Manoma, kad nebuvo paveiktos jokios įslaptintos medžiagos tvarkymo sistemos, pažymima Teisingumo departamento atstovo Marco Raimondi pareiškime. Jis nepatikslino, kam galėjo priklausyti elektroninio pašto dėžutės, į kurias galimai buvo įsilaužta.

Lieka neaišku, ar per atakas prieš Teisingumo departamentą ir kitas agentūras buvo peržiūrėta medžiaga net tik laiškuose, bet ir kitur, nes valstybės institucijų naudojamos biuro programų paketas „Microsoft Office 365“ leidžia dalytis dokumentais ir bendradarbiauti nuotoliniu būdu.

FTB, Nacionalinės žvalgybos direkcijos, Nacionalinės saugumo agentūros, Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) bendrame pareiškime išdėstomos jų išvados dėl to, ką ekspertai vadina labiausiai niokojamu per daugelį metų JAV kompiuterių saugumo pažeidimu.

Programišiai įsilaužė į sistemas per Teksase įsikūrusios technologijų bendrovės „SolarWinds“ programinę įrangą. Kibernetinio saugumo ekspertų teigimu, atakos poveikis gali pasireikšti labai plačiai, o jį išsiaiškinti gali prireikti ne vieno mėnesio.

Žvalgybininkų tyrimas „rodo, kad pažangios nuolatinės grėsmės (Advanced Persistent Threat, APT) veikėjas, tikriausiai rusiškos kilmės, yra atsakingas už daugumą neseniai aptiktų, tebesitęsiančių kibernetinių pavojų vyriausybės ir nevyriausybiniams tinklams ar už visus“ šiuos pavojus.

D. Trumpas, kuris ketverius savo prezidentavimo metus vengė kritikuoti Maskvą, atsisakė kaltinti Rusiją dėl „SolarWinds“ kibernetinės atakos.

„Rusija, Rusija, Rusija – tai pirmas dalykas, kuris skanduojamas, kai kas nors nutinka“, – gruodį tviteryje apie šią ataką rašė D. Trumpas. Jis taip pat užsiminė, kad už kibernetinę ataką gali būti atsakinga Kinija.

Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir tuometinis generalinis prokuroras Williamas Barras anksčiau taip pat kaltino Maskvą.

Kaip nurodo CISA, ataka buvo vykdoma per „SolarWinds“ programinę įrangą „Orion“, plačiai naudojamą valstybinio ir privačiojo sektorių kompiuteriuose visame pasaulyje.

Maždaug 18 tūkst. valstybinių ir privačių „SolarWinds“ klientų yra pažeidžiami, sakoma žvalgybininkų pareiškime. Tačiau jame nurodoma, kad daug mažiau jų nukentėjo nuo „tolesnės veiklos jų sistemose“.

Kol kas tyrėjai surado mažiau nei 10 nukentėjusių JAV vyriausybės agentūrų. Jų pavadinimai pareiškime nenurodomi, tačiau kai kurios šių agentūrų pripažino tapusios taikiniais. Tarp jų yra Valstybės departamentas, Prekybos departamentas, Iždo departamentas, Krašto saugumo departamentas, Gynybos departamentas, Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH).

Pernai prasidėjęs įsilaužimas į viešumą iškilo tik gruodį, kai apie jį paskelbė privatūs saugumo konsultantai.

Pasirodžius pranešimams kilo susirūpinimas, kad kibernetinės atakos sumanytojai galėjo prisikasti iki didžiausių vyriausybės paslapčių.

Minėtos trys agentūros sakė manančios, kad ši kibernetinė ataka „buvo ir tebėra pastangos rinkti žvalgybinę informaciją“, o ne bandymai pavogti korporacijų paslaptis ar pakenkti IT sistemoms.

„Tai rimtas pavojus, kuriam panaikinti reikės ilgalaikių pastangų ir atsidavimo“, – sakoma pareiškime.

Formuluotę, kad ataką „tikriausiai“ surengė Rusija, sukritikavo įtakingas senatorius, kurį JAV žvalgyba apie įsilaužimą informavo dar gruodžio mėnesį.

