Metas keisti statusą
Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos bendruomenė baigė jau trečiuosius mokslo metus.
Mokyklos steigėjas yra savivaldybė, todėl jai taikomi paprastos mokyklos standartai, netgi komplektuojant klases.
O tokiu atveju į įstaigą patenka ir tie vaikai, kurių nedomina nei čia diegiamos jūrinės tradicijos, nei kariška disciplina.
Tikimasi, jog atsitiktiniai moksleiviai ilgainiui vis tiek atsisijos, juolab ne kiekvienas vaikas gali išbūti mokykloje nuo 8 iki 17.30 val., nes po bendrojo lavinimo pamokų yra labai daug neformaliojo ugdymo užsiėmimų ir fizinės veiklos.
Tačiau esą ilgai laukti nėra ko.
"Manytume, jau pats laikas mokyklai suteikti regioninį statusą. Dabar turime priimti visus moksleivius, kurie tik nori. O jei mokykla būtų regioninė, atranka būtų kitokia, vaikai būtų labiau motyvuoti. Čia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų susitarti su Krašto apsaugos ministerija ir tai padaryti, nes savivaldybei toks krūvis per didelis. Reikėtų bendrabučių, tektų juos išlaikyti, miestui tai būtų per sunku, todėl čia turėtų būti jau ministerijų reikalas", – kalbėjo mokyklos neformaliojo švietimo skyriaus vedėjas Arvydas Piepalius.
Išskirtinė savo užmojais
Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje pagrindines ir vidurinio ugdymo dalykų bendrąsias programas papildo jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa.
Jei mokykla būtų regioninė, atranka būtų kitokia, vaikai būtų labiau motyvuoti.
Dalis minėtos programos temų integruojama į mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, kūno kultūros ir kt.) ugdymo turinį, kita šios programos dalis įgyvendinama per pasirenkamųjų dalykų programas – Lietuvos karo istorijos pradmenis, Nacionalinio saugumo pradžiamokslį, Įdomiąją astronomiją ir kt.
Vaikai mokomi komunikacijos jūroje ženklų teorijos ir praktikos, saugumo ir gelbėjimosi jūroje pagrindų ar stovyklautojo pradžiamokslio, orientavimosi sporto, jūrinių mazgų rišimo ir kitų dalykų.
Mokykla turi Jūrų kadeto garbės kodeksą, savo simboliką: vėliavą, priesaiką, devizą, uniformą, asmeninius skiriamuosius ženklus.
Stovykla – indėnišku stiliumi
Po mokslo metų moksleiviai stovyklavo – tai irgi viena ugdymo programos dalių.
Klaipėdos jūrų kadetų mokykla parašė projektą vasaros stovyklai, savivaldybė skyrė pinigų, tiesa, dalį teko padengti tėvams.
Kai kurie kadetai šioje stovykloje Vinetu kaime, Klaipėdos rajone, jau yra buvę anksčiau, tad į ją atvyko tie, kas norėjo. Čia stovyklavo 40 vaikų.
Penkių dienų stovykla su nakvynėmis indėniškose palapinėse vaikams paliko nemenką įspūdį.
"Stovyklą kadetams planavome surengti Kairių poligone, bet dėl visiems suprantamų aplinkybių to teko atsisakyti. Poligonas šiuo metu yra užimtas. O Vinetu kaime geros sąlygos, vieta žinoma, todėl suplanavome renginius ir stovyklaujame", – kalbėjo Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos neformaliojo švietimo mokytojas Raimondas Praleika.
Be kitų pramogų, vaikai patys gamino plaustą ir jį išmėgino tvenkinyje.
"Daug visko išmėginome. Pavyzdžiui, keturiasdešimt vaikų kiekvienas gavo po būgną ir mušė taktą. Labai įspūdinga, buvo ką paklausyti, skambėjo visos apylinkės. Vieną naktį užklupo lietus su perkūnija ir žaibais, kadangi vaikai nakvojo indėniškose palapinėse, gamtos stichija irgi tapo savotiška pramoga, įdomia patirtimi", – šypsojosi su kadetais dirbantis mokytojas.
