Valdo skaičiai
Šiaurės Italijos miestas Verona, lig tol labiausiai garsėjęs dėl Williamo Shakespeare’o aprašytos tragiškai pasibaigusios Romeo ir Džuljetos meilės istorijos, pernai tapo daugybės tragiškos baigties istorijų Lietuvoje pranašu. Vasario 28-ąją – žinia: iš Veronos grįžusiai 24-erių šiaulietei pirmajai mūsų šalyje nustatytas užsikrėtimas naujuoju koronavirusu.
Nuo tos dienos iki pat šiandien ir dar, ko gero, ilgokai pagrindinis mūsų visų kiekvienos dienos skaičius buvo ir bus – kiek dar žmonių užsikrėtė klastinguoju virusu? Nuo to priklauso, ar mūsų gyvenimas palaisvės, ar taps dar labiau suvaržytas.
Pirmajai, kuriai Lietuvoje nustatytas COVID-19, pasisekė – ji pasveiko. Taip pasisekė ne visiems iš 196 047 Lietuvos gyventojų, per pastaruosius metus patyrusių išbandymą COVID-19. Jau kovo 21-ąją virusas pasiglemžė pirmąją auką Lietuvoje – 83-ejų ukmergiškę. Nuo tada, be kasdienio užsikrėtusiųjų skaičiaus, ne mažiau svarbus tapo dar vienas – netekčių.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Statistikos departamento šio ketvirtadienio duomenimis, nuo COVID-19 Lietuvoje jau mirė 3 209, palyginimui – tai gerokai daugiau nei visa Neringa. O su šia infekcine liga tiesiogiai ir netiesiogiai siejamos net 6 251 mirtis, o tai jau būtų ir beveik visas Pasvalys.
Gruodžio 27-ąją pagaliau kasdienėje skaičiuotėje atsirado vilties teikiantis skaičius: tądien pradėta skiepyti nuo COVID-19. Tokį greitą vakcinos sukūrimą galima vadinti stebuklu, nes paprastai tai trunka ir dešimt metų, bet galima vadinti ir žmonijos susitelkimo bei mokslo triumfu.
Paskiepytų pirmąja vakcinos doze Lietuvoje – jau 143 092, abiem – 70 853, ir kiekviena diena artina prie svajonės grįžti į gyvenimą iki COVID-19. Bet iki kolektyvinio imuniteto, t.y. kol bus paskiepyta 70 proc. žmonių, dar laukia, optimistinėmis prognozėmis, keturi penki mėnesiai. Neatmestina prielaida, kad rudenį prireiks pradėti visuotinę revakcinaciją. Nežinią didina ir naujos COVID-19 mutacijos.
Atrado ir pranašumų
Per metus nuo pirmojo COVID-19 atvejo iš 366 dienų visuotiniame karantine būsime gyvenę 207, tai yra šešis mėnesius ir tris savaites. Ir, kaip šią savaitę nusprendė Vyriausybė, karantinas dar tęsis bent iki balandžio.
COVID-19 iš mūsų pavogė Velykas ir Kalėdas artimųjų šurmulyje, didžiąją dalį pastarųjų metų malonumų – teatrą, koncertus, pasibuvimą su draugais, sporto klubus, grožio salonus, barus, keliones ne tik už Lietuvos ribų, bet ir tarp savivaldybių.
Daug kam iššūkiu tapo nuotolinis darbas. Lietuvoje taip nuolat arba kartais 2019 m. dirbo vos 4,5 proc. diarbuotojų, o, pavyzdžiui, Švedijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Suomijoje, Danijoje – apie 30–40 proc. Nebuvo lengva sutalpinti vienuose namuose ne tik tėvelių darbo biurus, bet ir vaikučių klases. Kiekvienam šeimos nariui reikėtų turėti po atskirą kambarį ir kompiuterį, o kiek tokių šeimų yra Lietuvoje?
