Per šį išpuolį vizito metu žuvo penki žmonės, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.

„Patvirtiname išpuolį prieš Odesos miesto uosto infrastruktūrą. Patvirtiname, kad žuvo penki žmonės. Taip pat yra sužeistųjų“, – AFP sakė atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas, patvirtindamas, kad išpuolis įvyko tuo metu, kai Graikijos delegacija su Ukrainos prezidentu lankėsi uoste.

Rusija pareiškė, kad jos smūgis Ukrainos Odesoje pataikė į jūrinių dronų gamybos objektą.

Graikija griežtai kritikuoja Maskvos invaziją ir yra suteikusi Ukrainai humanitarinės pagalbos bei ginklų, įskaitant pėstininkų kovos mašinas, Kalašnikovo automatus, paleidimo įrenginius ir šaudmenis.

„Išgirdome sirenas ir sprogimus, kurie vyko netoli mūsų. Neturėjome laiko pasitraukti į slėptuvę“, – sakė K. Micotakis.

„Tai labai intensyvi patirtis [...]. Tikrai skiriasi skaityti apie karą laikraščiuose ir girdėti jį savo ausimis, matyti savo akimis“, – pridūrė premjeras.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad per išpuolį buvo sužeista ir žuvo žmonių, tačiau tikslaus skaičiaus nepateikė.

„Matote, su kuo susiduriame. Jiems nerūpi, kur jie smogs“, – per bendrą spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis.

Rusų gynybos ministerija socialiniuose tinkluose vėliau nurodė, kad raketų smūgis buvo suduotas „angare Odesos komercinio uosto teritorijoje, kuriame Ukrainos ginkluotosios pajėgos koviniam naudojimui rengė bepiločius“ antvandeninius dronus.

Pietinio Odesos miesto apšaudymas atsinaujino po to, kai Rusija praėjusią vasarą nutraukė susitarimą dėl Ukrainos eksporto per Juodąją jūrą apsaugos.

K. Micotakio teigimu, susitikimo metu V. Zelenskis papasakojo apie „uosto svarbą ir apie tai, kas šiuo metu daroma siekiant atkurti ir sustiprinti Ukrainos jūrų kelią“.

Maskvai 2023-aisiais pasitraukus iš susitarimo dėl grūdų, Ukraina sukūrė saugomą jūrų koridorių, kuris padėtų jai toliau eksportuoti produkciją per Juodąją jūrą, laikantis pakrantės, o ne keliaujant per atvirus vandenis.

Praėjusią savaitę ukrainiečių infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pranešė, kad vasarį Ukraina per Odesos uostus eksportavo daugiau grūdų nei bet kurį kitą mėnesį nuo 2022-ųjų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija.

Abiejų lyderių derybos Londone turėjo prasidėti antradienio vidurdienį, bet vėlai pirmadienį pasirodė naujienos, kad jos atšaukiamos, tikriausiai kilus ginčui dėl vadinamojo Elgino marmuro kolekcijos. JK sostinėje K. Micotakis lankosi nuo sekmadienio.

„Norėčiau išreikšti savo nepasitenkinimą dėl to, kad britų ministras pirmininkas atšaukė mūsų susitikimą iki jo likus vos kelioms valandoms“, – sakoma trumpame Graikijos lyderio pareiškime.

Pranešama, kad jis atmetė JK pasiūlymą susitikti ne su R. Sunaku, o su jo pavaduotoju Oliveriu Dowdenu (Oliveriu Doudenu).

Dauningo gatvės atstovas sakė, kad JK ir Graikijos santykiai yra nepaprastai svarbūs, ir paminėjo bendrą darbą NATO gretose, bendrų iššūkių, tokių kaip nelegali migracija, sprendimą, karus Ukrainoje ir Viduriniuose Rytuose.

„Ministro pirmininko pavaduotojas buvo pasirengęs susitikti su graikų ministru pirmininku ir aptarti šiuos svarbius klausimus“, – sakė atstovas, marmurinių skulptūrų klausimo nepaminėdamas.

Antikines skulptūras, dar vadinamas Elgino marmuru, XIX amžiaus pradžioje iš Atėnų Akropolio Partenono šventyklos paėmė britų diplomatas, Elgino grafas Thomas Bruce'as (Tomas Briusas).

Graikija tikina, kad skulptūros buvo pavogtos, kai Elgino grafas buvo Britanijos ambasadorius Osmanų imperijoje, ir jau seniai agituoja už jų grąžinimą, o Jungtinė Karalystė tvirtina, kad jos buvo paimtos teisėtai.

