Dokumentuose – svarbios užuominos

„Archeologinių tyrimų metu bus ieškoma iki šiol nerastų 43 aukų palaikų, sušaudytų buvusiame MGB (KGB) kalėjime Vilniuje. Taip pat tikimasi, kad čia gali būti užkasti ir pokariu Vilniaus apylinkėse nukautų laisvės gynėjų – partizanų palaikai. Šių žmonių netektys ir paaukotos gyvybės lėmė ir tai, kad šiandien vėl gyvename savo nepriklausomoje valstybėje“, – sako LGGRTC vadovas dr. Arūnas Bubnys.

1944–1947 m. Vilniaus MGB kalėjime buvo įvykdytos 767 mirties bausmės. Nepriklausomybės laikotarpiu, t. y. 1994–1995 ir 2003 m., archeologinių kasinėjimų metu, rasti 724 palaikai, taigi, nerasti dar 43 sušaudytųjų palaikai. Tikėtina, kad Tuskulėnų parke gali būti užkasti ir septyni vadinamieji mirtininkai, kurie bausmės nesulaukę mirė kalėjime.

Kitame paieškoms svarbiame dokumente – 1952 m. LSSR MGB A skyriaus viršininko Pavelo Grišino pažymoje Sovietų Sąjungos MGB vadovybei – rašoma, kad Vilniaus teritorijoje esančioje masinėje kapavietėje „buvo laidojami sušaudyti pagal mirties bausmės nuosprendžius, to dvaro teritorijoje palaidota ne mažiau kaip 1 000 žmonių”.

Sovietų Sąjungos KGB vadovas Viktoras Čebrikovas savo pasirašytame 1971 m. dokumente patikslina, kad, be mirtininkų, Tuskulėnuose buvo užkasami ir žuvę partizanai: „Archyviniais duomenimis, palaidota apie 1 000 lavonų. Pagal įvykdytus nuosprendžius 1944–1947 m. užkasta 780 lavonų. Likę – ginkluotųjų gaujų, likviduotų Vilniaus apylinkėse, dalyviai.“

Išsamesnių slaptų dokumentų KGB archyve rasti nepavyko, nes sovietai labai slėpė masinius jų nusikaltimus liudijančias vietas.

Atkūrus nepriklausomybę, baisiąją Tuskulėnų paslaptį atskleidė žmogus, sovietų paskirtas šią paslaptį saugoti, – buvęs šių nusikaltimų netiesioginis dalyvis, Tuskulėnų parko prižiūrėtojas. Tačiau jo nurodytose ir kitose paieškų vietose rastos ne visos aukos.

Dvasininkas: KGB kalėjime sušaudytas ir Tuskulėnuose užkastas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius. / LGGRTC archyvo nuotr.

Išvežti nežinoma kryptimi

Tuskulėnų parko teritorijoje iki šiol gali būti užkasta dar beveik 300 palaikų. Jų bus ieškoma buvusiame lenkų inžinieriaus Francišeko Valickio vilos sklype: 1944 m. MGB F. Valickį suėmė dėl bendradarbiavimo su Armija Krajowa, o vilą savo reikmėms nusavino MGB ministras. Nepriklausomybės laikais LGGRTC vilą restauravo, pavadino Baltuoju dvareliu ir įrengė muziejų.

Nuogąstaujama, kad dalis ieškomų palaikų gali būti iškasta ir sunaikinta sovietmečiu Tuskulėnuose, statant Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmus. Buvęs šių statybų inžinierius liudijo, kad, kasant pamatų duobę ir įvadines trasas, buvo iškasta nemažai palaikų. Atvykę kagėbistai paaiškino, neva čia buvusios kapinės, tačiau statybininkų tai neįtikino, nes kaukolėse būta šautinių sužalojimų. Tada statybų darbams buvo atvežti kaliniai, o kur išvežti atkasti palaikai – nežinoma.

Ankstesnių archeologinių paieškų Tuskulėnuose vadovo Vytauto Urbonavičiaus teigimu, 2008 m. tvarkant gatvelę palei rytinę VRM kultūros rūmų sieną buvo rasta žmonių kaulų ir šovinys, o tvarkydami aukų kolumbariumo šlaitą prie teniso kortų darbininkai rado kaukolę.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, Tuskulėnų parke atnaujintos palaikų paieškos. LGGRTC darbuotojai paieškas vykdo kartu su VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“, paieškos bus tęsiamos ir kitąmet.

Budelis: daugiausia – 650 žmonių nužudęs MGB papulkininkis, komunistas Vasilijus Dolgirevas. / LGGRTC archyvo nuotr.

Didžioji paslaptis

Tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija prasidėjo 1944 m. rugsėjo 28-osios naktį, kai į dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų palaikų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę.

Čia buvo suvežti nužudytieji už labai skirtingas veikas: partizanai, jų rėmėjai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajowos kariai ir rėmėjai, taip pat apkaltinti karo ar kriminaliniais nukaltinimais, dalyvavimu Holokauste.

Labai įvairios ir aukų tautybės: 559 lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai, 38 vokiečiai, 32 baltarusiai, 18 latvių, devyni ukrainiečiai, trys žydai ir kt.

