-
Kauno pramonininkai: padėtis sudėtinga 22
„Jeigu galima pasvajoti, galima ir padaryti“, – Walto Disney'aus žodžius citavo asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas. KKPDA pasipildė penkiolika naujų narių, kuriems susėsti pakako vienos VIP tribūnos, tad kodėl nesvajoti apie narių užimtas visas 15 tūkst. stadiono vietų.
– Pernai birželį prie asociacijos vairo stojote jūs, o rudenį pristatėte naujus viceprezidentus. Ar turite kuo pasidžiaugti?
– Turime. Vizija ir tikslai, kurie keliami, sėkmingai vystosi. Norėjome, kad asociacija būtų labiau matoma, atviresnė – taip ir išėjo. Esame labiau matomi įvairiose veiklose ir žiniasklaidoje. Norėjome pritraukti naujų narių. Taip ir buvo – asociacija pasipildė penkiolika naujų narių. Strateginės kryptys – pramonės transformacija, mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra sėkmingos. Galiu pasakyti, kad į priekį judame gana užtikrintai.
Požiūris: M.Horbačauską stebina, kad šalies valdžia nesupranta, jog šiuo metu reikia verslui labiau padėti, kad jis nesustotų ir išliktų darbo vietos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
– Kokia nauda įmonėms būti asociacijos nariu?
– Čia amžinas klausimas: kokia nauda? Naudos yra kelios. Pirmiausia, vienai įmonei klausimus, kurie yra aktualūs visai industrijai arba visai Lietuvai, sudėtinga išspręsti pačiai, praktiškai neįmanoma. Tam yra asociacija, kuri daugelio narių ar įmonių poreikius sujungia ir jiems atstovauja tiek šalies valdžios, tiek savivaldos institucijose. Valdžios ar savivaldos institucijos su atskirais verslo subjektais nekalba. Asociacija yra būdas ir priemonė išreikšti savo rūpesčius, poreikius. Asociacijos užduotis – bendraujant su valstybės įstaigomis tuos poreikius patenkinti.
Energetikos kainų šuolio klausimais dirbame su Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurios nariai esame. Čia yra įvairių iniciatyvų, kaip išgyventi šį laikotarpį.
Kadangi esame regioninė asociacija, kita nauda – tvari kaimynystė. Kad verslas ilgą laiką būtų sėkmingas, labai svarbu, kad mūsų regione viskas būtų gerai – tiek miesto, tiek regiono infrastruktūra, būtų patenkintas darbuotojų poreikis, kvalifikacijos klausimai ir pan. Stebuklų nutinka, kai visi ilgą laiką bendradarbiauja ir panašia kryptimi dirba, todėl bendrystė, tarpusavio kalbėjimasis yra geros aplinkos kūrimas, kurioje visiems būtų gera – darbuotojams dirbti, darbdaviams vystyti verslą, o valstybei surinkti pakankamai mokesčių.
Tai ir yra mūsų asociacijos vieni pagrindinių ilgalaikių tikslų. Pyragą turime gaminti didelį, kad visiems jo užtektų ir būtų nauda.
– 10 proc. asociacijos narių yra mokslo įstaigos. Jau praėjusiais metais akcentavote verslo ir mokslo bendradarbiavimo būtinybę. Ką pavyko nuveikti, pasiekti šioje srityje?
– Vienas iš viceprezidentų yra Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka. Akivaizdu, kad turint vadovybėje aukštojo mokslo atstovą, kalbėtis daug paprasčiau. Tie procesai gana inertiški, nes mokslas nelabai linkęs bendradarbiauti. Jie savais klausimais užsiima, bet keli projektai buvo gana sėkmingi. Pavyzdžiui, pernai vykusi konferencija „Mokslas ir pramonė“ apie pramonės transformavimą. Tai vienas toks didelių žingsnių, kai verslo, pramonės ir mokslo žmonės gali tarpusavyje pradėti kalbėtis ir žiūrėti viena kryptimi.
Vėlgi, pramonės transformacijos, žiedinės ekonomikos, žaliosios ekonomikos vienas verslas nesukurs. Čia labai reikalinga mokslininkų pagalba, išradimai ar jų išvystymas, pritaikymas.
Turime ir daugiau bendrų projektų su mokslo įstaigomis. Nuolat bendraujame ir kalbamės apie tai, ko reikia. Staigių rezultatų nesitikime. Svarbu suprasti, kad turime bendrų tikslų, kad nebūtų tik deklaratyvūs pareiškimai. Manau, po truputį mums tai pavyksta.
– Kai kalbate apie pramonės transformaciją, šiandieniame kontekste, kai tokia situacija energetikos srityje, ji tampa itin aktuali. Labiausiai, ko gero, tai paliečia gamybos įmones, o jos sudaro didžiausią procentą tarp asociacijos narių.
– Energijos kainų šuolio klausimais dirbame su Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurios nariai esame. Čia yra įvairių iniciatyvų, kaip išgyventi šį laikotarpį, ypač – kaip normalizuoti elektros kainas. Viena iš iniciatyvų – paskelbti nepaprastąją padėtį energetikos srityje, kad būtų paprasčiau įgyvendinti įvairius projektus ir priimti greitesnius sprendimus.
Ilgalaikėje perspektyvoje yra planas pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių – saulės ir vėjo. Tačiau tai staiga neįvyks, bet reikia kalbėtis su Vyriausybe, šios iniciatyvos turi pajudėti žymiai greičiau. Situacija visiems yra bloga, bet kartu galime padaryti žymiai daugiau. Pramonininkų konfederacija sukuria apie pusę viso Lietuvos BVP per metus ir čia yra visai kitokia jėga.
– Asociacijos programoje taip pat akcentuojate kryptį – narys nariui. Papasakokite, kaip tai atrodo realybėje.