„Gaila, kad po pranešimų apie tokį reikšmingą įsibrovimą šiai administracijai prireikė daugiau kaip trijų savaičių... nedrąsiam kaltinimui paskelbti, – sakė Senato Žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas Markas Warneris. – Tikėčiausi, kad pradėsime matyti aiškiau.“

„Mums reikia aiškiai pasakyti Rusijai, kad bet koks piktnaudžiavimas pažeistais tinklais siekiant griauti ar pakenkti yra nepriimtinas ir sukels atitinkamai stiprų atsaką“, – sakė jis.

Per pirmadienį surengtą paskirstytojo atsisakymo aptarnauti (DDoS) ataką serverių darbo sutrikimus pavyko greitai pašalinti, o bendrovės IT saugos specialistai aiškinasi galimus šio puolimo organizatorius, sakoma trečiadienį paskelbtame „Naftogaz“ pranešime.

„Laikome tokius veiksmus aktyviu mėginimu žlugdyti dujų atvirosios rinkos darbą, trukdyti sąžiningai konkurencijai“, – pabrėžė bendrovė.

„Naftogaz“, valdanti didžiausias Ukrainos naftos ir dujų gavybos įmones, užsiima dujų ir elektros energijos tiekimu buitiniams vartotojams ir verslui. Ji taip pat yra požeminių dujų saugyklų ir naftos transportavimo vamzdynais per šalies teritoriją monopolininkė.

Žiniasklaidos grupė „Funke“ nurodė, kad antradienį prasidėjusi ataka paveikė virtinės redakcijų ir spaustuvių visoje šalyje kompiuterines sistemas.

„Per šią ataką nusikaltėliai užšifravo žiniasklaidos grupės „Funke“ IT sistemų duomenis“, – sakoma pranešime.

Bendrovė nurodė buvusi „pasiruošusi tokiam scenarijui“ ir nedelsdama perspėjo savo ir išorinius IT ekspertus, kad šie ištirtų ataką. Taip pat buvo pranešta policijai.

Grupė skelbia turinti daugiau kaip 3,3 mln. skaitytojų visoje šalyje ir leidžia tokius laikraščius kaip Berlyno dienraštis „Morgenpost“. Bendrovė nurodė buvusi priversta trečiadinį išspausdinti mažesnės apimties leidinius. „Funke“ pažymėjo, kad visas leidinių turinys skaitytojams bus nemokamai prieinamas internetu.

Kol kas neaišku, kodėl programišiai pasirinko atakuoti būtent šią bendrovę.

Praeitą mėnesį Danijos didžiausia naujienų agentūra „Ritzau“ buvo paralyžiuota kelioms dienoms, kompiuteriniams įsilaužėliams sugebėjus užšifruoti jos duomenis ir pareikalavus išpirkos. Agentūra nurodė atsisakiusi jiems sumokėti.

„Ritzau“ vadovas Larsas Vesterloekke sakė negalįs pasakyti, kokio dydžio išpirkos buvo reikalaujama, nes šios „profesionalios atakos organizatoriai“ paliko „failą su pranešimu“, bet agentūra jo neatidarė, atsižvelgusi į savo IT konsultantų nurodymus.

Jis taip pat pažėrė aštrios kritikos kadenciją baigiančiam prezidentui Donaldui Trumpui dėl jo atsako į šią grėsmę.

„Negalime leisti, kad tai liktų be atsako“, – sakė J. Bidenas savo prieššventiniame kreipimesi į Amerikos žmones.

„Tai reiškia, jog turi būti aiškiai ir viešai įvardyta, kas atsakingas už ataką, ir imtasi tikslingų žingsnių patraukti juos atsakomybėn“, – kalbėjo jis.

J. Bidenas, kuris kaip išrinktasis prezidentas gauna žvalgybos informaciją svarbiausiais nacionalinio saugumo klausimais, sakė, jog vis dar nežinomas šios kibernetinės atakos žalos mastas.

Praėjusią savaitę JAV kibernetinio saugumo agentūra pranešė apie didžiulio masto kibernetinę ataką prieš kai kurias federalinės vyriausybės institucijas ir kitus taikinius visame pasaulyje, prasidėjusią dar pavasarį. Programišiai įsilaužė į sistemas per Teksase įsikūrusios technologijų bendrovės „SolarWinds“ programinę įrangą.

Kibernetinio saugumo ekspertų teigimu, atakos poveikis gali pasireikšti labai plačiai, o jį išsiaiškinti gali prireikti ne vieno mėnesio.

