Mokslininkai jūroje aptiko šešias vietas, kurios leidžia teigti, kad daugiau nei prieš 11,5 tūkst. metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines. Kylant Baltijos vandens lygiui, visos ankstyvojo mezolito žmonių gyvenvietės, egzistavusios arčiau jūros krantų, atsidūrė po vandeniu.

Įvairiapusiai iškeltų radinių tyrimai atskleidė, kad Baltijos jūra iš ankstyvųjų pakrantės gyventojų atėmė dideles teritorijas ir dabar patikimai saugo to laikmečio reliktus. Povandeninei archeologijai tai – didelė erdvė naujiems moksliniams tyrimams.

Pirmą kartą Lietuvos mokslo istorijoje sėkmingai atlikti iš jūros iškeltų reliktinių pušies medžių DNR tyrimai parodė šių radinių ryšį su dabartinių paprastosios pušies populiacijų genetinėmis grupėmis Lietuvoje ir Pietų Europoje. Mokslininkams tai leidžia daryti prielaidą, kad po ledynmečio į mūsų teritoriją „pušys atėjo“ iš pietų, tad galimai savo protėvius rastume regione tarp Adrijos ir Juodosios jūros.

Parodą pristatys projekto „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante (ReCoasts&People)“ tyrimams vadovavęs Klaipėdos universiteto profesorius, Lietuvos povandeninės archeologijos mokslo pradininkas, akademikas, habil. dr. Vladas Žulkus ir kartu dirbusios komandos nariai.

Parodą lankytojai Pilies muziejuje galės apžiūrėti iki 2024 m. kovo 1 d.

Renginyje dalyvaus leidinio autorius, istorikas, buvęs žvalgybos pareigūnas Severinas Vaitiekus ir istorikas dr. Vasilijus Safronovas, o pokalbį moderuos žurnalistas Rimas Bružas.

„Lietuvių žvalgų vaidmuo ir indėlis į Klaipėdos sukilimą buvo gerokai reikšmingesnis ir svaresnis, nei įprastai tradiciškai manoma. Šioje knygoje Klaipėdos sukilimo organizavimas ir jo eiga atskleidžiami per specifinę žmogiškosios veiklos sritį – žvalgybą“, – naujoje savo knygoje rašė S. Vaitiekus.

Autoriaus noras Klaipėdos sukilimą parodyti tokį, koks jis buvo, remiantis konkrečiais tų dienų dokumentais ir liudijimais, kai valstybės vadovai galėjo tik prognozuoti, o sukilimo dalyviai net ir to negalėjo daryti, nes, įvykiams pakrypus nepageidaujama linkme, atsitraukimo kelių kaip ir nebuvo. Pasekmės galėjo būti labai skaudžios tiek sukilimo dalyviams, tiek visai Lietuvos valstybei.

Knygoje atskleidžiamas lietuvių žvalgybos vaidmuo sujungiant Didžiąją ir Mažąją Lietuvą. Joje daug dėmesio skiriama žvalgams, Klaipėdos sukilimo dalyviams, prisiminti.

Knygą išleido Valstybės saugumo departamentas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Renginio partneris – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Klaipėdos praeitis jau nuo seno nusipelnė mokslininkų dėmesio. Pirmiausia visiems besidomintiems uostamiesčio raida tai asocijuojasi su klaipėdiečiu Johannesu Sembritzkiu, dar XX a. pirmoje pusėje parašiusiu Klaipėdos miesto ir apskrities istorijas. Aktyviai Klaipėdos praeitis tyrinėjama ir mūsų dienomis. Publikuota daugybė monografijų, mokslinių straipsnių rinkinių, rašomi net romanai, publicistiniai straipsniai bei knygos. Nepaisant to, lieka nemažai pažinimo spragų, taip pat dėl rašytinių šaltinių fragmentiškumo kylančių neatsakytų ar diskutuotinų klausimų. Išlieka ir klausimas, kokią vietą Klaipėda apskritai užima Lietuvos istorijoje. Apie visa tai ir bus kalbama paskutiniame muziejininkų rengiamo ciklo susitikime.

Susitikimas atšaukiamas dėl koronaviruso grėsmės.

„Misija Sibiras“ – tai jau 14 metus vykstantis projektas, kurio metu organizuojamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas.

