Baltijos jūroje sudužusio lėktuvo „An-2“ apžiūra, pakėlimas ir žuvusiojo piloto kūno iškėlimas valstybei gali kainuoti apie 300 tūkst. eurų, sako susisiekimo ministras.

„Tikslios sąmatos pasakyti negalėčiau, bet suma būtų apie 300 tūkst. eurų“, - interviu LNK žinioms sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Anot jo, pilnai iškelti lėktuvą būtų iš esmės per brangu, nes reikėtų nuomotis atskirą laivą su specialistais ir įranga.

„Vien plausto atplukdymas iš Olandijos iki lėktuvo paskendimo vietos kainuotų apie 60 tūkst. eurų parai, neskaitant specialistų paslaugų, apgyvendinimo, dienpinigių ir visokių kitokių dalykų“, - komentuodamas iškėlimo kaštus, sakė ministras.

Pirmadienį R.Sinkevičius BNS sakė, jog net ir iškėlus lėktuvą gali būti, kad avarijos priežasčių nepavyks nustatyti, kadangi savaitgalį atliekant piloto kūno iškėlimo darbus, lūžo orlaivio sparnai.

Antradienį per Vyriausybės pasitarimą ketinama išklausyti naujausią informaciją šiuo klausimu bei išgirsti vyriausybinės komisijos rekomendaciją.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas, jis buvo iškeltas penktadienį. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai nerado.

Baltijos jūros dugne esantis lėktuvas „An-2“ bus iškeliamas, lėktuvo apžiūros operacija dėl savaitgalį prognozuojamos audros nukeliama į pirmadienį, sako valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius.

Jis BNS penktadienį patvirtino, kad šiuo metu rengiami tam reikalingi sutarties su Nyderlandų įmone „Mammoet“ pakeitimai.

„Dabar keičiame sutartis, (...) tai susiję su iškėlimu“, - sakė jis.

Anot A.Raščiaus, sutarties pakeitimai bus pasirašomi šeštadienį - nurodymas dėl lėktuvo iškėlimo, jo teigimu, gautas iš Vyriausybės. Kiek kainuos iškėlimo darbai, kaip ir tai, kiek ekspertams bus mokama už lėktuvo iškėlimo pasirengimą, anot jo, yra „komercinė paslaptis“.

Jis taip pat sakė, kad anksčiau planuota sekmadienį vykdyti lėktuvo apžiūra nukelta į pirmadienį, nes naujausios prognozės sekmadienį rodo darbams netinkamus orus.

„Savaitgalį neplauks, plauks pirmadienį. Sekmadienį žadama audra, didelis bangavimas, todėl jie ir atsisakė. Pagal prognozes, tada turėtų būti neblogas oras“, - sakė A.Raščius.

Jis informavo, kad penktadienį du specialistai laive Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laive „Mintis“ baigia montuoti reikiamą įrangą.

Anksčiau ekspertai apžiūrėjo ir Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivus, tačiau apsisprendė, kad jie operacijai netinkami.

Olandų specialistai turėtų atlikti jūroje už daugiau nei 116 km nuo kranto 124 metrų gylyje esančio lėktuvo skenavimus ir pasirinkti būdą, kaip jį iškelti.

Šiuo metu visas išlaidas dengia „Oro navigacija“, vėliau jos bus finansuojamos iš Vyriausybės rezervo fondo. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau šią savaitę patvirtino, kad regreso tvarka padengti išlaidas gali būti reikalaujama iš orlaivio savininkų - „Klaipėdos avialinijų“.

Šios vadovai esą nepageidauja iškelti orlaivio, jei to nereikės siekiant atgauti galbūt ten esančius pilotų kūnus.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „ An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.

„Klaipėdos avialinijų“ atstovai pabrėžia, kad Baltijos jūroje nuskendusiame „An-2“ lėktuve buvo ir gelbėjimosi liemenės, ir plaustas. Tai patvirtina ne vienas liudininkas, tarp jų ir lakūnų šeimų nariai.

„Noriu paneigti informaciją, pasklidusią spaudoje, kad lėktuve nebuvo gelbėjimosi įrangos. Kalbėjome su pilotais ir aš žinojau, kad gelbėjimo įranga paruošta, o vyrai ją pasiėmė. Todėl nuoširdžiai nesuprantu, kaip galima skleisti tokią dezinformaciją“, – sako „Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas.

Tai, kad lakūnai į Lietuvą skrido visiškai pasiruošę patvirtina ir Švedijos Kattleberg aerouosto direktorius Kjellas Brattforsas, išlydėjęs lakūnus.

„Adolfas Mačiulis yra  mano senas geras draugas. Kadangi jis ne pirmus metus skraido tarp Lietuvos ir Švedijos, turi patirties skraidydamas virš vandens ir žino, kokie yra saugumo reikalavimai. Ir jei pakalbėtumėte su bet kuo, kas jį pažįsta, jie patvirtintų, kad Adas niekada neskristų be gelbėjimo įrangos. Kai vyrai ruošėsi išvykimui, aš jų paklausiau, ar reikia duoti gelbėjimo įrangą. Man buvo atsakyta, kad nereikia, nes viskas yra lėktuve. Paprašiau parodyti, nes visada prieš išleisdamas lėktuvus pats savo akimis turiu pamatyti ir būti tikras, kad viskas yra vietoje. Lėktuve buvo speciali plausto pakuotė su plaustu ir gelbėjimo liemenės, buvo ir gelbėjimui skirtas prožektorius“, – tikina K. Brattforsas.

Virginija Selmistraitienė, piloto Alvydo Selmistraičio žmona matė, kaip lakūnai ruošėsi skrydžiui. „Aš visada labai jaudindavausi, kai vyras turėdavo kažkur išskristi. O jis man visada sakydavo, kad nieko jam negali nutikti, nes juk lėktuve yra gelbėjimo įranga. Tą dieną, kai jis turėjo išskristi, aš iš darbo namo grįžau anksčiau, kad galėčiau jį išlydėti. Ir jis specialiai prie mano akių į mašiną viską dėjo, kad tik būčiau ramesnė. Kadangi vyras lakūnu dirba jau daugybę metų, žinau, kaip įpakuotas gelbėjimo plaustas ir liemenės. Jis viską išsivežė. Mačiau tai savo akimis“, – pasakoja V. Selmistraitienė.

Gelbėjimosi įrangą lėktuve prieš skrydį matė ir kartu su lakūnais į Daniją vykęs „Klaipėdos avialinijų“ technikas Borisas Grechniovas: „Plaustą ir gelbėjimo liemenes vežėmės kartu. Net akyse stovi, kur jos buvo lėktuve padėtos – dešinėje pusėje, tik išėjus iš pilotų kabinos. Ant plausto buvo sudėtos liemenės. Galiu garantuoti 150 proc.“, – tikina B. Grechniovas.