„Nematau jokių įrodymų, kad padėtis valdoma“, – sakė J. Bidenas, reaguodamas į D. Trumpo pareiškimą, esą situacija dėl niokojamos kibernetinės atakos yra „valdoma“.

„Šis prezidentas dar netgi neįvardijo, kas yra atsakingas“, – pažymėjo jis.

J. Bidenas įspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių, kai sausio 20 dieną perims prezidento postą.

„Kai man bus žinomas žalos mastas ir kas yra oficialiai atsakingas, jie gali būti tikri, kad mes duosime atsaką ir tikriausiai atsakysime tuo pačiu“, – sakė jis.

„Esama įvairių galimybių, apie kurias dabar nekalbėsiu“, – pridūrė J. Bidenas.

Niokojamas pažeidimas

Pasak JAV pareigūnų, labiausiai niokojamas per kelis pastaruosius metus JAV kibernetinio saugumo pažeidimas paveikė mažų mažiausiai Valstybės, Prekybos, Iždo, Energetikos ir Krašto saugumo departamentus, taip pat Nacionalinius sveikatos institutus (NIH).

Analitikai mano, kad nuo programišių tikriausiai nukentėjo ir kiti departamentai, galbūt net svarbios žvalgybos agentūros. Anot ekspertų atakos žalai įvertinti gali prireikti ne vieno mėnesio.

J. Bidenas pavadino šią ataką „didžiule grėsme mūsų nacionaliniam saugumui“ ir kritikavo D. Trumpą, kad šis per beveik ketverius prezidentavimo metus menkino kibernetinio saugumo svarbą.

Anot išrinktojo prezidento, ši ataka „buvo kruopščiai suplanuota ir organizuota“.

„Ji buvo įvykdyta pasitelkus modernias kibernetines priemones“, – kalbėjo jis.

„Programišiams pavyko užklupti federalinę vyriausybę nepasiruošusią“, – sakė J. Bidenas.

Jis kaltino D. Trumpą, kad šis nevykdo savo pareigos ginti šalį ir „nelogiškai menkina šios atakos rimtumą“.

„Jam, kaip prezidentui, vis dar tenka atsakomybė likusias keturias savaites ginti Amerikos interesus“, – kalbėjo demokratas.

„Šis puolimas surengtas per D. Trumpo budėjimo laiką, kai jis nebuvo budrus, – sakė J. Bidenas. – Būkite tikri: net jei jis į tai nežiūri rimtai, aš žiūrėsiu.“

Administracija kol kas oficialiai neįvardijo už kibernetinę ataką atsakingų asmenų ar valstybių. Tačiau aukščiausio rango pareigūnai, tarp jų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir generalinis prokuroras Billas Barras, taip pat virtinė įtakingų Kongreso narių, kuriems buvo pateikta informacijos apie šį reikalą, pareiškė, kad už įsilaužimą atsakingi rusai.

Tuo metu D. Trumpas praėjusią savaitę apkaltino žiniasklaidą, esą ji nuolat išpučia Rusijos grėsmę.

„Kibernetinis įsilaužimas melagienų žiniasklaidos vaizduojamas kur kas didesniu nei yra iš tiesų“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Man pateikta visa informacija, ir viskas puikiai valdoma“, – rašė jis.

„Rusija, Rusija, Rusija – tai pirmas dalykas, kuris skanduojamas, kai kas nors nutinka“, – pridūrė D. Trumpas, leidęs suprasti, kad už kibernetinę ataką gali būti atsakinga Kinija.

Žvalgybos ir Finansų komitetuose dirbantis senatorius Ronas Wydenas už uždarų durų išklausęs atskaitą pareiškė, jog kibernetinė ataka prieš Iždo departamentą „regis, yra rimta“.

Įstatymų leidėjas pareiškime nurodė, kad pavojuje atsidūrė dešimtys elektroninio pašto paskyrų.

„Be to, programišiai įsilaužė į sistemas Iždo departamento Biurų skyriuje, kur dirba Departamento aukščiausio rango pareigūnai“, – pažymėjo R. Wydenas.

„Iždo [departamentas] lig šiol nežino visų įsilaužėlių atliktų veiksmų, taip pat kokios konkrečiai informacijos buvo pavogta“, – pridūrė senatorius.

