Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), šis ūkis veterinarijos inspektorių jau buvo baustas už biosaugos reikalavimų nesilaikymą.

AKM židinys nustatytas ūkyje, kuriame buvo laikomos 264 kiaulės. Nugaišus 14 kiaulių, o kitoms įtariant ligą – gyvūnų kraujo mėginiai išsiųsti ištyrimui į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuris ir patvirtino AKM virusą.

„Ūkis, kuriame pasireiškė AKM, mūsų inspektorių buvo patikrintas gegužės mėnesį, jam taikytos sankcijos ir buvo konsultuotas dėl kasdienio biologinio saugumo priemonių taikymo. Deja, kaip matome, perspėjimai buvo ignoruojami, nustatyti pažeidimai laiku nepašalinti, todėl neatsakingas požiūris į elementarias atsargumo taisykles pridarė nemalonumų – ūkio savininkui nebus kompensuojami nuostoliai dėl pasireiškusio protrūkio, nes nesilaikyta privalomų biosaugos reikalavimų. Be to, tokie kaip šis atvejai sukelia didelį pavojų ir kitiems kiaulių laikytojams dėl galimo viruso išplitimo“, – pabrėžia VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Šiuo metu VMVT Utenos ir Vilniaus departamento pareigūnai lankosi ūkyje, kur atlieka būtinuosius ligos likvidavimo darbus. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, atliekami valymo ir dezinfekavimo darbai. Siekiant, kad virusas neišplistų, ūkyje laikytos kiaulės bus gaišinamos ir išvežamos utilizuoti.

Specialistų grupė pradėjo epizootinį tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kaip virusas pateko į ūkį. Didelė tikimybė, kad AKM liga aktyviai cirkuliuoja ūkio aplinkoje, o šis įsikūręs šalia miško. 3 km atstumu nuo šio ūkio liepos 13 d. buvo rastos 6 šernų gaišenos, kurioms taip pat patvirtintas AKM.

Įtarimai dėl ligos kilo ūkyje staiga nugaišus vienai kiaulei, todėl jos gaišenos ir kitų laikytų kiaulių kraujo mėginiai pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI) ištirti dėl AKM. Veterinarijos specialistai nedelsdami ėmėsi būtinų apsaugos priemonių, kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius. Ligos paveiktam ūkiui nustatyti laikini apribojimai.

Per savaitgalį šiame ūkyje nugaišo likusios dvi kiaulės. Rūgpjūčio 10 d. NMVRVI patvirtinus AKM, ūkyje pradėti ligos židinio likvidavimo ir dezinfekavimo darbai. Aplinkui nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km stebėsenos zonos, kurios apima Kauno, Jurbarko, Raseinių ir Kėdainių rajonų savivaldybių teritorijas. Jose vykdomas kiaulių laikytojų ir jų laikomų kiaulių surašymas, siekiant nustatyti, ar AKM nėra išplitęs.

VMVT specialistų grupė pradėjo epizootinį tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kaip virusas pateko į ūkį. Pirminiais duomenimis, šiame ūkyje nustatyta biologinio saugumo priemonių neatitikimų: kiaulės laikytos laikiname, nesandariame statinyje, neefektyvus dezobarjeras, netinkamai naudoti darbo drabužiai ir kt. Be to, ūkis įsikūręs vos už 100 metrų nuo miško, visa tai sudarė didelę riziką virusui iš gamtos patekti į kiaulių laikymo vietą.

Specialistų, nuolat analizuojančių AKM viruso elgsenos pokyčius, vertinimu, ligos pasireiškimui ir plitimui ūkiuose didžiausią įtaką turi ne sezoniškumas, pagrindinė priežastis – biologinio saugumo reikalavimų nepaisymas. VMVT nuolat ir reguliariai atkreipia šalies kiaulių laikytojų dėmesį, kad ypač didelę riziką užkrėstoje teritorijoje AKM virusui plisti kelia ir žmonių veikla – t. y. lankymasis užkrėstoje teritorijoje esančiuose miškuose, grybavimas, uogavimas. Virusui aktyviai cirkuliuojant laukinėje gamtoje, o kiaulių laikytojams tinkamai nesilaikant biologinio saugumo priemonių, AKM užkratas iš laukinės gamtos lengvai pernešamas į nekomercines kiaulių laikymo vietas. VMVT primena, kad AKM šalies laukinėje gamtoje cirkuliuoja jau septintus metus, šiemet jis patvirtintas 174 šernams – 100 sumedžiotų ir 74 nugaišusiems.

Pastebėjus pakitusį laikomų kiaulių elgesį ar joms pradėjus gaišti, taip pat radus šerno gaišeną būtina nedelsiant informuoti artimiausią VMVT teritorinį padalinį arba pranešti specialistams visą parą veikiančia nemokama telefono linija tel. 8 800 40 403.

VMVT duomenimis, tai jau 50-tas ligos židinys šiais metais, nustatytas kiaulių laikymo vietose. Dėl AKM nuo metų pradžios Lietuvoje jau sunaikinta 22,7 tūkst. kiaulių.

AKM plinta ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių ūkiuose, pavyzdžiui, Rumunijoje šiemet užregistruoti 986 protrūkiai, Lenkijoje - 109, Ukrainoje - 88, Kaliningrado srityje - 19, Moldovoje - 13, Italijoje ir Latvijoje - po 10.

Lietuvos laukinėje faunoje AKM nustatytas 1 257 vietose 2 804 šernams (2 509 gaišenoms ir 295 sumedžiotiems). Lyginant 2017 ir 2018 metų to paties laikotarpio statistikos duomenis, šiais metais beveik trečdaliu (28 proc.) sumažėjo sumedžiojamų šernų, tuo tarpu gaišenų randama beveik dvigubai daugiau (48 proc.) daugiau nei pernai. Nugaišusių šernų, pasak VMVT pranešimo, pastebimai padaugėjo Akmenės, Jonavos, Mažeikių, Šiaulių, Ukmergės rajonuose.

AKM užkrėstų vietų tarp Europos valstybių daugiausiai užfiksuota Lenkijoje - 1 961, Latvijoje - 559, Estijoje - 198, Rumunijoje - 60, Vengrijoje - 35.

Per praėjusias dvi savaites (rugsėjo 22 - spalio 5 dienomis) Lietuvos teritorijoje 24 vietose rasta 41 šernų gaišena ir sumedžioti 6 AKM užsikrėtę šernai.