„Už“ projektą po pateikimo balsavo 68, susilaikė 15, „prieš“ balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas.
Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 26 d.
Projektą iniciavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančios gynybos pramonės įmonės neturi galimybių naudoti alternatyvas kiniškoms detalėms.
Tuo metu, kaip paminima projekto aiškinamajame rašte – šiuo metu saugumui svarbios organizacijos negali įsigyti prekių, kurių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti Kinijoje, nes jie laikomi nepatikimais, net jei tos prekės būtų naudojamos tik testavimui arba perduodamos kaip parama užsienio valstybėms.
„Absoliuti dauguma dronų yra priklausomi nuo tam tikrų kinietiškų komponentų. Mes visi norime iš to išeiti, bet kad dronų įmonės galėtų išeiti iš šios priklausomybės, reikia sukurti ekosistemą, kurią sunku padaryti be rimtų užsakymų. Mūsų perkančiosios organizacijos, jeigu dronuose yra kiniškų detalių, jų negali pirkti. Bet matome situaciją, kad norint išeiti iš užburto rato, įmonėms reikia užsakymų. Mes galėtume pirkti tuos dronus Ukrainai, ten jie būtų testuojami“, – ketvirtadienį Seimo posėdžio metu teigė L. Kasčiūnas.
Absoliuti dauguma dronų yra priklausomi nuo tam tikrų kinietiškų komponentų.
NSGK pirmininkas pabrėžė, kad užtektų pusės metų, institucijoms perkant dronus ir kitokią įrangą iš Lietuvos gynybos pramonės, jog bendrovės pereitų prie alternatyvių komponentų. Jis pabrėžė, kad šalies gynybos pramonės įmonės kol kas ne visada rinkoje randa patikimų gamintojų reikiamų komponentų palankiomis kainomis.
„Jiems reikia bent pusės metų, kad užsikurtų gamyba. Ir per pusės metų gamybą mūsų įmonės nueitų nuo kiniškų komponentų ir sukurtų vakarietiškais komponentais paremtą droną“, – pabrėžė jis.
Siūlyme numatyta, kad organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Pabrėžiama, kad Ukrainai trūkstant ginklų ir amunicijos, dronai tapo svarbia karinių operacijų dalimi.
Pabrėžiama, kad kadangi tokie dronai ar kiti gaminiai nebūtų naudojami saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje, tokios išimtys nebus žalingos šalies nacionalinio saugumo interesams.
Ketvirtadienį po susitikimo Prezidentūroje su šalies vadovu Gitanu Nausėda, valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė tokio pokyčio svarbą. Anot jo, nors tokios išimtys turėtų galioti tik laikinai, jos yra svarbios Lietuvai siekiant patenkinti Ukrainos dronų poreikį.
