Bendruomenė sutiko šiltai
Mokykloje per kovą mokinių padaugėjo nuo 545 iki 739.
Progimnazijoje mokomoji kalba yra rusų, tačiau, kaip ir visose Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, dalis pamokų vyksta lietuvių kalba.
Kaip pasakojo mokyklos vadovė Laima Vaitonienė, dauguma šią mokyklą pasirinkusių ukrainiečių šeimų atvyko iš rytinių Ukrainos regionų, kur didžioji dalis gyventojų yra rusakalbiai.
"Į Klaipėdą atvykus pirmiesiems karo pabėgėliams ir jiems besirenkant mokyklas, mes pirmiausia į susitikimą pakvietėme savo mokyklos tėvų bendruomenę. Visi supratome, kad pas mus mokinių ateis daug, tad turime pirmiausia patys pasiruošti juos priimti. Tėvai sureagavo labai šiltai, supratingai, be to, nemažai mūsų mokinių tėvų irgi yra atvykę iš Ukrainos, turi ten giminių", – kalbėjo "Santarvės" progimnazijos direktorė L.Vaitonienė.
Situacija – gana jautri
Progimnazijos mokinių taryba sudarė mokinių pagalbos grupę, kurios atstovai kiekvienoje klasėje prisiėmė globoti atvykusius bendraamžius.
Mokykloje dirba mokytojų ukrainiečių, kuriuos likimas į Lietuvą atvedė prieš daug metų, tad jie iškart ukrainiečius mokinius ėmėsi konsultuoti gimtąja kalba.
Taip pat mokykla paruošė atmintinę ukrainiečių mokinių tėvams: joje sudėjo informaciją apie pamokų trukmę, skaičių, atostogas ir pan.
Pirmosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio skirta mokinių integracijai, jų emociniam saugumui, draugiškų santykių kūrimui – vyko renginių, teminių veiklų, kad vaikai turėtų progų pažinti vieni kitus, kartu pabūti ne tik pamokose.
"Globojant atvykusiuosius, jiems skiriant tikrai daug dėmesio, gali susidaryti gan jautri situacija, kai mūsų vaikai pradės jaustis užmiršti, nustumti. Su mokytojais kalbėjomės apie šias rizikas, aptarėme įvairias situacijas ir labai stengiamės dėmesį mokiniams skirstyti vienodai, kad neatsirastų priešpriešos", – teigė L.Vaitonienė.
Laima Vaitonienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Trys pradinukų klasės
Susitikus su naujais mokiniais ir jų tėvais, globėjais, mokyklos vadovybė išgirdo jų lūkesčius.
Lietuvos ir Ukrainos švietimo sistemos nėra vienodos, tad kilo tam tikrų niuansų.
Labai stengiamės dėmesį mokiniams skirstyti vienodai, kad neatsirastų priešpriešos.
"Tarkime, ukrainiečiai mokyklas pradeda lankyti šešerių, bet tie vaikiukai dar nepažįsta visų raidžių, jas tik mokosi, tad įpusėjus mokslo metams jie negali jungtis prie mūsų pirmokų, kurie jau gana gerai skaito. Taigi ukrainiečių pirmokams siūlėme lankyti mūsų priešmokyklines klases", – pasakojo direktorė, pridūrusi, jog vaikams, kurių pasiekimai ir gebėjimai tvirtesni, siūlyta mokytis aukštesnėse klasėse.
"Santarvės" progimnaziją pasirinkusieji ukrainiečių vaikai puikiai kalba ir supranta rusiškai, tad jie iškart ir pradėjo mokytis visų mokomųjų dalykų, jiems dėl to nekilo problemų.
Dauguma 1–8 klasių mokinių buvo integruoti į atitinkamas klases, taip pat suformuotos trys naujos tik ukrainiečių pradinukų klasės (2, 3 ir 4 klasės).
Pastarąsias klases ukrainiečių kalba moko nuo karo pabėgę mokytojai.
"Kai ukrainiečiai atvyko registruotis į mokyklą, mes tiesiog klausinėjome tėvų, gal jie pedagogai, kokių specialybių, ką mokė Ukrainoje, ar norėtų dirbti pas mus. Aš, kaip vadovė, rizikavau, nes dar nebuvo nustatyta nei įdarbinimo tvarka, nei finansavimas, tad dabar labai džiaugiuosi, kad šie dalykai sprendžiasi", – kalbėjo direktorė.
"Santarvės" progimnazijoje iki šiol įdarbintos trys pradinio ugdymo ir viena anglų kalbos pradinukams pedagogė, ukrainiečių kalbos ir literatūros mokytoja, mokytojo padėjėja, pailgintos dienos grupės auklėtoja, logopedė iš Ukrainos.
Ir gimtoji, ir lietuvių kalba
Atlikus mokyklą lankančių ukrainiečių ir jų tėvų apklausą, didesnioji dalis išreiškė norą toliau mokytis ukrainiečių kalbos.
5–8 klasių mokiniai nuo praėjusios savaitės turi tris savaitines ukrainiečių kalbos pamokas.
Savo gimtosios kalbos jie mokosi srautinėse klasėse, perskirstant pamokas tarp kitų dalykų.
"Papildomai įdarbinome dvi lietuvių kalbos mokytojas – viena dirba su pradinukais, kita – su vyresniaisiais ukrainiečiais. Visi mokiniai – nuo pirmokų iki aštuntokų – turi po penkias lietuvių kalbos pamokas, o 5–8 klasių mokiniai dar ir individualias konsultacijas. 5–8 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokosi tuo metu, kai jų bendraklasiams irgi vyksta lietuvių kalbos ir literatūros pamokos", – aiškino progimnazijos direktorė.
Pasak L.Vaitonienės, vaikams netrūksta motyvacijos mokytis naujos kalbos, pasisveikinti jau geba visi, o kai kurie ir per pamokas stengiasi vartoti lietuviškus žodžius.
