Jau penktą kartą vyko "Žaliosios olimpiados odisėjos" finalas. Jame paaiškėjo šių metų tvarios ateities lyderiai, jais paskelbti Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos moksleiviai.

Uostamiesčio gimnazistai, geriausiai pademonstravę žinias aplinkosaugos, rūšiavimo, klimato kaitos pokyčių klausimais, nurungė 13 Lietuvos mokyklų komandas ir iškovojo pergalę bei pagrindinį prizą – kelionę į Europos šalį.

Antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams atiteko piniginės stipendijos.

Per penkerius metus visuose konkurso etapuose dalyvavo per tūkstantis mokyklų arba daugiau nei 177 tūkst. 8–11 klasių Lietuvos moksleivių.

Organizatoriai įsitikinę: toks didelis moksleivių skaičius rodo, jog jaunimui svarbi klimato kaitos problema, jie domisi rūšiavimu ir gilina žinias aplinkosaugos temomis po pamokų, kuria projektus ir siūlo sisteminius problemų sprendimus savo bendruomenėse.

Maža to, Lietuvos moksleiviai, per penkerius metus dalyvavę įvairiose aplinkosauginėse iniciatyvose, sutvarkė daugiau nei 239 tonas įvairiausių šiukšlių, sutaupė 189 tūkst. kilovatvalandžių elektros ir parengė 90 projektų, kuriuos įgyvendino mokyklų bendruomenėse ir už jų ribų.

Tobulina anglų kalbos įgūdžius

Nors Lietuvoje tarptautinio bakalaureato programą vykdančioms mokykloms įprasta formuoti parengiamąsias IB klases (I-II klases), Klaipėdos licėjuje pasiruošimas vyksta kitaip. „Norint tęsti licėjuje pasiteisinusį ankstyvąjį mokslo krypties (nuo I-os gimnazijos klasės) pasirinkimą, mokiniai gali studijuoti vieną iš papildomo ugdymo programų – biomedicinos, inžinerijos, visuomenės mokslų ir menų, o pasirengimą IB programai nuspręsta integruoti į visų krypčių mokymosi programas“, – pasakojo Klaipėdos licėjaus direktorės doc.dr. Regina Kontautienė. Direktorės nuomone, tokiu būdu anglų kalba mokytis mokslo terminų bei tobulinti specialiosios anglų kalbos įgūdžius galimybė sudaroma visiems Klaipėdos licėjaus I-II klasių gimnazistams. „Toks papildomos anglų kalbos programos integravimas į I-II klasių ugdymo procesą yra naudingas ne tik tiems, kurie nuo III gimnazijos klasės rinksis IB programą, bet ir tiems mokiniams, kurie III-IV klasėse mokymąsi tęs pagal nacionalinę programą. Tokiu būdu visi licėjaus gimnazistai įgis įgūdžius naudotis moksline literatūra anglų kalba bei padės pagrindus būsimoms studijoms tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje,“ – teigė tarptautinio bakalaureato skyriaus vadovė Ramunė Petrauskienė.

Ruošiamasi įgyvendinti programą (IB)

Šiuo metu Klaipėdos licėjus, ruošdamasis vykdyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programą (IB), išgyvena įtemptą kandidatavimo laikotarpį. Rengiami mokomųjų dalykų ugdymo planai, derinami atsiskaitymo su tarptautiniais ekspertais grafikai, vyksta intensyvūs profesiniai mokymai IB mokytojams, programų vadovams bei koordinatoriui įvairiose užsienio šalyse. Klaipėdos licėjuje vyksta ir IB reikalavimus atitinkančios ugdymosi aplinkos kūrimo procesas. Mokykla rengia naują modernią gamtos mokslų laboratoriją bei ruošiasi atnaujinti ir šiuolaikiškiausiomis ugdymo priemonėmis praturtinti mokomuosius kabinetus.

Ruošiantis įgyvendinti IB programą licėjuje padeda vykdomi įvairūs ES projektai. Jie suteikia galimybes visiems pagal IB programą dirbti besiruošiantiems pedagogams dalyvauti IB programos mokymuose bei susipažinti su geriausių IB programą vykdančių mokyklų patirtimi.

Patirties – į Suomiją

Šių metų vasarį įvykęs Klaipėdos licėjaus direktorės R.Kontautienės ir anglų kalbos mokytojos Lijanos Šmaižienės stebėsenos vizitas į Suomijos Lapenranto licėjų išaugo į tolesnį tęstinį bendradarbiavimą. Pavasarį Klaipėdos licėjuje jau lankėsi Suomijos Lapenranto licėjaus vadovai, o gruodį jų kvietimu į Suomiją išvyko visa pagrindinių mokomųjų dalykų pagal IB programą besiruošiančių dirbti Klaipėdos licėjaus mokytojų komanda: Loreta Ložinskienė, Ingrida Rimkienė, Rasa Karapetian, Marius Žadvydas, Sandra Stimburienė, Ilona Rupšienė, L.Šmaižienė, IB programos koordinatorė Ramunė Petrauskienė ir direktorė R.Kontautienė.

Mokytojai stebėjo IB pamokas, individualiai konsultavosi su dalykų mokytojais, susipažino su mokymosi aplinka, vadovėliais, inovatyviomis mokymo priemonėmis, gamtos mokslų laboratorija ir kita mokymui skirta įranga.

Klaipėdos licėjaus direktorė R.Kontautienė ir IB programos koordinatorė R.Petrauskienė vizito metu aptarė pačios programos įgyvendinimo detales ir programai keliamus reikalavimus, gavo vertingos praktinės patirties planuojant ir įgyvendinant atskirų mokomųjų dalykų programas, susipažino su mokinių pasiekimų vertinimo tvarka, ugdymo proceso organizavimo ypatumais, akademinio sąžiningumo politika bei nuotolinio mokymo galimybėmis.