R. Sunakas neplanuoja palengvinti skulptūrų sugrąžinimo į Atėnus, anksčiau pirmadienį sakė jo atstovas.

„Graikijos pozicija šių Partenono frizų klausimu gerai žinoma. Tikėjausi gauti galimybę aptarti tai su savo kolega britu, – sakė K. Micotakis. – Tie, kas tiki savo pozicijos teisingumu ir teisėtumu, niekada nebijo išklausyti argumentų.“

Kaip remdamasi šaltiniais Graikijos vyriausybėje pranešė graikų naujienų agentūra ANA, R. Sunakui tikriausiai nepatiko K. Micotakio sekmadienį britų transliuotojui BBC išsakyti komentarai.

K. Micotakis sekmadienį sakė, kad Elgino kolekcijos laikymą Britų muziejuje galima palyginti su paveikslo „Mona Liza“ perpjovimu į dvi dalis.

Atėnai ragina Londoną sudaryti susitarimą dėl skulptūrų sugrąžinimo pagal kokį nors paskolinimo planą, BBC sakė jis.

Šaltinis JK valdančiojoje Konservatorių partijoje transliuotojui pirmadienį sakė, jog po K. Micotakio komentarų tapo neįmanoma surengti ministrų pirmininkų susitikimą.

Priskirdami K. Micotakiui ir jo „Naujosios demokratijos“ partijai nuopelnus dėl ekonominio stabilumo buvusioje didelėje Europos Sąjungos skolininkėje, rinkėjai sekmadienį suteikė konservatoriams didžiausią persvarą per beveik 50 metų.

Suskaičiavus beveik visus balsus buvo paskelbta, kad „Naujoji demokratija“ gavo daugiau kaip 40,5 proc. balsų ir gerokai lenkia kairiųjų „Syriza“, vadovaujamą ekspremjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) ir surinkusią mažiau nei 18 proc. balsų.

K. Micotakiui, kuris turės 158 iš 300 vietų parlamente, prezidentė Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou) pirmadienį oficialiai paves užduotį suformuoti vyriausybę.

Girdamas stiprų mandatą K. Micotakis sakė, kad bus sparčiai vykdomos didelės reformos, ir pridūrė turintis ambicingų tikslų ateinantiems ketveriems metams valdžioje, galinčių, pasak jo, transformuoti Graikiją.

Tarp jo pažadų – skirti pinigų Graikijos visuomenės sveikatos sistemai, kurią visapusiškai išvargino COVID-19 pandemija, ir pagerinti geležinkelių saugumą po to, kai vasario mėnesį susidūrus traukiniams žuvo 57 žmonės. Tai buvo didžiausia Graikijos geležinkelių katastrofa.

55 metų buvęs Jungtinių Valstijų konsultacinių paslaugų milžinės „McKinsey“ konsultantas ir Harvardo universiteto absolventas sekmadienį teigė, kad nuolat stengėsi tobulėti ir mokytis iš savo klaidų.

K. Micotakis, kuris ES šalį išvedė iš pandemijos ir sugrąžino jai spartų augimą, gegužės 21-ąją jau buvo pasiekęs triuškinamą pergalę rinkimuose.

Tačiau jam pritrūko penkių vietų parlamente, kad būtų galima suformuoti vienos partijos vyriausybę, ir jis atsisakė bandyti sudaryti koaliciją, taip priversdamas 9,8 mln. graikų rinkėjų grįžti prie balsadėžių.

Rizika pasiteisino – jo „Naujoji demokratija“ dar labiau sustiprino savo pozicijas, o jos artimiausia varžovė, buvusio premjero A. Cipro kairioji partija „Syriza“, prarado dešimtis tūkstančių rinkėjų, palyginti su vos prieš mėnesį vykusiu balsavimu.

A. Cipras, pripažindamas rimtą politinį pralaimėjimą, sakė, kad savo politinį likimą palieka „Syriza“ narių sprendimui.

Daugeliui graikų A. Cipras – tai ministras pirmininkas, dėl kurio Graikija vos neiškrito iš euro zonos ir kuris atsisakė pažado panaikinti griežtą taupymą, kad pasirašytų šaliai dar skausmingesnes finansinio gelbėjimo sąlygas.

Centristų siaubui, stiprų posūkį į dešinę lydėjo ir kraštutinių dešiniųjų sugrįžimas į parlamentą.

