„Šiandien pagal teisę tiek nacionalinę, tiek tarptautinę tas importas mūsų kiaulienos yra galimas. Jeigu yra ribojimas, turi būti labai aiškiai atsakyta, dėl ko, ar laikinas ir kodėl“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

„Turime pradėti ieškoti sprendimų būdų. Ta tyla, kuri tvyrojo keletą dienų ar savaičių, tikrai neprisideda prie problemos sprendimo“, – pridūrė jis.

Pernai gruodį Lenkija uždraudė iš didžiosios Lietuvos dalies importuoti kiaulieną ir kiaules, kurios auginamos antroje afrikinio kiaulių maro zonoje – ten, kur yra kritusių nuo maro šernų.

Abiejų šalių žemės ūkio ministrų susitikimas turėtų įvykti penktadienį Berlyne. Galutinį sprendimą dėl prekybos atnaujinimo turėtų priimti Lenkijos žemės ūkio ministras.

S. Skvernelis pirmadienį su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moravieckiu) telefonu aptarė situaciją dėl lietuviškos kiaulienos ir kiaulių importo draudimų. Šią savaitę dvišalės prekybos gyvomis kiaulėmis reikalavimus bei sąlygas su Lenkijos kolega aptarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.

Ministras tikisi geros baigties

Signalai rodo, kad Lietuva situacijoje dėl kiaulienos importo į Lenkiją gali tikėtis geros baigties, Eltai sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Ministras Berlyne ketvirtadienį susitinka su Lenkijos žemės ūkio ministru.

„Iš tiesų signalai rodo, kad galime tikėtis geros baigties iš susitikimo, nes, kaip jau buvo skelbta pirmadienį, buvo atvykęs į Lietuvą Lenkijos veterinarijos direktorius. Jis atvyko žemės ūkio ministro pavedimu. Buvo suderintos pozicijos. Iš principo sprendimą atnaujinti prekybą gali priimti tik žemės ūkio ministras. Aš tikiuosi, kad po mūsų susitikimo tai galbūt kitą savaitę bus padaryta. Nes visi signalai rodo, kad turbūt pasieksime tą mažą pergalę“, - Eltai komentavo G. Surplys.

„Tie veiksmai, kurių kaimyninė valstybė imasi, prieštarauja Europos teisei. Galiausiai, mes nesame gavę argumentuotų atsakymų, kodėl tokių veiksmų buvo imtasi. Dėl to dar visos diplomatinės priemonės nėra išnaudotos ir mes bet kokiu atveju išnaudosime. Jeigu ne, tai Lietuva taip pat turės imtis tam tikrų priemonių“, – LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Gruodžio viduryje Lenkija uždraudė iš didžiosios Lietuvos dalies importuoti kiaulieną ir kiaules, kurios auginamos antroje afrikinio kiaulių maro zonoje – ten, kur yra kritusių nuo maro šernų. Į šią zoną patenka šiaurės rytų, vidurio ir dalis pietų Lietuvos teritorijos.

„Bet kokiu atveju galiu pasakyti, kad iš taip vadinamos antros afrikinio kiaulių maro zonos yra taikomos priemonės, kurios absoliučiai pripažintos ir Europos Komisijos, tai yra saugi produkcija ir riboti tokiu atveju laisvą prekių judėjimą tikrai nematau jokio pagrindo“, – sakė premjeras.

Pasak S. Skvernelio, šį klausimą jis ketina artimiausiomis dienomis aptarti ir su Lenkijos premjeru. Lietuvos ministras pirmininkas leido suprasti, kad Lenkijai nėra naudinga imtis tokių vienašališkų sprendimų.

„Balansas, jeigu kalbėtume, apie kiaulienos eksportą-importą, tai yra ne Lenkijos naudai, nes daugiau importuojama iš Lenkijos kiaulienos, negu eksportuojama iš Lietuvos“, – aiškino S. Skvernelis.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys praėjusią savaitę BNS teigė, kad nepavykus diplomatiškai susitarti su Lenkija, Lietuva ketina imtis atsakomųjų veiksmų.

Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika BNS teigė, kad uždraudusi lietuviškų kiaulių ir kiaulienos importą, Lenkija tikriausiai saugo savo rinką. Pasak jo, tokį žingsnį Lenkija žengė po to, kai jos ūkininkai surengė demonstracijas dėl mažų kiaulių supirkimo kainų.

