Daugiausia vietos gyventojų, norinčių kultūringai atsisveikinti su nebenaudojamais daiktais, susirinko pievelėje Dvaro ir Beržų gatvių kampe. Savo išaugtais rūbais čia prekiavo Evija su tėčiu Robertu. „Čia atėjom ne tam, kad užsidirbtume – esam pasiruošę ir dovanoti. Kiemų išpardavimas buvo proga peržiūrėti spintą, atrinkti išaugtus dukros rūbus“, – pasakojo Robertas.
Netoliese šešiamečio sūnaus nebenaudojamais žaislais prekiavo Donata. „Ką tik magnetolą už 2 eurus pardavėm, kitų žaislų. Kainos simboliškos. Stengiamės atlaisvint vietą namuose, kai ką dovanojam“, – pasakojo jauna moteris.
Savo kiemo prieigose nereikalingais daiktais prekiavo Greta Varnaitė-Venskienė. Čia buvo galima rasti ir rūbų, ir mikrobangų krosnelę už 20 eurų. Prie daugelio daiktų buvo sužymėtos keleto eurų kainos, prie atskiros daiktų krūvelės puikavosi užrašas: „Dovanojame“. Iš jos paltuką šuniukui išsirinko jauna moteris, čia pat jį savo augintiniui ir pamatavusi. „Ruošiausi pirkti parduotuvėje, o gavau nemokamai“, – džiaugėsi šuniuko šeimininkė.
„Labai gerai sekasi ir prekiauti, ir dovanoti. Nesitikėjom, kad šis renginys bus toks populiarus, gausus. Nespėjom visų daiktų išsinešt į kiemą, kai pusę jau išpardavėm arba išdovanojom. Vienas žmogus visus aštuonis stalo žaidimus nupirko – sakė, vieną sau pasiliks, o kitus nuveš vaikų namams. Viską parduodu po kelis eurus, o už kiek suprekiavau – neskaičiavau, turbūt kad bus daugiau kaip 100 eurų“, – svarstė G.Varnaitė-Venskienė, ir ištraukusi iš kišenės parodė smulkių banknotų krūvelę.
Netoliese ant patiesalo šalia atsineštos ženkliukų kolekcijos įsitaisė vidutinio amžiaus vyriškis. „Čia – galima sakyti ir mano, ir žmonos kolekcija. Visus parduodu po 50 eurocentų. Jau kokius 100 ženkliukų nupirko – matyt, suprantantys žmonės pirko, po 20–30 iš karto. Turiu ženkliukų su Lietuvos miestais, turiu amerikietiškų ir tarybinių laikų ženkliukų, už sportinius pasiekimus turiu – jie mano, štai – 1979 m. TSRS šachmatų čempionato ženkliukas arba šis – už pirmą vietą Lietuvoje“, – pasakojo Vygintas. Jis tikino, kad atsisveikinti su ženkliukais jam negaila. „Matau, kad perka besidomintys žmonės ir žinau, kad tie ženkliukai dar gyvens. O pas mus jie jau kažkur sukrauti dėžėj buvo“, – pasakojo vyras.
Čia atėjom ne tam, kad užsidirbtume – esam pasiruošę ir dovanoti. Kiemų išpardavimas buvo proga peržiūrėti spintą, atrinkti išaugtus dukros rūbus.
Prie kito kiemo vartų elegantiška dama su skrybėlaite prekiavo senais ir antikvariniais daiktais. „Visi daiktai – mano, nusprendžiau šiek tiek sumažinti jų kiekį namuose. Štai – arbatinis, kavinukas, čia – ledainių komplektas, kavamalė, vėduoklė iš Ispanijos, dvi spausdinimo mašinėlės, kuriomis aš kažkada naudojausi, dar mano mamos naudota kultuvė, kuria ji kuldavo žirnius, mano papuošalai – žiedai. Ir fotelį, sofą išnešiau – parduodu, man jų nereikia taip pat“, – šypsojosi Ramučių gyventoja Eva Dalinkevičienė
Pievelėje Dvaro ir Beržų gatvių kampe buvo matyti ir prekiaujančiųjų vien naujais, nedėvėtais rūbais su etiketėmis. Buvo ir atvykusiųjų į čia kaip į mugę – prekiauti savo kūrybos gaminiais. „Čia – mano sesės pintos laimės apyrankės, mano gaminti papuošalai iš metalo ir mamos megztos riešinės“, – pasakojo šeimos narių kūryba kiemo išpardavime prekiavusi karmėlaviškė moksleivė Emilija Mončinskaitė.
Atokiau nuo Dvaro ir Beržų gatvių sankirtos iš savo kiemų nebenaudojamais daiktais prekiavo vos vienas kitas Ramučių gyventojas. Centrinėje gatvėje prie vieno iš kiemų akį iš tolo traukė balionais papuoštas kioskelis. „Dviejų rūšių naminis limonadas – gazuotas ir apelsinų skonio, popkornas, vafliai – viskas po 50 eurocentų, viskas pagaminta namuose. Vakar prikepėm daug vaflių, dabar jau tik trys liko. Pirko ir suaugę, ir vaikai“, – pasakojo čia prekiavę brolis ir sesė Germanas ir Patricija. Vaikai džiaugėsi, kad žmonės šias gėrybes pirko gerai, bet jų išaugtų rūbų – ne. „Dar tėtis keletą daiktų pardavė – iš viso šiandien uždirbom apie 50 eurų. Kur išleisim pinigus? Aš tai savo pinigų neišleisiu – taupau keturračiui“, – prisipažino Germanas.
Šalia vaikų nebereikalingais daiktais prekiavo jų tėtis. „Teleskopas – tik dvidešimt eurų. Tiesa, jis vaizdą didina tik tris kartus – trūksta kelių lęšiukų“, – „beveik už dyką“ įsigyti teleskopą viliojo Rytis.
Pasak jo, renginys gavosi labai vykęs. „Čia mano sesuo tą kiemų išpardavimą Ramučiuose ir sugalvojo. Ji anksčiau Kanadoj gyveno – ten panašūs dalykai jau seniai vyksta. Svarbiausia čia ne kažkiek užsidirbti – tiesiog idėja čia tokia, kad kiekvienas žmogus namuose paprastai prikaupia nereikalingų daiktų. Tokiuose renginiuose vieni žmonės džiaugiasi nereikalingais daiktais atsikratę, kiti – pigiai jų įsigiję. Čia ir vaikams, ir mums, suaugusiems, linksma“, – sakė Rytis. Jis vylėsi, kad panašios iniciatyvos Ramučiuose vyks ir ateityje.
