Tai vertinama kaip pirmas reikšmingas jėgos pademonstravimas po savaitgalį įvykusių Taivano prezidento rinkimų.
Ministerija, kasdien skelbianti duomenis apie Kinijos karinį buvimą aplink Taivaną, ketvirtadienį pranešė, kad per parą iki 6 val. ryto vietos (vidurnakčio Lietuvos) laiku buvo aptikti 24 karo lėktuvai ir penki laivai.
„Vienuolika aptiktų orlaivių kirto Taivano sąsiaurio vidurio liniją arba įskrido į Taivano pietvakarių ir šiaurės (oro gynybos identifikavimo zoną)", – sakoma ministerijos pranešime.
Demokratinis Taivanas turi savo vyriausybę, kariuomenę ir valiutą, tačiau Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorija, ir žada vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Šeštadienį vykusius rinkimus laimėjo Demokratinės pažangos partijos atstovas Lai Ching-te (Lai Čingtė), kurį Kinija vadina separatistu. Prieš balsavimo dieną Pekinas perspėjo, kad jo pergalė Taivanui atneš „karą ir nuosmukį“.
Kinija, kurios karinės pajėgos beveik kasdien veikia aplink Taivaną, iškart po rinkimų nepasiuntė itin daug karo lėktuvų ir laivų.
Tačiau pirmoji politinė reakcija įvyko Ramiojo vandenyno valstybėje Nauru, kuri pirmadienį staiga paskelbė keičianti Taivano diplomatinį pripažinimą į Kinijos, taip sumažindama Taivaną pripažįstančių valstybių sąrašą iki dvylikos.
Didžiausias Kinijos karo lėktuvų skaičius per vieną parą buvo užfiksuotas rugsėjo mėnesį, kai Taivanas aplink salą aptiko 103 Kinijos orlaivius. 40 iš jų kirto vidurio liniją.
Konfliktų ekspertai teigia, kad nuolatinis Kinijos karo lėktuvų ir karinių laivų srautas aplink Taivaną yra vadinamoji „pilkosios zonos“ taktika.
