Sunkumai kyla bendraujant

Klaipėdoje gyvena apie 300 kurčiųjų. Vertėjų skaičius neatspindi poreikio, nes jų mieste šiuo metu tėra septyni.

Kurčiųjų aktyvumui augant, gestų kalbos kursų poreikis nemažėja. Šis netolygus balansas problematiškas, nes, staiga prireikus vertėjo, gali kilti sunkumų dėl paslaugos teikėjų trūkumo.

„Šiuo metu pagrindinė problema kurtiesiems – komunikacija. Esant tarpininkui, bendravimas būna sklandus, tačiau kai nėra, kas suteiktų šią paslaugą, susiduriama su sunkumais“, – dalijosi „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ Spalvų platformos ambasadorė Nina Šamakova.

Technologijoms tobulėjant atsiranda mobiliųjų programėlių, kurios verčia sakytinį turinį į anglišką tekstą telefono ekrane. Tačiau ši paslauga nėra prieinama lietuviškai.

„Kurtieji gyvena visavertį gyvenimą, bet komunikacija jiems yra ribota. Dėl to stengiamės suburti kurčiuosius, kad jie būtų drąsesni ir galėtų kontaktuoti su girdinčiaisiais ir – svarbiausia – nebijotų“, – pasakojo N.Šamakova.

Švietimo srityje taip pat yra kur tobulėti. Klaipėdoje veikia „Litorinos“ mokykla, kur mokomi vaikai ir paaugliai iki dešimtos klasės. Šiuo metu įstaigoje yra 135 kurtieji, neprigirdintys ir sutrikusio intelekto moksleiviai.

„Girdinčiųjų mokyklose švietimas eina gerąja linkme – mažėja fobijų ir patyčių. Tai reiškia, kad visuomenėje supratimo yra daugiau. Tačiau Klaipėdos kurčiųjų mokyklos pavadinime „Litorina“ net neatsispindi, kad ten mokosi kurtieji, dėl to jie visuomenėje lyg nematomi“, – svarstė N.Šamakova.

Specialiai kurtiesiems ir neprigirdintiesiems skirtų mokyklų bei vertėjų trūkumas Klaipėdoje sukelia problemų, nes integracija į visuomenę tampa sudėtingesnė, didėja atskirtis.

Kuria galimybes jaunimui

Dėl šių problemų kurtieji socialiniame gyvenime susiduria su problemomis ir jaučiasi atskirti nuo girdinčiųjų.

N.Šamakova dirba Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijoje, kur siekiama šias problemas spręsti suteikiant kurtiesiems ir neprigirdintiesiems daugiau galimybių komunikuoti tarpusavyje bei su kitais visuomenės nariais.

„Mes siekiame suburti kurčiuosius, kad jie nebūtų po vieną. Kasdieniame gyvenime girdintys asmenys susiburia ir keičiasi informacija, o kurtieji dažniausiai būna po vieną. Tačiau būnant kartu jiems būtų lengviau dalytis informacija. Skatiname prisijungti, kad, būdami kaip komanda, jie galėtų lengviau integruotis ir jaustųsi lygiaverčiai šiame pasaulyje“, – pasakojo N.Šamakova.

Organizacija kviečia įsitraukti 18–29 m. amžiaus asmenis, tačiau su tėvų ir globėjų leidimu užsiėmimai prieinami ir jaunesniems.

Organizacija savo veikla siekia padėti su įvairiais sunkumais susiduriantiems kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.

„Klausos sutrikimų būna visokių. Pasitaiko tokių situacijų, kai kyla problemų su naujais implantais arba kai blogai jaučiamasi ir tarp girdinčiųjų, ir tarp kurčiųjų, nes nemokama gestų kalbos. O jos ir mokome, kad būtų paprasčiau visavertiškai bendrauti. Trumpai tariant, atstovaujame kurčiųjų interesams“, – teigė N.Šamakova.

Į kurčiųjų poreikius atsižvelgiama ir „Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021“ projekto programoje. Pasitelkiant

Spalvų platformą, bus organizuojami atvirumą ir draugiškumą skatinantys seminarai bei visuomenės diskusijos negalios tema.

Pagrindinis tikslas – ugdyti toleranciją ir pakantumą visuomenėje.

Girdintieji kviečiami prisidėti

Sprendžiant komunikacijos problemą, svarbu, kad į diskusiją įsitrauktų ir girdintieji visuomenės nariai.

„Bendraujant su kurčiuoju reikia skirti daugiau laiko, o ne visi girdintieji yra tam pasiryžę ir dėl to stengiasi atsiriboti“, – sakė N.Šamakova.

Švietimas apie negalią taip pat gali būti labai naudingas. Girdinčiųjų mokyklose atsiranda vis daugiau informacijos apie negalią, vaikai pradeda suprasti, kad ją turintys asmenys yra lygūs visuomenės nariai.

Susidomėjusiesiems taip pat prieinami gestų kalbos kursai.

Užpernai Klaipėdoje veikiančioje organizacijoje buvo dvi grupės po 50 girdinčiųjų žmonių, tačiau skaičiai sumažėjo prasidėjus karantinui.

„Kartais užtenka, kad girdintieji išmoktų kelis gestus, būtų drąsesni ir nepasimestų“, – komentavo N.Šamakova.

Internete visiems nemokamai prieinamas Lietuvos gestų kalbos žodynas, tad girdintieji gali išmokti dažniausiai reikiamų gestų, kad, atsidūrus tam tikroje situacijoje, jaustųsi drąsiau ir įgytų pasitikėjimo.

„Tereikia kantrybės ir drąsos – kartais girdintieji irgi pasimeta ir nedrįsta bendrauti su kurčiaisiais, nors kai kurie gestai yra primityvūs. Sukryžiuotos rankos, krypties rodymas ar iškeltas nykštys – labai paprasti būdai bendrauti. Tai gali būti itin naudinga“, – dalijosi N.Šamakova.

Koronaviruso pandemija taip pat kelia papildomų sunkumų kurtiesiems, kurie negali skaityti iš lūpų dėl viešose vietose dėvimų kaukių.

„Litorinos“ mokykloje ši problema sprendžiama naudojant skaidrius skydelius, tačiau už įstaigos ribų kurtieji vis dėlto susiduria su sunkumais komunikuojant.

„Girdintiesiems susidūrus su kurčiaisiais, tereikia būti nuoširdiems, bendrauti lėčiau ir nepasimesti“, – teigė N.Šamakova.