JAV vyriausybė praėjusią savaitę pripažino, kad kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužė į kelių departamentų kompiuterines sistemas per plačiai naudojamą programinę įrangą, sukurtą amerikiečių bendrovės „SolarWinds“.

Kongreso nariai, kuriuos informavo JAV žvalgyba, taip pat valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir generalinis prokuroras Billas Barras pareiškė, kad už įsilaužimą atsakingi rusai.

Pareigūnų duomenimis, programišiams pavyko įsilaužti į kompiuterius Valstybės, Prekybos, Iždo ir Krašto saugumo departamentuose, taip pat Nacionaliniuose sveikatos institutuose.

Tačiau ekspertai būgštauja, kad, atsižvelgiant į „SolarWinds“ programinės įrangos populiarumą, galėjo būti paveikta daugiau valstybės institucijų, įskaitant JAV žvalgybos tarnybas.

Anot R. Wydeno, Vidaus pajamų tarnyba (IRS) pareiškė neaptikusi požymių, kad buvo įsilaužta į jos sistemas, ar kad buvo pavogta mokesčių mokėtojų duomenų.

Tačiau senatorius demokratas griežtai priekaištavo vyriausybei, kad ji nesiėmė griežtesnių priemonių savo sistemoms apsaugoti.

Vyriausybė „susidūrė su įsilaužimu, per kurį, atrodo, patyrę programišiai pavogė šifravimo raktų iš [valstybinių] serverių“, nurodė politikas.

Jis atkreipė dėmesį, jog atakos buvo surengtos „vyriausybės pareigūnams daugelį metų pasisakant už šifravimo „galines duris“ ir ignoruojant kibernetinio saugumo ekspertų perspėjimus, kad šifravimo raktai įsilaužėliams tampa neatsispiriamu taikiniu“.

JAV įstatymų leidėjai praėjusį savaitgalį paragino griežtai reaguoti į didelio masto kibernetinę ataką prieš federalinės vyriausybės institucijas ir kritikavo kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo nenorą pripažinti, kad už įsilaužimą atsakinga Rusija.   

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad viešos diskusijos Vašingtone apie įsilaužimus „neturi su mumis nieko bendra“. 

„Rusija nesusijusi su šiomis atakomis“, – sakė D. Peskovas žurnalistams Maskvoje. 

Programišiai įsilaužė į sistemas per Teksase įsikūrusios technologijų bendrovės „SolarWinds“ programinę įrangą.

Per incidentą buvo paveikta virtinė JAV federalinės vyriausybės institucijų, tarp jų Iždo departamentas, taip pat daug kitų kitus taikinių visame pasaulyje. Kibernetinio saugumo ekspertų teigimu, atakos poveikis gali pasireikšti labai plačiai, o jį išsiaiškinti gali prireikti ne vieno mėnesio.

„Bet kokie kaltinimai dėl Rusijos dalyvavimo yra absoliučiai nepagrįsti ir yra aklos rusofobijos tąsa“, – sakė D. Peskovas.

Kremlius anksčiau paneigė JAV kaltinimus, kad rusų žvalgyba atsakinga už kibernetines atakas prieš Ukrainos elektros tinklus, Prancūzijos 2017 metų rinkimus, 2018-ųjų žiemos olimpines žaidynes.

Kadenciją baigiantis prezidentas šeštadienį nurodė, kad situacija dėl kibernetinės atakos prieš kai kurias Amerikos federalinės vyriausybės institucijas, įskaitant Iždo departamentą, yra „valdoma“.

Tačiau savo pirmuose viešuose komentaruose apie šią ataką D. Trumpas paneigė savo paties administracijos administracijos vertinimą, kad už ją atsakinga Rusija. Prezidentas tviteryje nurodė, kad Kinija taip pat „gali būti“ prisidėjusi, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) tiesiogiai nepaneigė Kinijos sąsajų su šia ataka, tačiau sakė, kad JAV kaltinimai dėl kibernetinių atakų yra „nerimti ir prieštarauja vieni kitiems“.

„JAV kaltinimai Kinijai visada yra politiškai motyvuotas farsas“, – sakė Wang Wenbinas spaudos konferencijoje.

