Jei žmogus nesilaiko darbo ir poilsio režimo, negali atsikratyti žalingų įpročių, nemoka atsipalaiduoti, neskiria laiko sportui ar aktyviam laisvalaikiui, – visa tai atsiliepia širdies veiklai.

Problemos – peržengus 50-metį

Su širdies veikla susiję įvairūs negalavimai kamuoja vos peržengus 50 metų ribą. Svarbiausias žmogaus raumuo, kuris dirba iki paskutinės dienos, ilgainiui silpsta, todėl pradeda susitraukinėti dar greičiau. Bet ateina diena, kai gyvenimo pokyčiai tampa vis sunkiau pakeliami, o dusulys, dūrimas širdies plote, oro trūkumas ar permušimai ima dažnėti.  Ne vieną tokį skundą girdėjęs vaistininkas ir fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius apgailestavo, kad „širdininkais“ vis dažniau tampa darbingo amžiaus pacientai. Dažnai tokiems žmonėms prireikia ne tik psichologinės pagalbos, bet ir pagalbos širdžiai.

„Prasta emocinė būklė prisideda prie to, kad žmonės nesugeba suplanuoti savo  darbų ritmo, galime sakyti, kad daugeliui žmonių trūksta laiko, dienos ir šviesos. Jei žmogus neturi normalaus gyvenimo ritmo, didelė tikimybė, kad ritmas sutriks ir širdyje“, – priminė V.Skirkevičius.

Žinios apie vaistinius augalus gali būti atspirties tašku, ieškant papildomų prevencijos priemonių, padedančių apsaugoti širdį nuo ritmo sutrikimų. Fitoterapija, anot specialisto, gali  papildyti tradicinės medicinos galimybes.

Neturime supriešinti natūralios ir tradicinės medicinos, kuri remiasi cheminių preparatų gydymu, ir sakyti, kad tik ji efektyvi, todėl nereikia jokių žolelių.

„Bet neturime supriešinti natūralios ir tradicinės medicinos, kuri remiasi cheminių preparatų gydymu, ir sakyti, kad tik ji efektyvi, todėl nereikia jokių žolelių“, – įsitikinęs V.Skirkevičius.

Anot V. Skirkevičiaus, reikalingiausias  kompleksas ritmingam širdies darbui palaikyti yra derinys iš gudobelių, česnakų ekstraktų, magnio, vitaminų B 1 ir B6 bei  svarbaus antioksidanto – arbatmedžių lapų ekstrakto, rašoma pranešime spaudai.

„Geriausia šias medžiagas vartoti kartu, o ne atskirai, nes tokiu būdu užtikrinamas harmoningas augalų veikimas organizme ir pusiausvyra“, – teigė fitoterapeutas.

Gudobelės

Gudobelių vaisiai maitina širdies raumenį, taip pat veikia virškinimą ir plonąjį žarnyną. V. Skirkevičius prisiminė, kad širdžiai ypač būtini polisacharidai, kurias kaupia gudobelės. Netgi pacientams, vartojantiems vaistus nuo padidinto kraujo spaudimo ir širdies ritmo sutrikimo, ilgainiui gali nuvargti širdies raumuo. Kad taip neatsitiktų,  gali padėti gudobelės polisacharidai.

Gudobelę (lot. Crataegus), kaip draugišką širdžiai augalą,  dar pirmajame mūsų eros amžiuje  aprašė  antikos gydytojas ir farmacininkas Dioskoridas. Šio augalo naudingumą pripažįsta ir šiuolaikinė fitoterapija, teigianti, kad gudobelė yra universali medžiaga širdžiai, kurios įvairiapusis veikimas ne tik įrodytas farmakologiškai, bet ir plačiai ištirtas.

Gudobelėse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, procianidinų, hiperozido, katechinų, raugų, saponinų, chlorogeno rūgšties, kavos rūgšties ir kt. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, didinti širdies raumens susitraukimų jėgą, gerinti kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse. Dėl šios priežasties gudobelės gali padėti palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą.

Česnakai

Naudingi širdžiai ir česnakai (lot. Alium sativum), dėl aštraus kvapo ir skonio daugelių šalių virtuvėje šis prieskoninis augalas užima išskirtinę vietą. Dėl specifinio kvapo česnakai gali būti dėkingi organiniams sieros junginiams, česnakai taip pat turi daug steroidinių saponinų bei įvairių kitų vandenyje arba riebaluose tirpių cheminių savybių. Šios medžiagos padeda palaikyti imuninę sistemą, turi įtakos angliavandenių apykaitai. Jos pasižymi dar vienu svarbiu poveikiu –  reguliuoja cholesterolio gamybą kepenyse, tai padeda palaikyti kraujyje mažesnį cholesterolio kiekį.

Jeigu gudobelės ir česnakai nesujungiami į vieną derinį, o vartojami atskirai, jų poveikis būna ne toks veiksmingas.

Nuo senų laikų gudobelės ir česnakai kaip kraujotaką ir širdį stimuliuojantys augalai yra vartojami kartu. Toks derinys yra gerai žinomas, nes remiasi tūkstantmete tradicija. „Jeigu gudobelės ir česnakai nesujungiami į vieną derinį, o vartojami atskirai, jų poveikis būna ne toks veiksmingas“,  – tikino V. Skirkevičius.