„Į parlamentą pateks fašistai,.. tai visiškai nuodinga aplinka“, – televizijai „Skai TV“ teigė vienas „Syriza“ lyderių Kostas Zachariadis (Costas Zachariades).

Naujas ministrų kabinetas

Tikimasi, kad išrinktasis premjeras artimiausiomis dienomis pristatys savo ministrų kabinetą, nors pavardės jau sklandė dar prieš sekmadienį suskaičiuojant paskutinius balsus.

Naujojoje vyriausybėje užsienio reikalų ministru siūloma paskirti K. Micotakio patikimą problemų sprendėją Giorgą Gerapetritį (Giorgos Gerapetritis).

Konstitucinės teisės profesorius G. Gerapetritis kovo mėnesį buvo pasitelktas spręsti traukinio tragedijos ir praėjusiais metais premjero kanceliarijoje kilusio telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalo klausimus.

Tikimasi, kad buvęs užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias), nuosaikių pažiūrų politikas, pereis į Gynybos ministeriją.

Skelbiama, kad naujuoju finansų ministru taps Kostis Chacidakis (Costis Hatzidakis), santūrus politikos veteranas, anksčiau dirbęs Plėtros, Darbo ir Transporto ministerijose.

Akivaizdi grėsmė

K. Micotakis, kuris pirmą kartą ministru pirmininku tapo 2019 metais, pažadėjo, kad ekonominis stabilumas taps jo naujos kadencijos bruožu.

Jis pažadėjo nedidinti mokesčių ir kurti daugiau darbo vietų valstybinės sveikatos priežiūros srityje po to, kai pandemijos metu skaudžiai išryškėjo slaugytojų ir gydytojų trūkumas.

Jis taip pat pasisakė už griežtą prieš imigraciją nukreiptą poziciją, per rinkimų kampaniją apeliuodamas į konservatyvius šalininkus.

Neseniai nuskendęs žmonių perpildytas traleris per kampaniją nebuvo minimas. Užtat į parlamentą pateko trys nedidelės nacionalistinės partijos, vykdančios prieš migraciją nukreiptą politiką ir bendrai surinkusios beveik 13 proc. balsų.

Vieną iš jų, „Spartiečiai“, remia kalinamas buvęs neonacių partijos „Auksinė aušra“ atstovas Ilijas Kasidiaris (Ilias Kasidiaris).

A. Cipras teigė, kad stipriausias per pastaruosius dešimtmečius Graikijos kraštutinių dešiniųjų partijų pasirodymas yra akivaizdi grėsmė demokratijai.

Antruose per mėnesį rinkimuose taip pat buvo jaučiamas rinkėjų nuovargis: jų aktyvumas nesiekė 53 proc., palyginti su daugiau nei 61 proc. gegužę.

Graikijos konservatorių lyderis Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) sekmadienį pasidžiaugė stipriu mandatu po pergalės nacionaliniuose rinkimuose, surinkęs daugiau kaip 40 proc. balsų.

„Žmonės mums suteikė saugią daugumą. Didelės reformos bus vykdomos sparčiai“, – sakė 55 metų Harvardo universiteto absolventas ir buvęs  JAV konsultacinių paslaugų milžinės „McKinsey“ konsultantas per televiziją transliuotame kreipimesi.

Apklausos rodo, kad K. Micotakio partija „Naujoji demokratija“, surinkusi 40–43,9 proc. balsų, gali tapti aiškia nugalėtoja.

55-erių K. Micotakis praėjusį mėnesį iškovojo pergalę, surinkęs 40,79 proc. balsų ir daugiau nei 20 procentinių punktų aplenkęs artimiausią varžovą, buvusį kairiųjų premjerą Aleksį Ciprą (Alexį Tspirą).

Tačiau jis nesurinko pakankamos parlamentinės daugumos ir atsisakė sudaryti koalicinę vyriausybę.

Praėjusią savaitę privačios televizijos „Skai TV“ užsakymu atlikta „Pulse“ apklausa parodė, kad devyni iš dešimties Naujosios demokratijos rinkėjų sekmadienį vėl balsuotų už konservatorius.

K. Micotakis sako, kad jam vadovaujant graikai mokėjo mažesnius mokesčius, šalis tapo patrauklesne investuotojams, ekonomikos augimas viršijo Europos vidurkį, o pajamos iš turizmo grįžo į beveik iki pandemijos buvusį lygį.

„Ekonomikos augimas tęsis“

„Pažadu graikams, kad ekonomikos augimas tęsis“, – sakė jis praėjusią savaitę televizijai „Skai TV“.

