynės nukeliavo patiems mažiausiems“, – pasakojo K. Vilkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot akcijos „Skaidrinam“ organizatorių, iš sandėlio K. Vilkauskas paėmė 31 kvepiančią žvakę ir keturiolika šilkinių skarelių.

„Žvakės buvo senjorams ir žmonėms, kurie dalyvavo bendruomeniniuose vakaruose, sakykim, tai tokia prieškalėdinė dovana. Šilkinės skarelės buvo jubiliejams. Yra senjorių, vidutinio amžiaus moterų, kurios labai džiaugiasi gavę šitą kuklią dovanėlę“, – sakė K. Vilkauskas.

Tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo socialdemokratai.

Pataisos iniciatorius socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad siūloma lengvata „padėtų bent kažkiek kompensuoti drastišką šilumos kainų augimą vartotojams.“

„0 procentų PVM tarifas šildymui leistų tikėtis, kad šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti 9 procentais. Net tokios šalys kaip Švedija mažina sąskaitų naštą gyventojams. Per mėnesį vienas namų ūkis Švedijoje galės gauti beveik 200 eurų. Tuo metu I. Šimonytė siūlo gyventojams džiaugtis tuo, kad jų skolos bus „išdėstytos“, ir tuo, kad valdžia svarstys (bet nebūtinai tenkins) gyventojų pagalbos ir paramos prašymus“, – pažymi parlamentaras.

Jis pastebi, kad šildymo kaina kai kuriose savivaldybėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik tris kartus. 2021 m. gruodį gyventojams šildymo kaina kai kur gerokai viršijo 100 eurų ribą, tačiau ir toliau prognozuojamas šilumos kainų augimas.

„Būtina sumažinti gyventojų išlaidų dalį, skiriamą apmokėti gaunamas šildymo paslaugas, todėl 0 procentų tarifas turėtų būti taikomas visiems šalies gyventojams. Lietuva – viena iš ES lyderių pagal skurdo rizikoje esančių žmonių skaičių, absoliučiame skurde pas mus gyvena apie 140 tūkstančių žmonių. Ties skurdo riba balansuoja apie 590 tūkstančių šalies gyventojų. Akivaizdu, kad nemažinant dabartinių kainų, labai didelė dalis ties skurdo rizikos riba gyvenančių žmonių pradės gyventi skurde, tuo tarpu ties skurdo riba gyvenančių žmonių skaičius papildomai pasipildys tais žmonėmis, kurie šiuo metu laikomi gaunančiais didesnes pajamas“, – įspėja K. Vilkauskas.

Socialdemokratai pažymi, kad šiuo metu valstybės numatytos priemonės, pavyzdžiui, minimalios mėnesinės algos, pensijų didinimas yra „iliuziškos“, nes didinami dydžiai gerokai atsilieka nuo šalyje fiksuojamos infliacijos lygio.

Nulinio tarifo pasiūlymą kartu su K. Vilkausku teikia kolegos socialdemokratai Gintautas Paluckas, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Julius Sabatauskas, Tomas Bičiūnas, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė.

Pagal projektą, „visi laikantys gyvūnų augintinių pateles turi nuspręsti po pirmos rujos, bet ne vėliau kaip iki metų amžiaus, ar patelė bus naudojama veisimui, ar sterilizuojama. Nusprendus veisti, būtina registruoti veislyną teisės aktų nustatyta tvarka. Nusprendus neveisti atliekama veterinarinė procedūra – sterilizacija“. Tokį pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Linas Jonauskas.

„Vadovaujantis civilizuotų valstybių patirtimi vienintelis būdas sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, išvengti nelegalių daugyklų ir benamių gyvūnų skaičiaus augimo yra sterilizacija“, – sako pasiūlymo autoriai.

Kol nėra galutinio teismo sprendimo dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui Seimo socialdemokratai siūlo, kad savivaldybės turėtų apmokėti išlaidas, susijusias su gyvūnų išlaikymu.

Siūloma įstatyme numatyti, kad „kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, išlaikymo ir kitas susijusias išlaidas apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas.

Taip pat siūloma numatyti, kad gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas savivaldybei regreso tvarka atlygintų gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūloma  nustatyti, kad gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo, iš kurio gyvūnai buvo paimti. “Deja, praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl savivaldybės turėtų pasirūpinti išlaidų apmokėjimu, ir jos būtų pajėgios kompensacijų išsireikalauti iš tokių savininkų“, –  mano pasiūlymo  iniciatoriai.

Šiuo metu konkursas seniūno pareigoms gauti vyksta dviem etapais. Pirmojo etapo metu konkurso komisiją sudaro Vidaus reikalų ministerijos atstovai, seniūnaičiai ir savivaldybės administracijos direktorius. K. Vilkauskas teigia, kad taip žmonių nuomonei yra atstovaujama gana gerai, nes seniūnaičiai, išrinkti toje teritorijoje (ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4), yra arčiausiai tų žmonių. Po pirmojo etapo atrenkami du kandidatai.

Antrojo etapo metu iš dviejų kandidatų vieną pasirenka jau tik savivaldybės administracijos direktorius. „Šiuo atveju jokių kriterijų nebelieka. Dažnai tai būna politinio susitarimo reikalas, priklausomai nuo to, kas sudaro daugumą savivaldybės taryboje ir panašiai. Nutinka taip, kad pasirenkamas asmuo ne visuomet būna tas, kuriam palaikymą išreiškė seniūnaičiai“, – sako Seimo narys.

K. Vilkauskas mano, kad šis dviejų etapų konkursas yra perteklinis ir visai užtenka pirmojo etapo, kur visi komisijos nariai įvertinę kompetencijas ir kitus gebėjimus pasirenka, kas eis seniūno pareigas. „Ir visai nereikia papildomai kankinti to kito kandidato“, – priduria parlamentaras.

K. Vilkauskas savivaldoje dirbo nuo 1996 metų iki šios Seimo kadencijos pradžios, kai laimėjo rinkimus Trakų vienmandatėje rinkimų apygardoje. 16 metų iš jų seniūnavo, 4 metus buvo Seniūnų asociacijos prezidentu.

Jo varžovė, su Liberalų sąjūdžiu kandidatuojanti Trakų rajono merė Edita Rudelienė yra surinkusi 43,39 proc. balsų.