Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlymas dar yra pradinėje stadijoje, svarbu sulaukti teisinių formuluočių.
„Matyt, jis (siūlymas – BNS) yra padiktuotas paskutinių rezonancinių atvejų ir tas truputi neramina, kad nebūtų priimti skuboti ir su bendruomene, kuriai tas bus taikoma, nesuderinti sprendimai“, – BNS antradienį sakė M. Statulevičius.
„Jei savivaldybė turės išduoti sutikimus kirsti medžius ant stogų, inžinerinių tinklų ir panašiai, kokie bus tų sutikimų kriterijai? Ar nereikės daryti kažkokių papildomų tyrimų, ar mes gerokai neužtruksime laike, kol gausime pritarimą“, – pridūrė jis.
M. Statulevičius taip pat svarstė, kas būtų tokiu atveju, jei savivaldybė nepritars medžių šalinimui.
„Kokia bus išeitis, kokie galime sprendimų keliai? Urbanizuotose teritorijose tokių leidimų anksčiau nereikėjo ir tai buvo įprasta praktika, todėl jei ji dabar yra keičiama, reikia žinoti, koks bus naujas taikymas“, – sakė jis.
Mus neramina, kad visa tai neišsitęstų laike, neatsirastų nauji terminai, kad kaštai būtų proporcingi.
„Mus neramina, kad visa tai neišsitęstų laike, neatsirastų nauji terminai, kad kaštai būtų proporcingi. Jeigu dėl to mes prisidėsime prie miesto gražinimo ir žalinimo, tai viskas yra puiku, tačiau reikia įvertinti, kokia iš to bus nauda miestui ir kad tai nepabrangintų projektų, kurie bus kuriami. Kad tai nepadarytų būsto dar labiau neįperkamu ir gerokai neprailgintų visų procedūrų“, – teigė asociacijos prezidentas.
NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras taip pat sako, kad pokyčiai dar labiau prailgintų, jo teigimu, ir taip ilgas biurokratines procedūras.
„Didžiausia problema, kai yra papildomi apribojimai, tuomet labai išitęsia laikas ir biurokratija – čia yra didžiausia rakštis tarp valdžios institucijų ir verslo. Biurokratijos ir taip yra labai daug, todėl kiekvieni įstatymų pakeitimai, kurie ją dar labiau didina, iš tiesų baugina“, – BNS antradienį sakė R. Pleteras.
„(Procedūras – BNS) pratęstų savaitėms ar mėnesiams. Reikėtų prisiduoti visus želdynus, tada svarstymai, komitetai, papildomi klausimai ir taip toliau, vietoje to, kad galbūt įstatymais būtų aiškiai apibrėžta, kas yra galimai kertamas želdynas, o kas turi būti suderinta“, – pridūrė jis.
„Bonava Lietuvos“ vadovo teigimu, papildomi mokesčiai už želdynus projektų vystytojams nesukeltų problemų.
Tuo metu bendrovės „Anreka“ vadovas Romualdas Pušinaitis BNS sakė, kad didelio pokyčio neturėtų būti, nes Vilniuje tai daryti privaloma jau ir dabar, jo manymu, įstatymu toks reikalavimas būtų įteisintas šalies mastu.
Nejaugi dabar buvo kitaip?
„Nejaugi dabar buvo kitaip? Bent jau Vilniaus mieste norint kirsti bet kokį medelį planuojant NT vystymą reikėjo gauti savivaldybės želdyno apsaugos skyriaus leidimą. Manau, čia buvo miesto lygmenyje, o dabar galbūt į nacionalinį lygmenį“, – sakė R. Pušinaitis.
Jis teigė nematantis problemos, jeigu nauja tvarka galios visiems statytojams. Kita vertus, sako R. Pušinaitis, jų veiklai tai būtų tik dar vienas papildomas reguliavimas, kurių Lietuvoje jau ir taip per daug, jie dviprasmiški ir skatinantys korupciją.
„Dėl reglamentų kiekio, jų apimties, neapibrėžtumo, dviprasmybių galima galima disertacijas rašyti. Jų ryškiai per daug Lietuvoje, netobuli ir dauguma jų skatinantys neapčiuopiamą korupciją“, – teigė R. Pušinaitis.
Aplinkos ministerijos teigimu, Želdynų įstatymo pataisos užtikrintų informaciją apie ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančių nesaugotinų medžių kirtimą – želdynus pašalinti norintys asmenys apie planuojamus kirtimus turės pateikti savivaldybei deklaraciją.
Želdiniai galėtų būti šalinami gavus savivaldybės sutikimą, kartu atlyginant jos paskaičiuotą piniginę atkuriamąją vertę.
Dabar ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančius nesaugotinus medžius galima šalinti be savivaldybės leidimų bei nemokant kompensacijos.
Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet skyrė 141 tūkst. eurų baudą.