„Esame labiau patyrę, geriau pasirengę ir ryžtingesni“, – pridūrė jis.

K. Micotakio kritikai priekaištauja, kad jis išdalijo milijardus eurų politiniams sąjungininkams ir jam palankiai žiniasklaidai, bandė užglaistyti didelį telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalą ir siekė išvengti atsakomybės už vasarį įvykusią didžiausią Graikijos traukinių katastrofą.

Šį kartą K. Micotakis, Harvardo universiteto absolventas, buvęs JAV konsultacinių paslaugų milžinės „McKinsey“ konsultantas, susiduria su iššūkiu iš dešinės, kuris gali nulemti jo parlamentinės grupės dydį.

Nauja labiausiai į politinio spektro dešinę pasislinkusi partija „NIKI“ gegužę vos nepateko į parlamentą, o dabar jos rinkėjų balsai viršija reikalaujamą 3 proc. ribą, kaip ir įsitvirtinusios nacionalistinės partijos „Graikijos sprendimas“.

Kita nauja partija „Plefsi Eleftherias“, kuriai vadovauja kraštutinių kairiųjų pažiūrų buvusi parlamento pirmininkė Zoji Konstantopulu (Zoe Konstantopoulou), taip pat gali laimėti atstovavimą parlamente.

Buvęs finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) taip pat siekia būti išrinktas kartu su radikalia kairiųjų partiją „MeRa25“.

Jei aštuonioms partijoms sekmadienį pavyks patekti į parlamentą, nugalėtojas turės surinkti daugiau balsų, kad galėtų padidinti savo parlamentinę grupę 300 vietų parlamento rūmuose.

K. Micotakis sulaukė kritikos perspėjęs, kad jei po sekmadienio nepavyks suformuoti vyriausybės, rugpjūtį, pačiame turizmo sezono įkarštyje, gali būti surengti treti rinkimai.

Paskutinis balsavimas?

Praėjusį mėnesį buvęs premjeras teigė atsisakęs sudaryti koalicinę vyriausybę dėl didelių politinių nesutarimų su savo artimiausiais varžovais – kairiųjų lyderiu Aleksiu Cipru ir socialistų partijos vadovu Niku Andrulakiu (Nikosu Androulakisu).

Be to, jis atsisakė bendradarbiauti su bet kuria kraštutinių dešiniųjų partija.

Artėjantys rinkimai rengiami pagal naujas taisykles, pagal kurias laimėtojui papildomai suteikiama iki 50 vietų, o tai palengvina pastangas suformuoti vienos partijos vyriausybę.

Balsavimas vyks po birželio 14 dieną įvykusios migrantų laivo katastrofos, per kurią žuvo 78 žmonės, o dar šimtai dingo be žinios ir greičiausiai nebus rasti.

Tačiau nesitikima, kad ši tragedija, kuri buvo paskelbta didžiausia Graikijos jūrų avarija, turės didelės įtakos rinkimų rezultatams.

Šie rinkimai taip pat gali reikšti, kad baigsis 15 metų trunkantis A. Cipro vadovavimas kairiųjų partijai „Syriza“, jau keturis kartus pralaimėjusiai rinkimus K. Micotakiui.

Ministro pirmininko sūnus ir dabartinio Atėnų mero dėdė K. Micotakis taip pat giria savo administracijos išlaidas gynybai ir griežtą migracijos politiką.

Po gegužės 21-osios balsavimo jis pasigyrė, kad visi 59 šalies rinkimų regionai, išskyrus vieną, „nusidažė mėlynai“ – „Naujosios demokratijos“ partijos spalva.

Tada jis pažadėjo atimti iš „Syriza“ paskutinį likusį Rodopų regioną.

Tačiau buvęs premjeras sukėlė nuostabą teigdamas, kad būtent istorinės varžovės Turkijos kišimasis tarp regiono graikų musulmonų mažumos padėjo „Syriza“ partijai laimėti balsus šiame regione.

„Turkijos konsulatas labai stipriai kišosi į konkrečių („Syriza“) kandidatų veiklą... SMS žinutėmis su užrašu „Turkai palaiko turkus“, – sakė jis praėjusią savaitę televizijai „Skai TV“.

„Galiu jums tikrai pasakyti, kad rinkimai įvyks gegužę“, – interviu televizijai „Alpha“ sakė premjeras, kurio konservatorių vyriausybės mandatas baigsis liepos pradžioje.

