Atpažįsta gatvėse

Merginą karlshamniečiai pažįsta dėl kelių dalykų.

Ji bene vienintelė šiame Švedijos mieste važinėja elektriniu paspirtuku. Vietos gyventojai – vis dar ištikimi dviračiams.

Aukšto ūgio mergina dar labiau krenta į akis, kai galvą dengia languota skrybėle ir išsitraukusi išmanųjį telefoną taikosi nufotografuoti kokį miesto ar jo apylinkių kampą.

Neseniai vietos jūrų muziejuje V.Zubielė surengė savo fotografijų parodą, pavadintą "Karlshamnas lietuvės akimis".

Tada keli šimtai miestelio ir jo apylinkių gyventojų atėjo į parodą ir suprato, kas yra ši jų dažnai matoma mergina.

Tai lietuvė, fotografuojanti viską, ką mato, ir ieškanti ypatingo kampo, kad užfiksuotas vaizdas atrodytų ypatingai.

Vidos Zubielės asmeninio archyvo nuotr.

Parodoje – Švedijos spalvos, objektai, gamta, gyvūnai, vanduo. Kai nuotraukų autorė tarėsi dėl parodos, švedai tikėjosi pluoštelio Karlshamno vaizdų, bet V.Zubielė nustebino ne tik žiūrovus, bet ir parodos organizatorius.

Klaipėdietė pasirūpino ne tik fotografijų vaizdais dideliame ekrane, bet ir išspausdino apie 70 jų ant popieriaus.

Pravertė senas įrašas

Netikėtas žiūrovams buvo ir muzikinis parodos fonas.

Kai tik rengėjai pranešė, kad įrašas turi būti licencijuotas, V.Zubielė nesuabejojusi pasirinko prieš dešimtmetį įrašytą Klaipėdos etnocentro ansamblio "Audenis" kartu su pianistu Sauliumi Šiaučiuliu įrašytą kompaktinę plokštelę.

Pasirinkimas nebuvo atsitiktinis – mergina pati buvo ansamblio narė, Vidos nuotrauka puikuojasi ir kompaktinės plokštelės voke.

Klaipėdos krašto dainos, atliekamos su džiazo improvizacijomis ir savosiomis melodijomis, puikiai tiko prie švediškų vaizdų.

"Labai jaudinausi, juk vietos gyventojai nesupranta, kas dainuojama, ir skambanti kalba jiems svetima, bet greitai supratau, kad teisingai pasielgiau. Žiūrovai klausinėjo manęs, kas dainuoja, ir net norėjo nusipirkti šią kompaktinę plokštelę. O parodą surengti padėjęs pripažintas vietos fotografas vėliau atviravo, kad tos melodijos dar vis skamba jo galvoje. Tai buvo dar vienas ženklas, kad gyvenime nieko nebūna be reikalo, o už visas pastangas kada nors sulaukiama atlygio", – kalbėjo V.Zubielė.

Labai jaudinausi, juk vietos gyventojai nesupranta, kas dainuojama, ir skambanti kalba jiems svetima, bet greitai supratau, kad teisingai pasielgiau.

Kai prieš dešimtmetį su draugėmis įrašinėjo plokštelę, mergina negalvojo nė įtarti, kad šių dainų klausysis jos parodos žiūrovai, o puikus darbas lems reikšmingus pokyčius jos gyvenime.

Pamatė kitomis akimis

"Pamatęs internete Vidos darytas Karlshamno nuotraukas, iškart pagalvojau – turime surengti parodą ir parodyti jas daugeliui miesto gyventojų. Rezultatas buvo fantastiškas. Kalbėjau su daugybe žmonių, mačiusių Vidos parodą. Visi sutinka, kad ji kuria fantastiškus kadrus. Vida pamatė Karlshamną visiškai kitomis akimis nei mes, čia gimę. Vietos, kuriose Vida fotografavo, man nėra naujiena, tačiau jos būdas išryškinti detales, neįprasti matymo kampai priverčia tūkstančius kartų matytą vietą pažinti iš naujo", – gyrė V.Zubielės parodą Karlshamno meras P.-O. Mattssonas.

Miesto galva atviravo, kad lietuvė – labai vertinama šiame Švedijos mieste.

Fotografas Michaelas Stenqvistas, pas kurį vieną dieną Vidą atvežė meras ir supažindindamas patikino, kad šis žmogus padės merginai pasirengti parodai, vėliau atviravo nesitikėjęs, kad tai bus taip nepaprasta.

Vidos Zubielės asmeninio archyvo nuotr.

Kai Lietuvos atstovė pradėjo rodyti pačios užfiksuotus kadrus, jis nežinojo, kurio reikėtų atsisakyti. Nuotraukų buvo keli šimtai, o parodai reikėjo kur kas mažiau.