Antropologai nustatė, kad dalis kalinių nužudyti itin žiauriu būdu: ne sušaudant, o suknežinant kaukoles keturbriauniu įrankiu, panašiu į kirtiklį ar plaktuką – taip žudyti draudė net komunistų baudžiamoji teisė. Trylikai kalinių į galvą buvo šauta po keturis kartus, keturiems kaliniams – po penkis kartus ir dviem kaliniams net po šešis kartus.

Tuskulėnų tragedijos tyrėjas Severinas Vaitiekus daro išvadą, kad žiauriausiai buvo žudomi partizanai ir lietuviai, nacių okupacijos metu tarnavę vokiečių administracijoje ar jų kariniuose daliniuose.

Tęsinys: atnaujintos paieškos Tuskulėnuose – LGGRTC generalinis direktorius dr. A. Bubnys, paieškų dalyvis Eimantas Aranauskas, LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys. / LGGRTC archyvo nuotr.

1946 m. lapkričio 18 d. buvo nužudyta trylika asmenų, šešių palaikai identifikuoti. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikai rasti be kankinimo žymių, su šautiniu sužalojimu, tuo tarpu Viešvėnų klebonas Pranas Gustaitis buvo uždaužytas – jo kaukolė sužalota dviem stipriais smūgiais. Vyskupo ir klebono bendrabylis, buvęs Lietuvos konsulas, Plungės burmistras, Žemaičių legiono štabo ryšininkas Eduardas Misevičius buvo tris kartus badytas, o paskui nušautas.

Ypač sadistiškai užmušti jauniausi mirtininkai, Marijampolės 1-osios gimnazijos moksleiviai, Tauro apygardos Vytenio būrio partizanai Vincas Baronas-Vyšnelis, Jurgis Bekampis-Šalmas, Algimantas Gustaitis-Kimas, Alfonsas Žukauskas-Lizdeika: nužudymo metu jie buvo badyti, durti, daužyti, kapoti ir šaudyti.

Tokį žiaurumą galėjo lemti ir budelių charakteriai, ir tai, kad per egzekucijas ir užkasant užmuštuosius buvo stipriai girtaujama: duobkasiai degtinę gerdavo nusikaltimo vietoje, tuščius butelius sumesdami tiesiai į duobę ant aukų. Budeliams buvo leidžiama gerti tik po šaudymo, bet, sprendžiant iš nužudymų braižo, šio nurodymo dažnai nebuvo laikomasi. Pinigai gėrimui ir užkandai žmogžudysčių metu buvo skiriami iš MGB-KGB biudžeto.

Pasmerktuosius mirti MGB savo dokumentuose vadino kontigentu, o jų palaikų užkasimą – evakuacija arba kontingento išmetimu.

Kaip spaudos konferencijoje popiežiaus vizitui pristatyti sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Šventasis Tėvas melsis Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje įrengtoje vyskupų kameroje ir keliose kitose patalpose, kur buvo vykdomos egzekucijos prieš sistemai neįtinkančius žmones.

„Čia buvo kalintas ir kankintas sovietmečiu prieš bažnyčios persekiojimą pasisakęs vyskupas Vincentas Borisevičius, palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofilius Matulionis, arkivyskupo Mečislovas Reinys, vyskupas Pranciškus Ramanauskas“, - priminė arkivyskupas G. Grušas.

Gyvas persekiojimų dėl tikėjimo liudytojas, Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, ilgus mėnesius KGB kalėjime tardytas 1983 metais, taip pat vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas.

Kun. J. Sasnauskas, vos sulaukęs 21 metų, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, papildomai skiriant penkerius metus tremties, iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį. Iš tremties paleistas tik 1986-ųjų birželį. Ir tai tik keli iš pavyzdžių, kaip buvo persekiojami sistemai neįtinkantys dvasininkai ir pasauliečiai sovietmečiu.

Iš eksponuojamų daugiau kaip 20 kalėjimo kamerų popiežius Pranciškus apsilankys trijose: 9-oje, 11-oje ir šaudymo kameroje.

9-oji kamera pasirinkta pagerbti monsinjorą Alfonsą Svarinską - 5 kartus teistą, 3 kartus kalintą, lageriuose praleidusį daugiau kaip 20 metų. KGB savo bylose jam buvo suteikusi slapyvardį „Nepataisomas“.

1988 m. liepą kun. A. Svarinskas į laisvę paleistas po asmeninio JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymo. Kun. A. Svarinską 11 kartų buvo priėmęs šventasis popiežius Jonas Paulius II.

11 kameroje popiežius Pranciškus uždegs žvakę savo dovanotoje žvakidėje, taip paminėdamas KGB kalėjime kankintų keturių Lietuvos vyskupų atminimą: palaimintojo arkivyskupo T. Matulionio, du kartus kalinto sovietų Rusijoje, vėliau, 1948 m., okupuotoje Lietuvoje nuteisto dar 10 metų lagerio, o pernai už viso gyvenimo kankinystę paskelbto palaimintuoju; Telšių vyskupo V. Borisevičiaus, 1946 m. sušaudyto čia, Vilniaus KGB kalėjime; buvusio užsienio reikalų ministro, arkivyskupo M. Reinio, 1953 m. mirusio Vladimiro kalėjime; Telšių vyskupo P. Ramanausko, 1947 m. nuteisto 10 metų lagerio.