Bet žmonės atrado ir pranašumų. Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) apklausoje liepą beveik ketvirtadalis respondentų džiaugėsi sulėtėjusiu gyvenimo tempu, kas penktas – kad atsirado daugiau laiko bendrauti su šeimos nariais, o 13 proc. – kad gali skirti laiko sau, savo hobiams, asmeniniam tobulėjimui.
Prioritetai: pasak D.Janušauskienės, saugant gyvybes karantinas svarbus, tačiau reikės kažką daryti ir dėl jo ilgalaikių padarinių, visų pirma, dėl ugdymo kokybės ir psichologinio streso. / D. Janušauskienės asmeninio archyvo nuotr.
"Viena moteris pasakojo, kad pagaliau pamatė pavasarį, nes iki karantino biure dirbdavusi nuo ryto iki vakaro. Žmonės džiaugėsi, kad gyvenimo tempo sulėtėjimas leido perkainoti vertybes", – respondentų mintimis dalijasi LSTC projekto apie COVID-19 padarinius visuomenės saugumui vadovė, šio centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė.
Tabu – apriboti spaudos laisvę
Pasak D.Janušauskienės, Lietuva, kitos Baltijos šalys iš kitų išsiskiria tuo, kad nėra aktyvaus ir aršaus organizuoto pasipriešinimo prieš suvaržymus, koks išsiveržė Nyderlanduose ir kai kuriose kitose šalyse. Bet pas mus ir priemonės buvo ne pačios griežčiausios. Į klausimą, kas labiausiai gąsdintų, žmonės atsakė – būti uždarytiems kaip Italijoje ar kitur, kur buvo įvesta komendanto valanda, o nuo namų nutolti buvo galima tik mažu spinduliu.
LSTC gruodžio pradžioje vykdytoje apklausoje septyni iš dešimties palaikė dėl pandemijos Vyriausybės įvestus suvaržymus, bet apie penktadalis – ne, nes mano, kad patys žmonės gali elgtis atsakingai. Kad būtų efektyviau kovojama su pandemija, apie pusė apklaustųjų sutiktų su draudimu Lietuvos gyventojams keliauti į užsienį, dar daugiau – kad į Lietuvą būtų uždrausta įvažiuoti užsieniečiams, 38 proc. – kad neveiktų ne maisto parduotuvės, trečdalis – kad skiepai nuo koronaviruso būtų privalomi, penktadalis – kad būtų privaloma speciali mobiliųjų telefonų programėlė.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Tačiau yra ir tabu: tik 7–8 proc. apklaustųjų sutiktų, kad dėl efektyvesnės kovos su pandemija būtų apribota spaudos laisvė, o kiek daugiau nei vienas iš dešimties – kad būtų viešai prieinami duomenys apie jų sveikatą.
Prarasti ar atrasti?
Visuomenėje daug nerimo dėl vaikų mokymo. "Tik trečdalis vaikų turinčių tėvų sutiktų, kad nuotolinis ugdymas truktų iki pat vasaros. Jie baiminasi, kad nuotolinis mokymas gali turėti daug neigiamų ir ilgalaikių padarinių, ypač pradinukams. Tėvai pasakojo, kad vaikai neišmoksta skaityti, nes tai dar ne tas amžius, kai gali pasodinti vaiką prie kompiuterio ir jis gaus tokio pat lygio ugdymą kaip mokydamasis klasėje. Tėvai nerimauja, kad nuotolinio mokymo metai – tarsi prarasti, o taip vaikai mokosi jau antrus mokslo metus", – pasakoja D.Janušauskienė.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė pripažįsta: iššūkių buvo daug, reikėjo labiau pasistengti norint pasiekti gerą rezultatą. Bet, pasak jos, moksleiviai prisitaikė prie naujos kasdienybės, prie naujų taisyklių. "Nemanau, kad metai buvo prarasti, gal net atrasti, nes ir tokiomis sąlygomis pavyksta mokytis ir siekti geriausio rezultato", – sako moksleivių atstovė.