Kaip praneša žiniasklaida, iš pradžių planuota rinkimus surengti balandį, bet didžiulį visuomenės pasipiktinimą sukėlusi traukinių katastrofa pribloškė šalį ir privertė pakeisti planus.

Vasario 28-ąją susidūrus dviem traukiniams, žuvo 57 žmonės – tai didžiausia tokio pobūdžio nelaimė per Graikijos istoriją.

Po šios tragedijos ištisas savaites vyko pikti ir kartais smurtiniai protestai, ji prieš rinkimus sudavė didžiulį smūgį K. Micotakiui ir jo vyriausybei.

„Jei karo nusikaltimai yra įvykdyti ir jei yra pakankamai įrodymų, kad tai yra karo nusikaltimai, sakyčiau, kad tie, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, turėtų būti patraukti atsakomybėn. Manau, kad visi Europos Vadovų Tarybos nariai su tuo sutiktų“, – per bendrą Lietuvos ir Graikijos premjerų spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė K. Micotakis.

„Iš principo, mes tai aiškinamės. Kaip sakiau jums: mes norime būti tikri, kad tie, kurie įvykdė nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis, paklaustas, ar palaiko būtent Baltijos valstybių siūlomą specialaus tribunolo institutą, kuris aiškintųsi Rusijos vadovų atsakomybę.

K. Micotakis taip pat tvirtino, kad Graikija smerkia Rusijos išpuolius prieš civilius, kritinę infrastruktūrą bei pažadėjo ir toliau remti Ukrainą tiek politiškai, tiek karinėmis, finansinėmis ir kitomis priemonėmis.

„Detaliai aptarėme naujausius žingsnius, kurių turėtume imtis smerkdami pastarąsias beatodairiškas Rusijos raketų ir dronų atakas Ukrainoje, dėl kurių žūsta civiliai, kritinės infrastruktūros naikinimą. Ir toliau palaikome Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Būsime su Ukraina tiek, kiek reikės, ir toliau suteiksime ne tik politinę, bet ir finansinę, karinę, humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms“, – sakė Graikijos vyriausybės vadovas.

Savo ruožtu Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog Lietuva ir toliau rems Ukrainos Euroatlantinės integracijos siekius, taip pat sieks sutelkti bendriją Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Mums yra labai svarbu, kad tvirta parama Ukrainai būtų išlaikyta, mums taip pat labai svarbu, kad Europos Sąjungoje būtumėme vienminčiai, bendraminčiai, kad jokios propagandinės ar kokios nors kitos priemonės neleistų mūsų skaidyti ar blaškyti. Nes toks yra Putino tikslas – nepasitikėjimo sėjimas, galbūt kokių nors konfliktų išryškinimas“, – sakė premjerė.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai ragina ES su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad minėtas teisinis institutas galėtų būti įkurtas ES narių, o vėliau prie jo prisidėtų kitos pasaulio šalys.

Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė.

Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Ji atkreipė dėmesį, jog svarbu, kad nebūtų konkuruojama nacionalinėmis priemonėmis.

„ES lygiu ieškome prieštaringų sprendimų, ir kaip kuo labiau padėti Ukrainai kovojant su  Rusijos agresija, ir kaip sustiprinti ES energetinį efektyvumą bei atsparumą, kad negalima būtų mūsų visuomenėmis ir energetikos sistemomis manipuliuoti“, – per bendrą spaudos konferenciją su Graikijos premjeru Vilniuje sakė I. Šimonytė.

„Esame bendraminčiai su Graikija tuo klausimu, kad reikalingas europinis atsakas šioms problemoms spręsti, nes nacionalinės priemonės yra tinkamos ir patenkinamos tam tikru mastu, bet svarbu, kad nebūtų konkuruojama nacionalinėmis priemonėmis ar jų dosnumu, nes tai keltų problemų ne tik energetikos sistemoms, bet ir bendrai ES rinkai“, – pridūrė ji.

Premjerė kalbėjo, kad naujai pasiūlytame ES pakete yra nemažai priemonių, kurias galima vertinti teigiamai, tačiau „dar reikia papildomai padirbėti“.

„Tai buvo tos priemonės, kurių ir siekėme ir kurios yra žingsniai tinkama kryptimi, bet dar, žinoma, reikia padirbėti papildomai, kad sprendimai, visų pirma susiję su dujų kainų tam tikru apribojimu, būtų įgyvendinti ir kad būtų išnaudotas geras, tam tinkamas laikas“, – sakė ji.

Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) taip pat teigė besitikintis, kad Bendrijos energetikos ministrai sutars dėl bendrų energetinių sprendimų.