„JAV politizuoja kibernetinio saugumo klausimus ir nepateikdama jokių įtikinamų įrodymų nuolat skleidžia melagingą informaciją... bandydamos sugriauti Kinijos reputaciją ir suklaidinti tarptautinę bendriją“, – pridūrė jis.

Liepą dviem Kinijos piliečiams Jungtinėse Valstijose buvo pareikšti kaltinimai dėl bandymo pavogti informacijos apie vakcinų nuo koronaviruso tyrimus ir įsilaužimo į šimtų įmonių visame pasaulyje tinklus. Reaguodamas Pekinas apkaltino Vašingtoną „šmeižtu“.

Šeštadienį tviteryje D. Trumpo paskelbtos žinutės kertasi su diena anksčiau JAV valstybės sekretoriaus Mike' Pompeo išsakytais komentarais apie kibernetinės atakos šaltinį ir rimtumą.

M. Pompeo sakė, kad ataka, kuri, kibernetinio saugumo ekspertų teigimu, gali turėti toli siekiantį poveikį ir kurios išaiškinimas gali užtrukti ištisus mėnesius, „visiškai aiškiai“ buvo Rusijos darbas.

Anot jo, buvo dedamos reikšmingos pastangos įdiegti į JAV vyriausybės sistemas žalingą programą panaudojant trečiosios šalies programinę įrangą. Valstybės sekretorius turėjo galvoje Teksase įsikūrusios bendrovės „SolarWinds“ programinę įrangą.

Keli JAV pareigūnai anksčiau nurodė, kad už ataką atsakinga Maskva, ir nė vienas jų nekaltino Pekino.

Rusija paneigė esanti susijusi su naujausia kibernetine ataka.

Eidamas prezidento pareigas D. Trumpas dažnai stengdavosi sumenkinti Rusijos grėsmes. Jis, be kita ko, atsisakė pripažinti, kad Rusija kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus, nors tokią išvadą paskelbė JAV žvalgybos tarnybos.

Nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra perspėjo, kad šis puolimas prieš vyriausybės ir privačius tinklus, įskaitant „kritiškai svarbią infrastruktūrą“, kelia „didžiulę“ grėsmę.

Neįprastame Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) perspėjime sakoma, kad šią kompleksinę ataką buvo sunku aptikti ir bus dar sunkiau atitaisyti jos padarytą žalą. Energetikos departamentas pripažino esąs viena iš atakos taikinių tapusių institucijų.

Ši ataka, juolab jeigu ekspertai sugebėtų įrodyti jos ryšį su Rusija, kelia naują užsienio politikos problemą prezidentui Donaldui Trumpui paskutiniosiomis jo kadencijos dienomis.

D. Trumpas, kurio administracija buvo kritikuojama dėl Baltųjų rūmų kibernetinio saugumo patarėjo atleidimo ir Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus menkinimo, kol kas nepaskelbė jokių viešų pareiškimų apie šį įsilaužimą.

Išrinktasis prezidentas Joe Bidenas, paveldėsiantis įtemptus JAV ir Rusijos santykius, griežtai pasisakė apie ataką ir pareiškė, kad kartu su išrinktąja viceprezidente Kamala Harris „padarys reagavimą į šį įsilaužimą aukščiausiu prioritetu, kai tik perimsime pareigas“.

„Mums reikia žlugdyti savo priešininkų pastangas ir visų pirma atgrasyti juos nuo reikšmingų kibernetinių atakų, – kalbėjo J. Bidenas. – Darysime tai, be kita ko, primesdami reikšmingą kainą atsakingiems už tokias piktavališkas atakas, taip pat koordinuojant veiksmus su mūsų sąjungininkais ir partneriais.“

„Dar daug ko nežinome, bet tai, ką žinome, kelia didelį susirūpinimą“, – pridūrė jis.

„Beatodairiškas aktas“

CISA pareigūnai neatsakinėjo į klausimus, todėl neaišku, ką agentūra konkrečiai turėjo omenyje, kalbėdama apie „didžiulę grėsmę“ arba „kritiškai svarbią infrastruktūrą“, galimai tapusią atakos, prasidėjusios dar kovo mėnesį, taikiniu. Krašto saugumo departamentas, kuriam CISA yra pavaldi, tokią infrastruktūrą apibūdina kaip Jungtinėms Valstijoms arba jų ekonomikai „gyvybiškai svarbius“ objektus, įskaitant elektrines ir finansų institucijas.