Mokykla: S.Aškinytė mano, kad mokslo metai nebuvo prarasti, gal net atrasti, nes ir tokiomis sąlygomis pavyksta siekti geriausio rezultato. S. Aškinytės asmeninio archyvo nuotr.
Nuotolinis mokymas privertė mokyklas modernėti – naudotis moderniomis priemonėmis. Pasak S.Aškinytės, moksleiviai tikisi, kad tai taps mokyklos kasdienybe ir pasibaigus karantinui.
Kūdikių bumo nematyti
Iki COVID-19 skundėmės, kad trūksta laiko pabūti namie su artimaisiais. Tačiau, vos įvedus karantiną, policija jau skelbė, kad pagausėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Bet iki skyrybų užsidarymas karantine neprivedė: Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2019 m., jų net sumažėjo 1,3 tūkst. Penktadaliu sumažėjo ir santuokų.
Kol kas nematyti ir prognozuoto kūdikių bumo: po pirmojo karantino, kai poros daugiau laiko buvo priverstos leisti kartu namie, pradžios praėjus devyniems mėnesiams, gruodį, gimė 218 kūdikiais daugiau nei prieš metus, tačiau sausį – 245 mažiau.
Per visus kovidinius metus buvo 18,9 tūkst. daugiau mirusiųjų nei gimusiųjų, o demografinę pusiausvyrą, net šiokį tokį pliusą pridėjo tik didesnė imigracija. Statistikos departamento duomenimis, pernai 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo, nei emigravo. Lietuvos piliečiai sudarė beveik pusę visų imigrantų – į tėvynę grįžo gyventi 20,8 tūkst., o tai 2 proc. daugiau nei prieš metus. Bet kiek jų grįžo ilgam, o kiek, pralaukę pandemiją, vėl trauks svetur, prognozuoti sunku.
Bankuose – rekordai
Karantinas daugelį padarė turtingesnius: Lietuvos gyventojų indėliai bankuose 2020-ųjų pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą – 18,3 mlrd. eurų. Negalėjome keliauti, eiti į teatrus ir koncertus, vakaroti restoranuose, dažnai kirptis ir lankytis grožio salonuose – štai ir sutaupėme.
Juolab per 2020 m. prekės atpigo 1,3 proc., pavyzdžiui, avalynė – 6,1, drabužiai – 4,5 proc. Tiesa, paslaugos pabrango 3,9 proc.: odontologų – net 13,9 proc., medicinos – 10,9, viešojo maitinimo – 4,1.
Santaupas didino ir 10,6 proc. didesnis nei prieš metus vidutinis mėnesinis atlyginimas, kaip skelbia Statistikos departamentas, pernai, atskaičiavus mokesčius, siekęs beveik 909 eurus. Algos sparčiau kilo viešajame sektoriuje – 11,8 proc., o privačiame – 8,5. Tačiau tiek uždirba toli gražu ne visi: ketvirtadalis visų darbuotojų, neatskaičiavus mokesčių, uždirbo iki 784 eurų, kitas ketvirtadalis – nuo 784 iki 1 126, dar 25 proc. – nuo 1 126 iki 1 660, o likusieji − per 1 660 eurų.
Vilmanto Raupelio nuotr.
O kai kam metai nebuvo dosnūs: vidutiniškai 1,2 proc. sumažėjo algos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, o darbo neteko 32,6 tūkst., arba 35,4 proc. daugiau žmonių nei prieš metus. 2020-ųjų pabaigoje bedarbių buvo 134,5 tūkst., o trečiąjį ketvirtį dar beveik 3 tūkst. daugiau. Nedarbo lygis siekė 8,5 proc., o tai 2,2 proc. punkto daugiau nei prieš metus, ir situacija kol kas negerėja.