2019 m. į Kazachstaną išvyko 16 ekspedicijos dalyvių. 10 dienų – tiek truko komandos misija Karagandos apylinkėse: Dolinkoje, Karabase, Spaske, Prostornoje, Ekibastūze. Ekspedicija į Kazachstaną vyko antrus metus iš eilės ir ši lokacija lietuviams yra taip pat svarbi, nes, skirtingais duomenimis, Kazachstano lageriuose kalėjo nuo 20 iki 80 tūkst. lietuvių.

Jausdami didžiulį visos Lietuvos palaikymą ekspedicijos dalyviai Karagandos apylinkėse intensyviai šukavo kapines, tvarkė atrastus lietuvių kapus, statė atminimo simbolius – kryžius bei pirmą kartą per visą projekto istoriją sakralinius liaudies paminklus – koplytstulpius.

Muziejuje – gyva istorijos versmė

Šeštadienį Klaipėdos pilies muziejuje vyks Tarptautinės muziejų nakties renginys „Gyva istorijos versmė“: 19 val. – teatralizuota folkloro ansamblio „Alka“ programa „Ernstas Vilhelmas Berbomas“, 20–22 val. edukacinis užsiėmimas „Statau Klaipėdos pilį“, 20–23.30 val. – Klaipėdos pilies atkūrimo vizija 3D formatu (parengė UAB „Uostamiesčio projektas“), 22 val., 22.30 val. ir 23 val. – naktinės ekskursijos „Keturi Klaipėdos slėpiniai“, kurių metu su lankytojais bendraus muziejininkai Z.Genienė, dr. J.Genys, S.Karalius, R.Mečinskienė, R.Songailaitė, S.Vaičiūnienė. Pilies muziejus šeštadienį veiks nuo 12 val. iki 24 val. Lankymas – nemokamas.

KUR? Klaipėdos pilies muziejuje (Priešpilio g. 2).

KADA? Gegužės 18 d. 12–24 val.

KAINA? Nemokamai.

„Aukso paukštė“ – ansambliui „Alka“

Lietuvos nacionalinis kultūros centras metų geriausiais paskelbė 12 Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų. Tarp jų – Klaipėdos etnokultūros centro „Alka“, įvertinta kaip geriausias 2018 m. miesto folkloro ansamblis. Aukščiausias šalies mėgėjų meno apdovanojimas „Aukso paukštė“ jam bus įteiktas šeštadienį Klaipėdos pilies muziejuje. Šventės metu „Alka“ (vad. Elena Šalkauskienė ir Ingrida Žmijauskienė) rodys teatralizuotą folkloro programą „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (konsultantė dr. Dalia Kiseliūnaitė). Ji sujungė kuršininkų kalbą, Mažosios Lietuvos šokius ir dainas, tarp jų – E.V.Berbomo užrašytas, bei anuometės vyriausybės raštus.

KUR? Klaipėdos pilies muziejaus Šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2).

KADA? Gegužės 18 d. 19 val.

KAINA? Nemokamai.

Edukaciniai „Būties riešutėliai“

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje penktadienį prasidės edukacinių renginių ciklas jaunimui „Būties riešutėliai“. Jame bus kalbama ne tik apie kasdienes jaunimo buities ir būties problemas, ieškoma atsakymų į rūpimus klausimus, bet ir kompetentingai dalijami patarimai, kaip tokias problemas įveikti. Ciklą pradės susitikimas „Mano namai – mano tvirtovė ar laikina slėptuvė“. Interjero dizainerė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė patars, kaip sukurti jaukią namų erdvę, kokius baldus, dizaino detales ar net indus pasirinkti kokybiškam ir džiugiam gyvenimui. „Svajosime ir išradingai kursime savo namus“, – intrigavo rengėjai.

KUR? I.Kanto bibliotekos Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9).

KADA? Gegužės 17 d. 15 val.

KAINA? Nemokamai.