– Pastebėjome, kad nepaprastai didelė vertybė sužinoti vieniems apie kitus ir pasidalyti gerąja praktika. Kiekvieną susirinkimą rengiame vis pas kitą mūsų asociacijos narį. Jis prisistato, papasakoja apie savo verslą, savo įmonę, suorganizuoja ekskursiją. Tokios vertingos informacijos niekaip kitaip negausime. Galime vieni iš kitų pasimokyti, suprasti, kaip tas verslas veikia, o geras mintis ir idėjas pritaikyti pas save.
Simboliška: KKPDA narių susirinkimas surengtas netrukus duris visuomenei atversiančiame stadione. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Kadangi asociacijos nariai skirtingi – pramonės, paslaugų ir verslo įstaigos, vieni su kitais gali kurti verslą ir būti vieni kitiems naudingi.
Tarkime, advokatų kontora laiku informuoja apie kokias nors permainas ar grėsmes, kad būtų galima deramai pasiruošti. Labai svarbu, kad nesavanaudiškai ir laiku gautume informaciją, kuri padėtų pasiruošti artėjančiai negandai ar bent jau lengviau pergyventi negatyvias situacijas.
Todėl ir sakome narys nariui, nes nariai – mūsų vertybė ir vieni iš kitų galime pasisemti patirties, kuri padės būti konkurencingesniems ir sėkmės lydimiems.
– Kaip Kauno krašto verslas ir pramonė išgyvena dabartinį energijos kainų šuolį?
– Didžiulis šokas ir tokios blogos situacijos, ko gero, dar nebuvo. Aš jau daug metų versle, todėl galiu teigti, kad tokios situacijos nebuvo. Daugeliu atvejų mes tampame nekonkurencingi pasaulinėse rinkose su padidėjusia savo prekių savikaina. Mes iškrentame iš pasaulinio konteksto. Susidaro įspūdis, kad valdžiai atrodo, na, kas čia tokio, praeis, bet reikia suprasti, kad eksporto rinkose mes konkuruojame su visu pasauliu. Neturintys tokios problemos lieka rinkoje, o iš mūsų nustoja pirkti. Ką tai reiškia? Nevyksta pardavimai, neturime pajamų ir verslai stoja, o tai bankrotai ir nedarbas.
Valdžia nesupranta, kad šiuo metu reikia verslui labiau padėti, kad jis nesustotų ir išliktų darbo vietos, o ne verslui sustojus tuos pačius žmones remti darbo biržoje. Valdžios mąstymas čia sunkiai suprantamas.
– Negalima sakyti, kad apie pagalbą verslui nekalbama. Gal tik ta pagalba, kaip pas mus įprasta, ateina pavėluotai.
– Kalbama, bet labiau kalbama, kad įtiktų rinkėjams, – kaip sumažinti elektros kainą. Čia toks trumparegiškas požiūris.
Jei verslas stoja dėl per didelių energijos išteklių kainų, valstybė galėtų remti, kad būtų išlaikytos darbo vietos. Tarkime, kompensuoti prastovas, kaip buvo per pandemiją, ir pan. Čia būtų socialiai labai teisingas ir naudingas žingsnis. Reikėtų suprasti, kad žymiai geriau išlaikyti darbo vietas, kad žmonės būtų darbe, kad ir su papildoma parama, nei kad darbo vietos prapultų ir reikėtų mokėti bedarbio pašalpas. Jei verslas stoja dėl laikino nekonkurencingumo, valstybė tikrai galėtų prisiimti tokią paramą, apsaugodama žmones ir darbo vietas.
– Tikriausiai prognozuoti kažką ateinantiems metams sunku. Kiek tas sudėtingas laikotarpis tęsis? Jei nebus valstybės paramos, ar svarstote apie kitus veiksmus?
– Nelabai yra iš kur sulaukti tos pagalbos. Jei problema užsitęsia, ilgainiui situacija tik blogėja. Šiuo metu, kaip minėjau, didelis šokas ir nežinomybė. Tikiu, kad viskas stabilizuosis, sumažės ir energijos išteklių kainos.
Pavyzdys – „Volfas Engelman“. Įmonei 170 metų ir ji niekada nebuvo sustojusi. Du pasauliniai karai, pandemijos, valdžios pasikeitimai. Tai pramonė išgyvens, bet sunkumų kurį laiką bus ir jie gali sukelti bankrotų, nedarbą.
Daugelis vis dar gyvena ir įsivaizduoja, kad viskas čia gerai, viskas pas mus auga, bet taip nėra, daug kas stoja ir gana smarkiai. Transporto įmonės neturi krovinių vežti iš Lietuvos į užsienį. Čia yra rodiklis, kad stoja eksportas. Galima fantazuoti, bet jei transporto įmonės neturi ko vežti iš Lietuvos, vadinasi, jau yra blogai.
– Norėtųsi pokalbį baigti linksmesne gaida, bet vargu, ar šiuo sudėtingu metu galime tikėtis kažkokių proveržių.
– Stebint cikliškumą ir pagal logiką, kitų metų antrą pusmetį energijos išteklių kainos turėtų kristi žemyn. Per ilgą laiką pramonė parodė, kad yra gana atspari, manau, rasime kokių nors sprendimų. Saulės ar vėjo elektrinės, manau, gal kokių pusės ar metų klausimas. Bus pristatyta energetinių parkų ir bus didžiulė pasiūla. Tada turėsime kitą problemą – atpigusią energiją. Aišku, tai būtų pozityvi problema. Šviesa tunelio gale yra – tik klausimas, kaip šiuos kelis mėnesius išgyventi. Valdžia vis dėlto turėtų ištiesti pagalbos ranką.