V.Zubielė pasakojo, kad dėl ypatingo kadro lipusi ant didžiulių akmenų, kėlėsi dar prieš aušrą arba leidosi į mišką jau sutemus, ieškojo ypatingų rakursų ir taip nejučia pamilusi Karlshamną.

Sušildė švedų širdis

Po parodos V.Zubielę santūrieji švedai ėmė kalbinti gatvėse, kviesti į draugus "Facebook" ir parašė jai daugybę gražių atsiliepimų.

Už nuoširdumą ir darbštumą likimas merginai atlygina netikėtomis dovanomis.

Kai ji sulaukė darbo pasiūlymo šiame Švedijos mieste ir užsiminė apie būsto nuomai paieškas, P.-O.Mattssonas neprašomas pažadėjo padėti.

Kalbindamas vieną vietos gyventoją meras sulaukė klausimo, kas gyvens jos būste, o išgirdusi apie Vidą, moteris mielai sutiko priimti jauną šeimą, atviravo apsilankiusi jos fotografijų parodoje ir vylėsi, kad nuomininkė padės jai išmokti fotografuoti.

Klaipėdietė atskleidė, kad paroda jai padovanojo ir dar vieną visiškai netikėtą dovaną – puikią draugę, lietuvę, kuri gyvena Karlshamne jau 14 metų.

Scenos baimės neįveikė

V.Zubielės kelias į Švediją – netradicinis. Ji nėra viena iš daugybės Lietuvos piliečių, išvykusių ieškoti geriau apmokamo darbo.

Klaipėdoje gimusi ir augusi mergina baigė turizmo mokyklą ir įgijo virėjos specialybę. Baigdama šią mokymo įstaigą ji rašė įsivaizduojamos kavinės verslo planą.

Dar mokykloje mokytoja pastebėjo išskirtinį mergaitės balsą ir ragino nepraleisti progos išnaudoti dievo dovaną.

Dar mokykloje mokytoja pastebėjo išskirtinį mergaitės balsą ir ragino nepraleisti progos išnaudoti dievo dovaną.

Nors mergina nesimokė muzikos mokykloje, sėkmingai įstojo į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą ir studijavo operinį dainavimą.

Studijos nebuvo lengvos, bet Vida viską įveikė, baigė bakalauro ir magistro studijas gaudama dar ir stipendiją.

Neįtikima, bet dainininkės karjerą sužlugdė scenos baimė. Nors mergina nuo mažumės lankėsi Klaipėdos etnocentre, dainavo ansamblyje "Audenis", o vėliau pati fotografuodavo ir filmuodavo daugybę mažų ir milžiniškų miesto renginių, baimės stovėti ant scenos nesugebėjo įveikti.

Likimo smūgiai nesužeidė

Dar tada, kai mergina studijavo, jos šeimoje prasidėjo nesėkmės ir nelaimės.

Tėvai prarado darbą, abu užklupo ligos, todėl šeima neteko būsto ir, išmokėjusi skolas, už likusius pinigus įsigijo šimtametę sodybą prie Rietavo. Netrukus nuo sunkios ligos mirė merginos tėvas.

Tada didžiausia gyvenimo atrama jai tapo sutuoktinis Giedrius.

Vida nusprendė įkurti savo kavinukę, labai pravertė bene prieš aštuonerius metus rašytas verslo planas.

Vidos Zubielės asmeninio archyvo nuotr.

Bendravimas su verslo ir turizmo centro darbuotojomis taip pat pravertė.

Mergina šioje įstaigoje savanoriavo, vėliau ir įsidarbino, o vieną dieną sulaukė pasiūlymo dalyvauti metus keturiose Europos valstybėse vyksiančiame projekte, kurio tikslas – išmokyti mokymo procese naudotis naujausiomis technologijomis.

Mokymai vyko keturiose šalyse, pirmoji jų buvo Švedija.

Kai prieš porą metų į Karlshamną atvyko Rietavo delegacija, šiame mieste besimokiusi mergina susitikimuose taip pat dalyvavo ir telefonu fiksavo rietaviškių ir karlshamniečių bendravimą.

Kažkuris tautietis tada merginai už nugaros bambėjo, esą ji neišleidžianti telefono iš rankų ir vis fotografuojanti.

Kai vizitas baigėsi, tėvynainiai paprašė Vidą atsiųsti nuotraukų.

Nemoka būti vidutinybe

Atrinkusi pluoštą geriausių kadrų, mergina išsiuntė juos abiejų miestų vadovams bei daugeliui vizito dalyvių.

Nuoširdaus laiško su padėka lietuvė sulaukė tik iš Karlshamno.