Tradicinių giedojimų vakaras

Etnokultūros centras buria į tradicinių giedojimų vakarą „Giedame Švč. Mergelei Marijai“. Jame giedos Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios liaudiškų giesmių ansamblis (vad. Vidmantas Budreckis ), o renginį ves kunigas doc. dr. Saulius Stumbra. Laikas, kai gamta išsiskleidžia visu savo grožiu, paskirtas ypatingam Dievo Motinos garbinimui. Gegužę Bažnyčia kviečia savo vaikus kas vakarą rinktis į parapijų bažnyčias, prie sodybose, laukuose, pakelėse stovinčių koplytėlių, prie namuose papuoštų Švč. Mergelės Marijos altorėlių gegužinėms pamaldoms, liaudyje dar vadinamoms mojavomis. Išgyventi jas kartu galima ir giedant senąsias liaudies giesmes.

KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

KADA? Gegužės 20 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Pristatys A.Švėgždos albumą

Kitą savaitę Klaipėdoje vyks VDA garbės profesoriaus, dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) kūrybos albumo „Laimės šulinys“ (VDA leidykla) pristatymas. Dalyvaus albumo sudarytoja ir tekstų autorė, menotyrininkė, VDA dėstytoja, doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė. Renginį ves P.Domšaičio galerijos vedėja, VDA Klaipėdos fakulteto dėstytoja, dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė. „Nebuvo ir manau, kad nebus dosnesnio, labiau mylinčio tėvynę Lietuvą dailininko kaip A.Švėgžda, – teigė R.Rachlevičiūtė. – Savo meilę tėvynei jis išreiškė testamentu 1996 m., sunkiai sirgdamas, bet darydamas sąrašus ir apgalvodamas, kas kuriam muziejui teks.“

KUR? VDA Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18).

KADA? Gegužės 21 d. 17.30 val.

KAINA? Nemokamai.

„Likimo poezija“ su V.Kochanskyte

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys antradienį kviečia į Pasaulio lietuvių metams paminėti skirtą renginį „Likimo poezija“. Literatūrinės programos „Likimo poezija“ scenarijaus autorė, aktorė Virginija Kochanskytė (nuotr.) susirinkusiai publikai pristatys žymiausių lietuvių išeivijos poetų eiles ir jų interpretacijas. Aktorė skaitys Jono Aisčio, Henriko Radausko, Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio, Algimanto Mackaus, Liūnės Sutemos eilėraščius. Programa žaisminga, dialogiška. Ją aktorė sukūrė remdamasi savo turtingu kūrybiniu bagažu.

KUR? I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81A).

KADA? Gegužės 21 d. 17.30 val.

KAINA? Nemokamai.

Knygos „Kalbančios širdys“  sutiktuvės

Trečiadienį I.Kanto biblioteka kviečia į Irmos Razmaitės-Surgett sudarytos knygos „Kalbančios širdys“ pristatymą ir susitikimą su leidinio sudarytoja bei Londone ir Lietuvoje gyvenančiomis autorėmis, kurių istorijos pateiktos knygoje. Renginio tema – kaip XXI a. triukšmas užgožia mūsų esybę? Antologijos istorijose atsispindi XXI a. žmogaus savivertės ir gyvenimo prasmės ieškojimai. Kiekviena istorija padiktuota širdies, todėl yra prisotinta nuoširdžių ir įkvepiančių žinučių skaitytojams. Teigiama, kad ši knyga ne tik atveria duris į kitokį pasaulį, bet ir apgaubia meilės bei atjautos skraiste kiekvieno skaitytojo širdį, nuramina ir suteikia stiprybės kiekvieno kelionėje.

KUR? I.Kanto bibliotekoje (Turgaus g. 8).

KADA? Gegužės  22 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Rodys filmą apie performerę

Klaipėdos kino klubas ,,8 ½“ trečiadienį kviečia į dokumentinio filmo „Marina Abramovič: dalyvauja menininkė“ (rež. Matthew Akersas, 2012, JAV) peržiūrą. Leidyklos „Kitos knygos“ pernai išleista M.Abromovič autobiografinė knyga „Eiti kiaurai sienas“ paskatino parodyti ir filmą apie bebaimę, drąsią, stebinančią, įkvėpiančią milijonus žmonių, kartu ir labai organišką, ir žmogiškai trapią kūrėją. Filme – užburiantis, novatoriškas kontroversiškos performansų meistrės portretas, jos performanso metu kuriamo lauko su žiūrovais įtampa, tarpusavio ryšys; išplaukiantys vaikystės ir kiti biografiniai momentai, formavę menininkę. Filmą pristatys aktorė Kristina Švenčionytė.

KUR? Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

KADA? Gegužės 22 d. 18 val.