Anot jo, argumentų, kodėl Lietuvai nebeleidžiama eksportuoti kiaulių ir skerdenų, Lenkija oficialiai nėra pateikusi.

Pagal ES reikalavimus, šalys gali prekiauti kiaulėmis ir jų skerdenomis iš antrųjų maro zonų, susiderinusios su tos šalies veterinarijos tarnyba bei pateikusios dokumentus, kad mėsa yra saugi ir kokybiška.

Informuojama, kad FSIS kartu su Augalų ir gyvūnų sveikatos kontrolės tarnyba (APHIS) planuoja atlikti tyrimą, kad įsitikinti, kaip Lenkija taiko ilgalaikes AKM protrūkių kontrolės ir prevencijos priemones.

Lietuviška kiauliena ir jos produktai į JAV eksportuojami nuo 2015 m. Šiuo metu savo produkciją (mėsos konservus, virtas dešras ir dešreles, kepsnelius, paštetus) eksportuoti į JAV  gali 8 Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės.

„Nepaisant AKM grėsmių mūsų šalyje, galimybę eksportuoti kiaulienos produkciją į JAV užsitikrinome po šių metų kovo 12-23 d. Lietuvoje vykusio FSIS ekspertų audito. Auditorių išvados buvo teigiamos, trūkumų nenustatyta ir konstatuota, kad VMVT vykdoma valstybinė maisto ir veterinarijos kontrolė bei AKM kontrolės ir prevencijos priemonės atitinka tarptautinius reikalavimus. Galimybė mūsų mėsos perdirbėjams parduoti savo produkciją tarptautinėse rinkose yra labai svarbi, tad visus su AKM siejamus signalus apie galimus prekybos ribojimus vertiname ypač rimtai. Todėl atidžiai stebėsime ir tyrimo eigą pas mūsų kaimynus, analizuosime ir vertinsime jo išvadas“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT vadovo, Lietuvos specialistai itin atidžiai stebi ir kaupia visą informaciją apie AKM situaciją Europoje ir pasaulyje. Informacija apie naujus ligos protrūkius skirtingose šalyse gaunama nuolat. Šią savaitę gautas pranešimas, kad pirmasis AKM atvejis nustatytas Bulgarijoje. AKM diagnozuotas šerno gaišenai, aptiktai prie šios valstybės sienos su Rumunija, kurioje liga plinta ypač greitai.

Iš viso AKM laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose jau nustatytas 10 ES valstybių, Rusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, taip pat Kinijoje.

Už sveikatą atsakingas Europos Komisijos narys dar sykį paragino Rusiją pradėti dialogą su Briuseliu dėl taikomo draudimo importuoti kiaulieną iš visos Europos Sąjungos.

Pasak Tonio Borgo, Rusijos atstovai iki šiol neatsakė į jo kvietimą susitikti. Draudimą importuoti kiaulieną iš Europos Sąjungos Rusija įvedė prieš dvi savaites dėl Lietuvoje rasto afrikinio kiaulių maro.

„Už sveikatą atsakingas komisaras išreiškė savo nusivylimą, kad negauname aiškių atsakymų iš Rusijos valdžios. Dar daugiau – jis paprašė susitikti su kolegomis Maskvoje ir iki šiol neturime konkretaus atsakymo, ar susitikimas bus. Taip, Rusija teigia, kad jiems reikia daugiau informacijos, bet mes manome, kad jie turi visą reikalingą informaciją, ir norėtume, kad problemos sprendimas pradėtų judėti kaip galima greičiau“, – LRT radijui sakė Europos Komisijos atstovas Rogeris Waite`as.

Anot Komisijos, moksliniai tyrimai rodo, kad kiaulių liga Lietuvoje atsirado ir dėl Rusijos kaltės, nes Vakarų Rusijoje valdžiai nepavyko sustabdyti afrikinio kiaulių maro paplitimo, todėl kiaulių liga pateko į Baltarusiją.

R. Waite`o teigimu, kiaulienos importo uždraudimas iš visos Europos Sąjungos, kai maras užfiksuotas tik Pietų Lietuvoje, yra neproporcinga priemonė ir prieštarauja tarptautinės prekybos principams.