Valstybinis transliuotojas CCTV parodė, kaip sugrįžusi kapsulė atsiskyrė nuo bandomosios kosminės stoties „Tiangong 2“, skriejančios 393 kilometrų aukštyje virš Žemės, ir kaip ji leidosi per atmosferą, iki galutinai nusileido Vidinės Mongolijos stepėse.
Po nusileidimo sausumos personalas prie kapsulės įsmeigė dvi plevėsuojančias raudonas vėliavas, o Kinijos skrydžių valdymo centre, stebint vaizdo transliaciją, prapliupo plojimai.
CCTV neparodė, kaip išlipo vyrai, bet nurodė, kad sraigtasparniu jie buvo nugabenti į kosmoso centrą, o valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad jie jaučiasi gerai.
Kinijos kosminės programos vadovas generolas Zhang Youxia (Džang Jousia) pranešė, kad misija buvo „visiškai sėkminga“.
Per šią misiją astronautų Jing Haipengo (Dzing Haipengo) ir Chen Dongo (Čen Dongo) pilotuojamas erdvėlaivis susijungė su bandomąja kosmine stotimi „Tiangong 2“, kur įgulos nariai atliko medicinos eksperimentų ir išbandė įvairias su kosminiais skrydžiais susijusias technologijas. Jų skrydis truko 33 dienas ir buvo ilgiausias per Kinijos kosminės programos istoriją.
„Shenzhou 11“ startavo spalio 17 dieną, o su orbitine stotimi susijungė spalio 19-ąją.
Jing Haipenui, kuriam šis skrydis buvo trečiasis, kosmose sukako 50 metų. Jo 37 metų porininkas Chen Dongas (Čen Dongas) į kosmosą skrido pirmąkart.
Savo paskutiniame kosmoso dienoraščio įraše, kurį publikavo valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, astronautai rašė, kad būdami kosmose ir norėdami palaikyti gerą savijautą jie atlikdavo salto ir užsiimdavo tai či mankšta be gravitacijos.
„Sunkios dienos pabaigoje prieš eidami miegoti turime šiek tiek laisvo laiko, – rašė jie. – Daromės asmenukes, kad turėtume asmeninių atsiminimų apie šią nepamirštamą kelionę, ar tiesiog einame prie lango ir ramiai stebime tą gražią mėlyną planetą – Žemę“.
Anksčiau šią savaitę Jing Haipenui „Xinhua“ sakė, kad „net ir būdami kosmoso dykynėje“, astronautai galėjo „nuolat jausti meilę iš mūsų tėvynės“.
Kinija pirmąkart žmogų į kosmosą pasiuntė 2003 metais ir tapo trečiąja tai padariusia šalimi po Rusijos ir JAV. Nuo to laiko kinų „taikonautai“ jau yra išėję į atvirą kosmosą. Kosminės programos vadovai sako, kad netolimoje ateityje kinų astronautai galbūt išsilaipins Mėnulyje.
Pirmasis šalies mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) buvo paleistas 2013 metų pabaigoje, ir nors nuolat susidurdavo su mechaniniais gedimais, jis gerokai pranoko visus gyvavimo lūkesčius ir galutinai išsijungė tik praėjusį mėnesį.
Tačiau kol kas Kinija daugiausia kartoja tai, ką JAV ir Sovietų sąjunga padarė dar prieš kelis dešimtmečius.
Kinijai nebuvo leista prisidėti prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programos – daugiausiai dėl JAV susirūpinimo, kad šios šalies kosminė programa yra aiškiai karinio pobūdžio. Dabar Kinijos pareigūnai tikisi paversti savo pačių programą tarptautine, siūlydami prisidėti finansuojant kitų šalių misijas kosminėje stotyje „Tiangong 2“.
Be to, Kinija birželį atidarė savo ketvirtąjį didelį palydovų leidimo centrą Venčango vietovėje šalies piečiausioje Hainano salioje. Iš jos jau startavo naujai sukurta raketa „Long March 7“, laikoma svarbiu proveržiu, nes ji naudoja saugesnius ir mažiau aplinkai kenkiančiu degalus.
Kinija šiuo metu plėtoja sunkiosios raketos nešėjos „Long March 5“ projektą. Šios raketos bus reikalingos iškelti į orbitą „Tiangong 2“ papildomiems komponentams ir kitiems sunkiems kroviniams.
Pekinas taip pat planuoja iki 2020 metų nuskraidinti į Marsą savaeigį zondą.
Kinijos kosmoso programa, įkvepianti didžiulį nacionalinį pasididžiavimą, planuoja šiais metais surengti iš viso 20 misijų. Tuo tarpu atitinkamos Jungtinių Valstijų ir kitų šalių programos stengiasi rasti sau naujų vaidmenų.
Be to, siekiama iki 2022 metų įkurti kosmoso stotį, kurioje nuolat būtų žmonių, ir galiausiai išlaipinti vieną savo piliečių Mėnulyje.