Vitaminai B1 ir B6

Jei žmonės skundžiasi sutrikusia širdies veikla, yra didelė tikimybė, kad jam trūksta B grupės vitaminų, nes jų atsargos organizme būna išsekusios. Todėl maisto papilduose, skirtuose stiprinti širdžiai, be vaistinių augalų turi būti įtraukti B grupės vitaminai, mikroelementas magnis. B grupės vitaminai ypač naudingi širdžiai, nes jie veikia nervinio impulso plitimą.

Vitaminas B1 priklauso vandenyje tirpių B vitaminų grupei, kurie žmogaus organizme nesintetinami. Kas atsitinka, kai trūksta vitamino B1? Pirmiausia dėl to nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat nervų sistema, pablogėja psichologinė būsena, nes šis vitaminas lemia normalią energijos apykaitą visose ląstelėse. Taip pat įrodyta, kad tiaminas atlieka svarbų vaidmenį širdies ląstelių energijos apykaitoje, o tai padeda išsaugoti normalią širdies veiklą.

Dar vienas širdžiai svarbus vitaminas – tai vitaminas B6. Nedidelis šio vitamino kiekis būna sukauptas raumenyse. Vitaminas B6 dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose: amino rūgščių, angliavandenių, lipidų apykaitoje, hemoglobino metabolizme, tam tikrų nervinių impulsų pernešėjų biosintezėje. Kadangi organizmas nesukaupia daug  vitamino B6, jo atsargas būtina papildyti.

Į vitamino B6 reikšmę sveikatai atkreipė dėmesį ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Jos požiūriu, šis vitaminas padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, reguliuoja hormonų aktyvumą,  taip pat mažina nuovargį. Kai trūksta B grupės vitaminų, taip pat vitamino B6, sutrinka homocisteino virtimo metioninu procesas ir padidėja homocisteino kiekis kraujyje. Išanalizavus įvairiose pasaulio šalyse  skirtingu metu atliktų 30 tyrimų, buvo padaryta išvada, kad padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje gali būti susijęs su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika.

Magnis

Kamuojamiems įvairių širdies negalavimų žmonėms gali trūkti ir magnio, todėl šiuo mikroelementu stengiamasi taip pat praturtinti kompleksus, kurie skirti ritmingam širdies darbui. Jeigu žmogus negaus papildomai šio mikroelemento,  jo vidiniai rezervai greitai ištuštės.

Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 proc. gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo.

Magnis – tai vienas būtiniausių mikroelementų. Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 proc. gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo. Ši bėda kamuoja tuos žmones, kurie valgo daug smarkiai pervirto, riebaus ar saldaus maisto, piktnaudžiauja  alkoholiu, gaivinamasi gazuotais gėrimais. Magnio atsargos organizme taip pat išsenka, jei žmogus laikosi griežtos dietos, gausiai prakaituoja ar vartoja  šlapimo išsiskyrimą skatinamuosius vaistus diuretikus, jei sutrikęs šio mikroelemento pasisavinimas.

Magnis atlieka kelias svarbias užduotis. Jis padeda išsaugoti elektrolitų pusiausvyrą, nes trūkstant kraujyje magnio, gali imti trūkti kalcio bei kalio. Magnis mažina  nuovargį,  gerina psichologinę būseną, padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, baltymų sintezę, nervų sistemos veiklą.

Yra patvirtinta, kad magnis būtinas reguliuojant nervinių impulsų perdavimą ląstelėse  ir raumenų susitraukimui. Apžvelgęs epidemiologinius tyrimus, Europos Komisijos Maisto mokslinis komitetas paskelbė išvadą –  magnio trūkumas kraujyje gali būti siejamas su širdies ligų ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.

Kininių arbatmedžių lapų ekstraktas

Kilęs iš Pietų ir Pietryčių Azijos kininis arbatmedis yra ne tik populiarios arbatos žaliava. Iš arbatmedžių lapų nuo seno yra ruošiami troškulį malšinantys gėrimai ir gydomieji preparatai. Arbatmedžio lapų ekstraktas  turi junginių, stabdančių bakterijų augimą, todėl vadinamas natūraliu antiseptiku. Jis taip pat pasižymi kaip bakterijų žudikas, todėl vadinamas baktericidu. Arbatmedžio lapuose yra medžiagų, apsaugančių nuo grybelinių ligų, todėl šis augalas vadinamas fungicidu.

Tai taip pat yra stiprus antioksidantas, nes jame yra junginių, neleidžiančių susidaryti  nitrozaminams, kurie sukelia vėžį. Yra manoma, kad dėl antioksidacinių savybių ekstraktas neutralizuoja jau susidariusius pavojingus junginius.

Arbatmedžio ekstraktas pasižymi kraujotaką stimuliuojančiu poveikiu, todėl naudingas širdies veiklai. Netgi išgėręs puodelį žalios arbatos žmogus jaučia palengvėjimą ir ramybę. Dėl šios priežasties arbatmedis nuo seno vertinamas  kaip svarbi pagalba  sutrikusiai kraujotakai ir pavargusiai širdžiai.

Gudobelių, česnakų, arbatmedžio ekstraktai praturtint B1 ir B6  grupės vitaminais bei magniu,  papildo žmogaus organizmo atsargas tada, kai to labiausiai reikia. „Kadangi sutrikusiu širdies ritmu besiskundžiantys žmonės dažnai serga lėtine liga, svarbu tokį 5 komponentų kompleksą širdžiai vartoti ne trumpiau nei tris mėnesius“, – pabrėžė V. Skirkevičius.