Agentūra anksčiau nurodė, kad įsilaužėliai į kompiuterinius tinklus įsibrovė pasinaudoję Teksase įsikūrusios bendrovės „SolarWinds“ tinklų priežiūros priemonių saugumo spragomis. Naujausiame CISA pranešime sakoma, kad užpuolikai galėjo naudoti ir kitus metodus.

IT sektoriaus milžinė „Microsoft“, padėjusi reaguoti į šį įsilaužimą, ketvirtadienį vakare pranešė nustačiusi, kad įsilaužėliai įgijo prieigą prie daugiau kaip 40 vyriausybės agentūrų, analitinių centrų, nevyriausybinių organizacijų ir IT bendrovių sistemų. Pasak bendrovės, keturi penktadaliai taikinių buvo Jungtinėse Valstijose, bet taip pat esama paveiktų Kanadoje, Meksikoje, Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

„Tai nėra „įprastas šnipinėjimas“, ne ir skaitmeniniame amžiuje. Tai yra beatodairiškas aktas, sukūręs rimtą technologinį pažeidžiamumą Jungtinėms Valstijoms ir pasauliui“, – sakoma „Microsoft“ tinklaraščio pranešime.

Praeitą savaitgalį, kai žiniasklaida pranešė, jog buvo įsibrauta į Iždo ir Prekybos departamentų sistemas, CISA nurodė visoms federalinės vyriausybės agentūroms pašalinti iš savo serverių „SolarWinds“ programas. Panašių perspėjimų paskelbė kibernetinio saugumo agentūros Britanijoje ir Airijoje.

Vienas JAV pareigūnas anksčiau sakė naujienų agentūrai AP, kad dėl šios atakos įtariami Rusijoje veikiantys įsilaužėliai, bet nei CISA, nei Federalinis tyrimų biuras (FTB) nėra viešai paskelbęs, kas yra laikomi įtariamaisiais.

Kitas JAV pareigūnas, ketvirtadienį kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad įsilaužimai yra didžiulio masto ir itin žalingi, nors administracija dar nėra pasiruošusi ką nors viešai dėl to apkaltinti.

„Tai atrodo kaip didžiausia kompiuterinio įsilaužimo byla per Amerikos istoriją, – sakė pareigūnai. – Jie [įsilaužėliai] prasiskverbė visur.“

Galimos tolesnės atakos

Energetikos departamente (DOE) pirminis tyrimas parodė, kad jo tinklai kenkėjiškomis programomis buvo užkrėsti per „SolarWinds“ programų naujinį. Vis dėlto buvo paveikti tik su verslu susiję departamento tinklai, o ne su nacionaliniu saugumo susijusi veikla, įskaitant agentūrą, valdančią JAV branduolinių ginklų arsenalą, sakoma pranešime. Departamentas nurodė, kad pažeidžiamos programos buvo atsietos nuo DOE tinklo, siekiant sumažinti riziką.

Pasak saugumo ekspertų ir buvusių vyriausybės pareigūnų, užpuolikai veikiausiai siekė šnipinėti ir rinkti informaciją, o ne trikdyti sistemų darbą. Jeigu tai tiesa, šį uždavinį atakos organizatoriams tikriausiai pavyko įgyvendinti.

Buvęs D. Trumpo patarėjas krašto saugumo reikalams Thomas Bossertas dienraštyje „The New York Times“ paskelbtame straipsnyje rašo, kad JAV dabar turėtų veikti laikydamosi prielaidos, kad Rusijos vyriausybė įgijo tinklų, į kuriuos buvo prasiskverbta, kontrolę.

„Tokio didelio skaičiaus svarbių tinklų tikra arba numanoma kontrolė gali lengvai būti panaudota žlugdyti visuomenės ir vartotojų pasitikėjimui duomenimis, rašytine komunikacija ir paslaugomis“, – pažymėjo jis.

Kongreso nariai sakė bijantys, kad galėjo būti pavogta mokesčių mokėtojų asmeninė informacija, nes JAV Vidaus pajamų tarnyba (IRS) yra pavaldi Iždo departamentui, naudojusiam „SolarWinds“ priemones. Visgi ekspertai, dalyvaujantys atsako į šį įsilaužimą kampanijoje, sakė, kad įsibrovėlius tokie duomenys vargu ar domino, nes jie yra žvalgybos agentai, susitelkę į jautrią nacionalinio saugumo informaciją, o mėginimas pavogti mokesčių mokėtojų duomenis galėjo be reikalo atkreipti dėmesį.