Išvakarėse dovanota popiežiaus žvakidė bus pritvirtinta tarp palaimintojo Teofiliaus Matulionio ir vysk. Vincento Borisevičiaus fotografijų.

Popiežiaus apsilankymas šaudymo kameroje nebus filmuojamas, į egzekucijų vykdymo vietą Šventąjį Tėvą lydės tik arkivyskupas G. Grušas. Paskutinės žemiško gyvenimo akimirkos krikščionių religijoje laikomos labai svarbiu ir asmenišku momentu, todėl šioje kameroje sudaromos sąlygos ypatingam popiežiaus susikaupimui.

Vilniaus KGB kalėjimo šaudymo kameroje buvo nužudyta daugiau kaip tūkstantis žmonių, tarp jų vyskupas Vincentas Borisevičius (nušautas), kunigas Pranas Gustaitis (užmuštas aštriu daiktu), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Maždaug pusvalandžio trukmės ekskursijoje po buvusį KGB kalėjimą Šventąjį Tėvą lydės dabartinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas G. Grušas ir buvęs šio kalėjimo kalinys, arkivyskupas S. Tamkevičius.

Šventojo Tėvo apsilankymą buvusiame KGB kalėjime filmuos LRT televizija, šie vaizdai tiesiogiai bus perduodami visam pasauliui.

Popiežius išeis per muziejaus kiemą, kuriame eksponuojama paroda, skirta palaimintajam arkivyskupui T. Matulioniui.

ELTA primena, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui priklausantis muziejus yra vienas labiausiai lankomų Lietuvoje: per metus čia atvyksta apie 100 tūkst. lankytojų, vasarą apie 90 nuošimčių lankytojų sudaro užsieniečiai.

Pastatui, kuriame įkurtas muziejus, daugiau nei 100 metų, jo istorija atspindi kruviną ir tragišką paskutinio šimtmečio Lietuvos istoriją.

XIX amžiaus pabaigoje, Rusijai ištrynus okupuotą Lietuvą iš žemėlapio, pastatas buvo statomas kaip Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismo rūmai. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915-1918 m., čia veikė vokiečių okupacinės valdžios įstaigos. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastate trumpam įsikūrė Lietuvos kariuomenės savanorių šaukimo punktas, bet po kelių mėnesių Vilnių okupavus bolševikinei Rusijai pastate jau šeimininkavo bolševikinės vyriausybės komisarai ir revoliucinis tribunolas. 1920 m. Vilnių užėmus Lenkijai iki 1939 m. čia veikė lenkų valdžios Vilniaus vaivadijos teismai.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, teismo rūmų pastate prasidėjo juodžiausias laikotarpis - įsikūrė sovietų represinės institucijos, pastato pusrūsyje įrengtas kalėjimas, tardymo izoliatoriai. Iš čia buvo organizuojamos masinės represijos - suimami, žudomi, tremiami piliečiai. Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiams čia įkūrė slaptosios saugumo policijos (gestapo) ir SD būstinę, kalėjimą. Trečią kartą sovietams užėmus Vilnių į pastatą vėl grįžo sovietų represinis KGB (NKGB, MGB) padalinys ir vidaus kalėjimas.

Išvykęs iš muziejaus popiežius aplankys šalia esantį paminklą sovietinės okupacijos aukoms atminti ir kartu su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis melsis už kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Šis lauko riedulių paminklas pastatytas ir pašventintas 1994 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pastangomis. Lauko akmenis paminklo statybai iš visos Lietuvos suvežė politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Vilniuje startuoja nauja pramoga galvosūkių ir adrenalino mėgėjams. Pasaulyje ypatingo populiarumo sulaukęs galvosūkių žaidimas nuo rugpjūčio 1d bus prieinamas ir lietuviams. Lankytojai užrakinami specialiai įrengtame nuotykių kambaryje, iš kurio per 45 minutes, spręsdami galvosūkius ir užduotis gali išsilaisvinti.

"Jei kambario neįveiksite per 45 min., galėsite sugrįžti ir pabandyti dar kartą" - pasakoja vienas iš projekto bendraautorių Modestas Stumbrys.

Lankytojai galės jėgas išbandyti KGB tematikos kambaryje, kuriame teks panaudoti senuosius tyrimo metodus ir susipažinti su pabėgimo planavimu. Kambarys įrengtas Vilniaus Taksi parke, kurį autoriai pasirinko šiam projektui.  Ateityje projekto autoriai lankytojams pasiūlys erdvėlaivio ir piratų kambarius, kurie bus skirti pažengusiems galvosūkių mėgėjams ir šeimoms su vaikais.

Anglijoje ši pramoga tarp vietinių ir turistų tapo populiaresnė nei Londono apžvalgos ratas, - dalyvavusieji atsiliepia taip - "kad tai geriau nei kinas, nes jautiesi lyg pats jame dalyvautumei".