Klaipėdos licėjaus mokytojų komanda buvo pakviesta dalyvauti ir Suomijos Nepriklausomybės dienos bei atestatų Lapenranto licėjaus mokiniams įteikimo ceremonijoje. Sužavėjo mokinių stiprus pilietiškumas ir pasididžiavimas savo valstybe, pagarba ir dėmesys kiekvienam bendruomenės nariui, šilti tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas – visa tai taip pat vienas vykdomos IB programos filosofijos pasiekimų.

Išbandys ir Klaipėdos licėjaus pedagogai

Vizito Suomijoje metu Klaipėdos licėjaus pedagogams buvo pristatyta inovatyvi virtuali mokymo ir mokymosi aplinka KOGNITY, kuri padeda mokytojams sekti mokinių veiklą bei pažangą, o mokiniams pateikia įvairios mokomosios bei praktinės medžiagos. Klaipėdos licėjaus mokytojai susidomėjo pristatyta programa, todėl svarstoma galimybė jau šiais mokslo metais ją išbandyti ir Klaipėdos licėjuje.

Suomijoje gali mokytis nemokamai

Edukacinę Klaipėdos licėjaus pedagogų komandos programą papildė apsilankymas Suomijos LUT universitete. Čia anglų kalba ruošiami inžinerinės, techninės, progresyvios gamtosauginės krypties specialistai. Džiugu, jog mūsų šalies mokyklų IB programos absolventai turi galimybę studijuoti šiame universitete nemokamai.

Klaipėdos ir Suomijos Lapenranto licėjų vadovai ir mokytojai jau rengia tolesnius bendradarbiavimo planus. Kitais metais Suomijos pedagogai lankysis Klaipėdos licėjuje ir talkins baigiant pasiruošti IB programos startui bei žengiant pirmuosius žingsnius praktiškai įgyvendinant IB programą.

Iniciatyvos renginiuose su jaunimu dirbo 17 lektorių, o dalyvavęs jaunimas klausėsi įkvepiančių idėjų istorijų, diskutavo ir domėjosi, kaip veikia mūsų valstybė, dalijosi mintimis, kas mūsų aplinkoje turėtų keistis ir kaip kiekvienas iš mūsų tuos pokyčius galime paskatinti.

”Labai džiaugiamės, kad prie iniciatyvos prisijungė ir gausus būrys jaunimo iš Klaipėdos Ąžuolyno ir Vytauto Didžiojo gimnazijų. Savo idėjomis dalijosi ir kūrybiškumo mokėsi daugiau nei 100 gimnazistų, o 33 klaipėdiškių idėjos išrinktos keliauti į antrąjį etapą. Pirmiausia jaunimas savo idėjose rūpinasi tuo, kas svarbiausia jiems patiems. Tai daugybė labai konkrečių pokyčių įvairiose srityse – pradedant švietimu, baigiant aplinkosauga ar laisvalaikiu. Ir svarbiausia, kad jauni žmonės ne tik kalba apie jiems svarbius dalykus, bet ir turi ryžto savo idėjas įgyvendinti”, – pasakojo projekto „100 idėjų Lietuvai” iniciatoriai. 

Savo idėjomis Klaipėdos gimnazistai kviečia riboti sintetinių pesticidų naudojimą, imtis rasizmo ir diskriminacijos prevencijos mokymo įstaigose, ragina moksleiviams suteikti daugiau darbo vietų sezoniniam darbui, o įmonėms, kurios juos priima, kaip paskatinimą teikti mokestines lengvatas, įkurti interneto svetainę, kuri populiarintų savanorystę, atgaivinti Klaipėdos senamiestį, atnaujinti moksleiviams privalomų knygų sąrašą, o vieną mokslo metų mėnesį skirti praktikai, Klaipėdos senamiestyje rengti filmų naktis ir dar daug pasiūlymų, kurie aktualūs ne tik Klaipėdai, bet ir visos Lietuvos jaunimui.

Iš visos Lietuvos į antrąjį etapą keliaus 400 pirmojo etapo renginiuose atrinktų idėjų ir jų autorių.  Čia drauge su lektoriais ir mentoriais jaunimas planuos, kaip savo idėjas įgyvendinti kasdienybėje.  Vėliau, atsižvelgus į planų tvirtumą, bus atrinktos 100 idėjų. Jos pasieks iniciatyvos trečiąjį, paskutinį etapą. Šiame etape, padedami mentorių ir lektorių, jauni žmonės imsis savo idėjų įgyvendinimo.

Besibaigiant trečiajam etapui, Vilniuje susitiks 100 savo idėjas įgyvendinančių jaunų žmonių iš visos Lietuvos. Čia kartu su politikais ir savo sričių specialistais jie aptars geriausių iniciatyvos idėjų 100-tuką, o autoriai dalinsis patirtimis, kaip sekasi savo idėjas įgyvendinti. Jaunimo inicijuojamų pokyčių ir idėjų sąrašas bus įteiktas ir svarbiausiems valstybės pareigūnams. Šimtas finalą pasiekusių idėjų ir jų autorių įsiamžins ir baigiamajame šimtmečio jaunimo idėjų filme.

Iniciatyva „100 idėjų Lietuvai” keliauja per visą Lietuvą, joje jau dalyvavo daugiau nei 1500 jaunų  žmonių iš Alytaus, Šakių, Jonavos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Rokiškio, Utenos, Varėnos, Marijampolės ir Kauno rajonų.