Ir pralaimėjo, ir laimėjo
COVID-19 sužlugdė ir atskirų piliečių, ir visos valstybės viltis. Ekspertai 2020-aisiais prognozavo Lietuvai apie 2,5 proc. BVP augimą, tačiau jis krito 1,3 proc. Šokas ištiko antrąjį ketvirtį – minus 5,9 proc. krytis, bet paskui praradimus pavyko kiek atkurti. Belieka džiaugtis, kad, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos ekonomika atsilaikė neblogai: mūsų kaimynės Latvijos BVP traukėsi net 4,5, o Estijos – 2,7 proc.
"COVID-19 labiau kerta per paslaugų sektorių ir truputėlį mažiau kenkia gamybai. Lietuva pagal pramonės dalį BVP tarp ES šalių yra tarp lyderių, o, pavyzdžiui, pagal viešbučių, restoranų dalį – rikiuotės gale. Visose ES šalyse viešbučių apyvarta krito panašiai, bet statistiškai Lietuvos ekonomikai tai turėjo mažiau įtakos nei Ispanijos ar Italijos, labai priklausančių nuo turizmo", – aiškina "SME Finance" ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Be to, antrą pusmetį pradėjusi atsigauti Vakarų Europos ir Skandinavijos pramonė pateikė Lietuvai daugiau užsakymų. ES gamintojai siekia mažinti eksporto kainas, tad ieško galimybių atpiginti kai kurių komponentų gamybą, kelia jas į pigesnes šalis, taip pat ir Lietuvą.
Nepaisant COVID-19, veikiančių ūkio subjektų skaičius šalyje pernai ūgtelėjo 0,7 proc., įregistruota 9,8 tūkst. ūkio subjektų daugiau, nei išregistruota.
Žinoma, skirtinguose sektoriuose ir net skirtingose įmonėse situacija skirtinga. Pandemija ir karantinas vienas įmones užrakino, o kitos iš to net laimėjo. Dėl COVID-19 net 50,2 proc. išaugo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu, o kompiuterių ir jų įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse – 44,3 proc. Tačiau 20,3 proc. susitraukė avalynės ir odos gaminių, 13,2 – drabužių mažmeninė prekyba. Krovinių vežimas pakilo 2,3 proc., tačiau keleivių srautas oro uostuose sumažėjo 72,3.
Odos dirbinių gamyba sumažėjo 32,9 proc., rafinuotų naftos produktų – 18 proc., drabužių siuvimo – 17,5 proc., bet kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių išaugo 17,3 proc., popieriaus gaminių – 10 proc., vaistų ir farmacinių preparatų – 7 proc.
Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,4 proc., ne maisto prekėmis – 6,1 proc., bet automobilių degalų mažmeninė prekyba sumažėjo 3,6 proc., nes per karantiną daug važiuoti nėra kur.
Futurologinės vizijos
Lietuvos kova su COVID-19 buvo permaininga: pavasarį – pirmūnų trejetuke, metų pabaigoje – blogiausi pasaulyje. Šią kovą neabejotinai sutrikdė ir didžiausias metų politinis įvykis – Seimo rinkimai, dėl kurių akivaizdžiai pavėluota skelbti antrąjį karantiną. Piliečiai pasirodė brandesni už valdžią: nors prognozuotas rekordiškai mažas aktyvumas, jie saugiai ir drausmingai atėjo į rinkimus – pirmame ture balsavo vos 3 proc. punktais mažiau nei prieš ketverius metus, o antrajame – netgi daugiau.
