Mokosi neprarasti motyvacijos
Karantino suvaržymai sukėlė sunkumų moksleiviams visame pasaulyje. Pamokoms persikėlus iš klasių ir kabinetų į virtuves ir miegamuosius, moksleiviams, jų tėvams ar globėjams teko išmokti naujos rutinos.
Vis dėlto prie namų režimo vienos disciplinos prisitaiko lengviau nei kitos.
S.Šimkaus konservatorijos moksleiviai pasakojo apie savo patirtis lavinant muzikinius įgūdžius nuotoliniu būdu.
"Mokytis muzikos buvo ir yra sunku, nes toks dalykas kaip muzika visiškai nėra tinkamas mokytis nuotoliniu būdu. Techniškai tekstą gali mokytis, bet meninio rezultato nepasieksi", – įsitikinusi gimnazistė Ugnė Batavičiūtė.
"Kaip ir visiems, man trūksta motyvacijos, energijos, taip pat prastėja regėjimas. Būna dienų, kai viskas lyg ir susitvarko, bet tik spėju pasidžiaugti, atsiduriu toje pačioje bedugnėje. Bandau stotis vėl ir vėl. Lyg vaikelis, besimokantis vaikščioti", – pasakojo gimnazistė Karolina Jurkutė.
"Tikrai negalėčiau sakyti, kad muzikos mokytis sekėsi blogai, nors iš pirmo žvilgsnio gali taip atrodyti. Žinoma, interneto ryšio problemos ir kartais pasitaikantys techniniai trikdžiai sukėlė šiek tiek nepatogumų. Tačiau mūsų mokyklos pedagogai stengėsi atrasti mokymosi būdus, kurie leistų kuo kokybiškiau dirbti ir nuolat tobulėti. Žinoma, prie kompiuterio ekrano praleista visa diena vargina regėjimą ir suteikia nemenką nuovargį. Svarbu pačiam ieškoti balanso ir nepamiršti nors keletui minučių išlėkti į lauką, pakvėpuoti grynu oru. Na, o privalumų galima įžvelgti visada! Vienas jų – galimybė dalyvauti daugelyje tarptautinių virtualių konkursų įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, ko be karantino tiesiog nebūtų įmanoma fiziškai suspėti. Taigi dalis mūsų konservatorijos mokinių, o tarp jų ir aš, skubame išbandyti savo jėgas siųsdami savo atliekamų kūrinių įrašus ir neretai užimame prizines vietas", – džiaugėsi gimnazistė Aušrinė Plonytė.
"Nebuvo taip sunku, kadangi visi techniniai niuansai buvo išsiaiškinti jau anksčiau – 2020-ųjų pavasarį. Tačiau sudėtingiau su motyvacija – trumpomis žiemos dienomis matant tiek mažai spalvų lauke, labai sunku likti motyvuotam ir laimingam. Kita vertus, jeigu randi atspirties tašką ir pradedi pats save motyvuoti, galima labai patobulėti. Susidarius tam tikrą planą, atsiranda laiko. Ir šį laiką galima investuoti į mokymąsi", – tikino gimnazistas Gytis Girdauskas.
"Kaip ir kitiems, karantinas man buvo išbandymas, nes negalėjau įsivaizduoti, kaip galima muzikos mokytis nuotoliniu būdu. Karantino pradžioje mokytis man buvo sunku. Bet, įdėjus pastangų ir suplanavus savo laiką, mokytis tapo lengviau. Tačiau nuotolinis mokymasis man niekada nepakeis kontaktinio. Muzikoje svarbiausia – geras instrumento garsas, o jo trūksta mokantis nuotoliniu būdu. Nors su pedagogais darome viską, kas yra įmanoma, privalumų tokiame darbe neįžvelgiau", – dėstė gimnazistė Liveta Jatulytė.
Muzika suteikia jėgų
Tačiau sunkumai yra vienas dalykas, o įkvėpimas – visai kas kita. Moksleiviai dėstė savo mintis, kuo muzika ir kūryba tokie svarbūs jaunam žmogui.
"Muzika jauną žmogų atgaivina. Man ji – lyg paguoda, savo jausmus aš galiu išlieti gitaros garsais", – dalijosi L.Jatulytė.
"Kūrybiškumas ir saviraiška jaunam individui yra be galo svarbios vertybės. Jos ne tik padeda lavinti mąstymą ir išlaisvinti vaizduotę, bet ypač svarbu, kad tai leidžia labiau suprasti save ir savo paties jausmus. Man būtent muzika padeda tai padaryti – jokia kita veikla taip neišlaisvina manęs ir nepriverčia šitaip įsijausti. Ypač šiuo laikotarpiu, kai kiekviena diena praleidžiama absoliučioje izoliacijoje ir neretai gali tapti pilkoka. Tik muzikos garsai palaiko turimą motyvaciją ir paskutinius pozityvumo lašus, primindama apie taip trokštamo tikslo siekimą", – pasakojo A.Plonytė.
"Kai esi ar nori tapti profesionaliu muzikantu, muzika užpildo tavo asmenybę ir, galima sakyti, pačią esybę. Mano akimis, muzika praturtina gyvenimą spalvomis. Grodamas kūrinį aš jaučiu save, kūrinį ir klausytojus, manau, tai yra vienas geriausių pojūčių gyvenime. Kartais būna labai sunku susigyventi su tam tikrais pokyčiais ar jausmais, ir muzika leidžia juos ištransliuoti, veikia kaip meditacija", – teigė G.Girdauskas.
"Kiekvienam muzikinė patirtis yra naudinga. Ji praplečia akiratį. Kiek esu pastebėjusi, žmonės tada tampa draugiškesni, įdomesni", – sakė K.Jurkutė.