IT bendrovės „VMware“ kibernetinio saugumo strategijos vadovas Tomas Kellermannas kėlė prielaidą, kad įsilaužėliai dabar „žino viską“ apie federalinių agentūrų, tapusių šio puolimo taikiniais, darbą. Anot jo, „esama pagrįsto nerimo, kad jie gali imtis niokojančių atakų šiose agentūrose“, kai pats įsilaužimo faktas iškilo į viešumą.

Tarp verslo įmonių, skubančių apsaugoti savo sistemas ir įvertinti galimų duomenų vagysčių mastą, esama gynybos užsakymus vykdančių įmonių, technologijų bendrovių, ryšio ir elektros tinklų operatorių.

Viena energetikos grupė nurodė praeitą savaitę organizavusi pasitarimą, siekiant padėti privačioms elektros bendrovėms ir energetikos institucijoms nustatyti, ar pastarasis įsilaužimas kelia grėsmę jų tinklams.

Dešimtys mažesnių institucijų, kurių valdomi duomenys, regis, mažai domina užsienio šnipus, irgi buvo priverstos reaguoti.

Pavyzdžiui, vandentiekio bendrovė „Helix Water District“, aprūpinanti geriamuoju vandeniu San Diego priemiesčius, nurodė atnaujinusi savo naudojamą „SolarWinds“ programinę įrangą, kai sekmadienį gavo IT sistemas aptarnaujančios bendrovės perspėjimą, išsiųstą maždaug 33 tūkst. vartotojų.

„Padėtis – tebesivystanti. Nors toliau dirbame, kad suprastume visos šios [įsilaužimų] kampanijos mastą, žinome, kad šis sutrikdymas paveikt federalinės vyriausybės tinklus“, – sakoma vėlai trečiadienį paskelbtame Federalinių tyrimų biuro (FTB), nacionalinės žvalgybos direktoriaus ir Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) bendrame pranešime.

Kovą pradėta ataka prieš Teksase įsikūrusios IT bendrovės „SolarWinds“ serverių programinę įrangą, kurioje nusikaltėliai įdiegė kenkėjiškų įskiepių, tęsėsi kelis mėnesius, kol ją užfiksavo kibernetinio saugumo įmonė „FireEye“.

Abi bendrovės šias atakas sieja su programišiais, kaip manoma, palaikančiais ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Kaip pranešama, įsilaužėliai sugebėjo įsibrauti į JAV Iždo ir Prekybos departamentų sistemas bei galėjo sekti jų vidaus susirašinėjimą elektroniniu paštu.

Šios agentūros iki šiol nepatvirtino tapusios kibernetinės atakos taikiniais.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pirmadienį sakė, kad Rusijos vyriausybė ne kartą mėgino įveikti JAV vyriausybės kompiuterinių tinklų apsaugos priemones.

Pareiškime JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) „SolarWinds“ nurodė, kad nors informavo apie incidentą 33 tūkst. savo klientų, ji mano, jog kibernetinė ataka paveikė tik apie 18 tūkst. klientų. „SolarWinds“ duomenimis, programišiai gavo prieigą elektroninio pašto sistemų per biuro programų paketą „Microsoft Office 365“.

Šiuo metu dar nėra žinoma, kokių duomenų pavyko pavogti įsilaužėliams ir kiek sėkmingos buvo jų pastangos.

FTB nurodė pradėjusi tyrimą, kad nustatytų atsakinguosius už šiuos įsilaužimus ir patrauktų juos atsakomybėn.

Kai ataka buvo aptikta, CISA nurodė federalinėms agentūroms išjungti pažeidžiamas programas.

Agentūros įkūrė koordinuojančią struktūrą, o Baltuosiuose rūmuose kasdien rengiami kriziniai pasitarimai vyriausybės atsakui aptarti.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Robertas O'Brienas šią savaitę nutraukė kelionę Europoje ir sugrįžo į Vašingtoną koordinuoti vyriausybės atsako į kibernetines atakas.