„Dirbame glaudžiai su Lietuva, tiek ir savo lygmeniu, tiek su energetikos ministrais ir radome konkrečių sprendimų, kurie leido sumažinti dujų kainas. Tikiuosi, kad dėl šių sprendimų bus susitarta energetikos ministrų lygiu ir tokiu būdu bus sumažintas spaudimas, kurį visi jaučiame“, – per spaudos konferenciją sakė premjeras.

„Palaikant namų ūkius iš biudžeto, visi tą darome, išleidžiame nemažą dalį BVP, kad padėtume namų ūkiams, bet Europos lygmens sprendimas taip pat turi būti priimtas. Dabar jau laikas siųsti aiškų signalą Rusijai ir privačiai rinkai, kad šis klausimas bus sprendžiamas bendrai ES lygmeniu ir kad bus kainų lubos“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė taip pat sakė besitikinti, kad lapkričio pabaigoje bus pasiekta konkrečių sprendimų.

„Faktas, jog praktiškai buvo susitarimas, tai lengvina padėtį ir mūsų ekspertams reikia apsitarti dėl detalių, bet manau, kad yra laikas ieškoti sprendimo kaip įmanoma greičiau. Kadangi Lietuva šią mintį palaikė nuo pat pradžių, kalbant apie įtampą energetikos rinkoje, kadangi elektros ir dujų kainos žengia koja kojon, net jei šalis nenaudoja labai daug dujų, kad gamintų elektrą, vis dėl to išlieka labai aukštos elektros kainos, nes tai yra pats brangiausias išteklius“, – sakė premjerė.

„Tai sukuria labai keistą situaciją, kur kai kurie gamintojai uždirba labai daug, nes neturi didelių kaštų, bet kiti tokios privilegijos neturi, nes naudoja dujas. Reikia normalizacijos, nes kainos yra ne tokios, kokios ekonomiškai turėtų būti. Toks laikinas sprendimas galėtų atnešti daugiau stabilumo rinkoms“, – kalbėjo ji.

Graikijos premjeras taip pat pabrėžė, kad jei energetikos ministrai nesusitars, tai „bus nesėkmė“.

Europos Komisija yra pasiūliusi ES šalims narėms bendrai pirkti dujas, riboti kainas TTF dujų biržoje, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones. EK taip pat pasiūlė iki kitų metų kovo sukurti naują suskystintų gamtinių dujų kainų indeksą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams. Jis teigiamai įvertino EK pasiūlymą riboti dujų kainas sandoriams TTF biržoje, tačiau nepritarė dinaminės kainų ribos idėjai. Pasak ministro, būtina, kad lubos būtų nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia EK.

Ekspertai sutaria, jog viršutinė riba dujoms, deginamoms elektros gamyboje, būtų naudingas Lietuvai modelis bei leistų pasigaminti daugiau elektros už konkurencingą kainą. Elektrėnų elektrinę valdančios bendrovės „Ignitis gamyba“ atstovai taip pat patvirtino, kad lubos leistų elektrą gaminti konkurencingesne kaina šios elektrinės 9-am blokui.

Graikijos vyriausybės vadovas atvyksta į Lietuvą premjerės Ingridos Šimonytės kvietimu, jis taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda.

Kaip BNS informavo Prezidentūra, su G. Nausėda K. Micotakis aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO įgyvendinant viršūnių susitikime Madride priimtus sprendimus.

Prezidentas taip pat planuoja kalbėtis apie bendradarbiavimą Europos Sąjungos formate, užtikrinant energetinį saugumą, tolesnę karinę, politinę ir humanitarinę paramą Ukrainai padedant atremti Rusijos karinę agresiją.

Su I. Šimonyte taip pat bus aptariamas Lietuvos ir Graikijos dvišalis bendradarbiavimas, pagalba Ukrainai ir sankcijos Rusijai, energetikos, saugumo klausimai.

Graikijos Vyriausybės vadovas atvyksta į Lietuvą premjerės Ingridos Šimonytės kvietimu, jis taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda.

Kaip BNS informavo Prezidentūra, su G. Nausėda K. Micotakis aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO įgyvendinant viršūnių susitikime Madride priimtus sprendimus.

Prezidentas taip pat planuoja kalbėtis apie bendradarbiavimą Europos Sąjungos formate, užtikrinant energetinį saugumą, tolesnę karinę, politinę ir humanitarinę paramą Ukrainai padedant atremti Rusijos karinę agresiją.