P.-O.Mattssonas ir dabar prisimena, kaip tiksliai, pasirinkdama tinkamą apšvietimą ir matymo kampą, mergina fiksavo įvykius.

Be to, meras pastebėjo, kad fotografuodama ji spėjo būti visur.

Kartą vyko projekto aptarimas, susitikime dalyvavo ir Karlshamno vadovas.

Tuo metu, kai visi mėgavosi užkandžiais, miesto galva paklausė, ar iš kursų dalyvių atsirastų norinčiųjų dalyvauti praktikoje ir likti pusmečiui šiame mieste.

Stalo gale pakilo vienintelės V.Zubielės ranka, ji šūktelėjo: "Kada galima pradėti?"

Toks ryžtingumas sužavėjo miesto vadovą, klaipėdietė pusmečiui liko Švedijoje.

Apmaudu, bet pasibaigus mokymams paaiškėjo, kad Lietuvos mokyklos turi aukštos technologijos įrenginių vaikų mokymui, tačiau būdo, kaip įforminti žmogaus, galinčio pamokyti išradingai jomis naudotis, vis dar nesukurta.

Neseniai sulaukusi oficialaus pasiūlymo nuolat dirbti mokslo centre "Kreativum", V.Zubielė suprato, kad įgytas žinias galės pritaikyti Švedijoje.

"Man sekasi sutikti gerų žmonių, kad ir kur gyvenu, mokausi ar dirbu. Švedai turi tam tikrą žodį, nusakantį vidutiniškumą, jie dažnai teigia, kad laikantis to nei blogiausio, nei geriausio lygio gali gerai gyventi. Šito dalyko kol kas nesuprantu. Nors ir ką daryčiau, stengiuosi kiek galiu", – apie savo sėkmės paslaptį kalbėjo V.Zubielė.

Visai netoli jos dabartinių namų esanti tarptautinio kelto prieplauka jai primena taką namo, – keltas, kasdien plaukiantis į gimtąją Klaipėdą, verčia jausti gimtinės artumą.

Suvienijus trijų institucijų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – mokslininkų pajėgas bei pasinaudojus folkloro archyvų medžiaga, išleista knyga ir kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ (Vilnius, LLTI, 2017). Jose skelbiamos 34 dainos bei keturi instrumentiniai kūriniai, 1935–2000 m. įrašyti Lietuvoje, Kanadoje ir JAV, jų transkripcijos, komentarai, nuotraukos. Čia publikuojamos karinės istorinės dainos ir Pamario kraštui būdingos žvejų dainos, po jų – meilės, vestuvinės ir šeimos dainos, o pabaigoje – kelios vaikų ir humoristinės dainos. Įvadinio straipsnio autoriai ir sudarytojai – L.Petrošienė, A.Nakienė, J.Bukantis, Gaila Kirdienė.

XVIII–XIX a. lietuvininkų liaudies dainos lietuvių kalbai ir kultūrai atvėrė kelią į Vakarų Europą. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos suburti tautosakos rinkėjai sukrovė neįkainojamą lietuvių dvasinės kultūros aruodą, kurį daugybė žmonių pildė bemaž 200 metų. Ir XX a. įvairiuose tautosakos archyvuose buvo sukaupta vertingos medžiagos, šimtmečio viduryje dar būta pateikėjų, galinčių padainuoti lietuvių liaudies dainų. Tačiau per visą praėjusį amžių Lietuvoje taip ir nepaskelbtas nė vienas autentiškos lietuvininkų dainos ar instrumentinio kūrinio garso įrašas. Tai lėmė dėmesio stoka, XX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto ir Lietuvos valstybės, o vėliau – sovietinio režimo politinės peripetijos. Tik XXI a. pradžioje imta publikuoti klaipėdiškių dainų garso įrašus. Viena 1935 m. įrašyta Martyno Jankaus daina – „Prieš kalną beržai, pakalnėj klevai“ – įtraukta į leidinį „Suvalkijos dainos ir muzika“ (Vilnius, LLTI, 2003). Gausiausias Klaipėdos krašto garso įrašų pluoštas publikuotas vienos žinomiausių dainininkių Anos Mažeivos dainų kompaktinėje plokštelėje „Eit mergeli pajūriais“ (Klaipėda, KU, 2006).

„Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ – naujas indėlis į lietuvininkų tradicinės kultūros aruodą. Taip klaipėdiškių muzikinis folkloras garbingai stoja į vieną gretą su kitų Lietuvos regionų dainomis ir muzika. Pagaliau visi galės išgirsti autentišką skambesį to, ką daugelis pažįsta iš raštuose sustingusių žodžių, gaidų arba jų interpretacijų.