Buvo nusivylimo valstybės institucijomis, nesugebėjusiomis net suskaičiuoti mirusiųjų nuo COVID-19. Buvo ir atradimų, žavintis, kaip Hipokrato priesaikos mirtino pavojaus akivaizdoje laikosi medikai ar kokio sulaukta savanorių antplūdžio, kiek žmonių kas lėšomis, kas žiniomis stengėsi prisidėti prie žūtbūtinės kovos su virusu. Beje, jau kyla svarstymų, ar pandemija nesumažins norinčiųjų tapti medikais, nes ši profesija pasirodė kelianti pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
COVID-19 radikaliai pakeitė visuomenės gyvenimo būdą visose srityse – darbo pobūdį, apsipirkimo įpročius, laisvalaikį, bendravimą. Vis dėlto sunku prognozuoti, kiek tvarūs bus šie nauji įpročiai, pavyzdžiui, nuotolinis darbas. A.Izgorodino prognozėmis, dirbančiųjų biuruose sumažės tik milijoniniuose miestuose. Lietuvoje, kur darbą gali pasiekti per pusvalandį, atslūgus pandemijai žmonės grįš į biurus, nes darbo namie pranašumai nekompensuoja trūkumų, kai esi atskirtas nuo įmonės, įsigilinęs tik į savo darbą ir nežinai, kaip sekasi kitiems. Ekonomistas nemano, kad, baiminantis viruso, sumažės kelionių, taip pat ir verslo, nes ne visus klausimus galima išspręsti internetu, reikia ir betarpiško bendravimo. "Ekonomikos struktūros pasikeitimas laikinas ir nėra tvarus. Viskas grįš į ankstesnes vėžes, kai pandemija atslūgs", – prognozuoja A.Izgorodinas.
Prognozės: Lietuvoje, kur darbą gali pasiekti per pusvalandį, atslūgus pandemijai, žmonės grįš į biurus, nes darbo namie pranašumai nekompensuoja trūkumų, prognozuoja A.Izgorodinas. / A. Izgorodino asmeninio archyvo nuotr.
Bet jei, atslūgus pandemijai, išliktų populiarus nuotolinis darbas, tai gali pakeisti mūsų prioritetus renkantis būstą. "Neliktų prasmės gyventi mieste – gali gyventi užmiestyje, nesigrūsti viešajame transporte, taip sutaupyti laiko kelionei į darbą ir iš jo. Apskritai gali gyventi, kur nori, jei darbo vieta telpa į kuprinę", – sako D.Janušauskienė.
Vis dėlto COVID-19 grėsmes visuomenei tiriančiai D.Janušauskienei nerimą kelia blogėjančios visuomenės nuotaikos. LSTC apklausoje liepą 26 proc. jautė baimę susirgti COVID-19, gruodį tokių jau buvo 42 proc. Į klausimą, kada baigsis pandemija, gruodį 12 proc. apklaustųjų pareiškė, kad niekada.
"Saugant gyvybes karantinas svarbus, tačiau reikės kažką daryti ir dėl jo padarinių, kurie yra ilgalaikiai, visų pirma, dėl ugdymo kokybės ir dėl psichologinio streso. Jau dabar jaučiamas susvetimėjimas tarp žmonių, o tokie įpročiai labai greitai nesikeičia. Ir atslūgus pandemijai užsikrėtimo baimė gali trukdyti grįžti prie ankstesnių bendravimo tradicijų", – kaip bus, pasak D.Janušauskienės, prognozuoti sunku, tačiau baimė – stiprus jausmas, kuris gali nulemti žmogaus elgesį.
Pasak jos, dabar, viskam keliantis į internetinę erdvę, baisioji utopija būtų, jei nutiktų kaip vaikiškame filmuke "Šiukšlių princo istorija". Ten robotukas WALL-E valo žemę, o visa žmonija, išskridusi į kosmosą, laukia žinios, kada bus saugu grįžti. "Dabar, nors ir ne kosmose, bet visi sukišę nosis į kompiuterius, realybės nematome, tiesiogiai nebendraujame", – nerimauja mokslininkė.
Deja, dalis mūsų visuomenės jau ir dabar turbūt kaip kosmose. Gruodį LSTC apklausoje 10 proc. respondentų pareiškė netikintys, kad koronavirusas egzistuoja, dar 17 proc. sakė dėl to neturintys aiškios nuomonės.