KAINA? 4 Eur, kino klubo nariams – 2 Eur.

Muziejus jau visai netrukus atsisveikins su šia tarptautine paroda, tad kviečia visus jos dar nemačiusius pasinaudoti paskutine proga apžiūrėti šią ekspoziciją. Joje, be įvairiuose Lietuvos muziejuose saugomų Klaipėdos krašto archeologinių radinių, galima pamatyti ir eksponatų iš Vokietijos Berlyno, Giotingeno bei Braunšveigo muziejų. Parodoje pristatoma daugiau nei 600 eksponatų, dalis dar niekada iki šiol nerodyti. Tarp jų – ir keletas unikalių radinių iš buvusios įspūdingos garsiosios Juodkrantės lobio gintaro kolekcijos.

Gera žinia nerandantiems laiko aplankyti Klaipėdos pilies muziejų darbo dienomis: šią ekspoziciją bus galima apžiūrėti artimiausią sekmadienį, tiesiog užsukti pakeliui į Klaipėdos pilies džiazo festivalio ir tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos renginius. Pilies muziejus atidarytas 2002 m. ir įsikūręs po žemės pylimu – bastionu esančioje princo Frydricho poternoje, kurioje XVII a. buvo laikoma artilerija. Muziejaus ekspozicija supažindina su Klaipėdos pilies ir miesto raida XIII–XVII a. Čia eksponuojami kuršių ginklai bei papuošalai, pilies ir miesto įsteigimo raštų kopijos, pilyje rasti buities daiktai.

KUR? Klaipėdos pilies muziejuje (Pilies g. 4).

KADA? Birželio 7 d. 10 –18 val. Bilietai parduodami iki 17.30 val.

KAINA? 1,74 Eur (6 Lt), 0,87 Eur (3 Lt).

Klaipėdos pilies muziejuje – pasikeitimų metas. Teritorijoje vyksta archeologiniai kasinėjimai, akį traukia veikti pradėję nauji informacijos centrai. Moderniais paviljonais džiaugiasi ne tik įstaigos lankytojai, bet ir bilietus parduodančios kasininkės.

Jau kurį laiką Klaipėdos pilies muziejaus lankytojai bilietus perka ne iš karto prie įėjimo į vieną požeminių muziejaus patalpų, o naujai pastatytame informacijos centro paviljone.

„Muziejus tiesiog neturėjo kasų. Bilietai buvo parduodami vos įėjus, poternoje“, – naujovių atsiradimo motyvus paaiškino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Pašnekovo teigimu, vykdant bendrą teritorijos tvarkymo projektą atlikta ir daugiau darbų, o naujo informacinio centro sukūrimas buvo vienas iš numatytų įgyvendinti
sumanymų.

Visu pajėgumu veikiančiame centre ne tik parduodami bilietai į muziejaus ekspozicijas. Lankytojams teikiama informacija apie patį muziejų, didžiuliai stendai pasakoja pilies perspektyvas.

Naujieji informacijos centrai veikia visą laiką, kai dirba muziejus. Žiemą paviljoną planuojama šildyti buitiniais šildymo prietaisais.

„Aš tikiuosi, kad ten tikrai nebus šalčiau, nei būdavo poternose, kur bilietų platintojos stovėdavo prie pat durų, kurias reikėdavo atidaryti, traukdavo skersvėjai“, – vylėsi muziejaus direktorius.

Pašnekovas pridūrė, kad naujasis paviljonas pranašesnis ir reprezentaciniu požiūriu.

J.Genio teigimu, lankytojus bei muziejaus darbuotojus džiuginančios naujovės tėra tik pradžia. Šiuo metu jau pradėta nemažai darbų, kurie labai pagražins Klaipėdos piliavietės veidą.

„Visos naujovės yra susijusios su tuo, kaip seksis vykdyti pilies tvarkybos projektus“, – pastebėjo direktorius.

Pasibaigus jau kurį laiką vykdomiems archeologiniams tyrimams, atsiras naujos muziejaus erdvės – konferencijų salė, ekspozicija apie Antrąjį pasaulinį karą.

Vėliau numatoma vykdyti šiaurinės kurtinos tvarkymo darbus, įkuriant naujas ekspozicijas.

„Toks yra artimiausių trejų metų planas“, – konstatavo J.Genys.