"Bet kokia meno šaka ir kūryba augina žmogų kaip asmenybę, jis sąmoningiau reaguoja į tam tikras situacijas, kai reikia mąstyti kritiškai. Menas ir kūryba teikia malonumą bei platesnį požiūrį į žmogų ir pasaulį. Ne visi turi būti muzikantai, tačiau net ir mažiausias suvokimas apie meną skatina žmogų mąstyti kūrybiškiau, žvelgti į pasaulį ne racionaliu žvilgsniu. Taigi muzikos mokyklos baigimas nepakenkia nė vienam žmogui", – tikino U.Batavičiūtė.
Patirtis: S.Šimkaus konservatorijos moksleiviai, kol nebuvo prasidėjusi pandemija, įvairiuose renginiuose pasirodydavo prieš dideles auditorijas.
Pasilikti ar išvykti?
Paklausti, ar po mokyklos baigimo planuoja likti Klaipėdoje, moksleiviai atsakė skirtingai. Vieniems norisi pažinti daugiau skirtingų kultūrų, kitiems ilgu ramesnių vietų, tačiau yra ir planuojančių kurti ateitį čia.
"Po mokyklos baigimo savo planuose nesu numačiusi pasilikti uostamiestyje. Norisi nukeliauti truputį tolėliau, pamatyti ir surasti naujovių, praplėsti savo akiratį ir galbūt netgi pažinti naujas kultūras. Manau, kad studijos yra tas laikotarpis, kai reikia save praturtinti naujais potyriais, motyvacija, informacija ir, žinoma, neišdildomais prisiminimais. Todėl Klaipėdoje studijuoti nenorėčiau, nes ją puikiai pažįstu, joje surasčiau nedaug naujo. Tačiau, gali būti, vieną dieną, pabaigusi studijas ir įgijusi patirties, žinių, pamačiusi pasaulio, grįšiu į gimtąjį pajūrio kraštą", – kalbėjo A.Plonytė.
"Svarstau apie galimybę Klaipėdoje toliau tęsti studijas po mokyklos baigimo, bet nežinau, kur gyvenimas iš tikrųjų nuves. Tai priklausys nuo profesijos specializacijos, o ne nuo to, kokiame mieste norėčiau studijuoti. Man labiau patinka maži miesteliai, iš kokio ir esu kilusi. Todėl po studijų labiau norėčiau gyventi nedideliame mieste. Man reikia gamtos, rytinio paukščių čiulbesio. Nemėgstu miesto šurmulio ir triukšmo", – svajojo U.Batavičiūtė.
"Mano manymu, visiems reikėtų pajusti savarankišką jaunystės gyvenimą. Reikia siekti gyvenimo tikslų, svajonių, tačiau tam būtinos žinios bei savarankiškumas. Artimiausiu metu neplanuoju keliauti į užsienį, bet jei pasitaikys galimybė, pasinaudosiu ja. Turiu daug ko išmokti ir patirti, kad sugrįžusi į Klaipėdą turėčiau kuo prisidėti", – žadėjo K.Jurkutė.
"Taip, aš planuoju likti Klaipėdoje, nes stosiu į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetą, į gitaros specialybę", – tikino L.Jatulytė.
"Būtent po mokyklos baigimo – ne, bet tikrai manau, kad grįšiu pabaigęs studijas. Keista, bet Klaipėda man – kaip gimtasis miestas, nors pats esu iš Vilkaviškio. Čia esantys muzikiniai kolektyvai yra draugiški, motyvuoti, profesionalūs ir svarbiausia – vieningi. Beje, Klaipėdoje, mano akimis, yra daug jaukiau nei kituose Lietuvos miestuose", – pastebėjimais dalijosi G.Girdauskas.
Traukia galimybės
Moksleivių mintys ir įspūdžiai skyrėsi ir kalbant apie Klaipėdos miesto patrauklumą jaunimui.
Jaunieji muzikantai nesivaržė dalytis savo mintimis apie stipriąsias miesto puses ir sritis, kur dar galima tobulėti.
"Sutinku, Klaipėda yra patrauklus miestas jaunimui, nes čia vyksta įvairių renginių, skirtų šiai amžiaus grupei. Kadangi nesu klaipėdietė, mane visada žavėjo čia organizuojamos dainų šventės – mano mieste tokių renginių nėra. Klaipėdos koncertų salė muzikaliam jaunimui suteikia galimybę išgirsti žymius kūrinius gyvai ar įgyti patirties koncertuojant salėje prieš daugybę žiūrovų. Mano manymu, besimokantiems muzikos Klaipėdoje yra pasiekiamos visos galimybės, tačiau nėra jaunimo, kuris norėtų jos mokytis", – apgailestavo L.Jatulytė.
Nors moksleiviai bei mokytojai susidūrė su įvairiais sunkumais lavindami muzikinius įgūdžius karantino sąlygomis, jaunieji muzikantai ir toliau sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose.
"Remdamasi savo patirtimi, manau, Klaipėdoje yra trūkumų, kurie galbūt sumažina čia atvažiuojančiųjų studijuoti skaičių. Visų pirma, Klaipėdoje vyksta nedaug renginių, įtraukiančių kūrybišką ir muzikalų jaunimą. Nors ir esu dalyvavusi keliuose, kurie iš tikrųjų buvo įdomūs ir nematyti, apie juos nebuvo plačiai skleidžiama informacija, todėl ir dalyvavusiųjų skaičius nesusidarė didelis. Klaipėdoje yra institucijų, teikiančių muzikinį išsilavinimą. Kadangi mokausi vienoje jų, galiu teigti, esu labai patenkinta savo įgautomis žiniomis, patirtimi ir mane mokančiais mokytojais. Todėl specifiškai šiuo aspektu galimybės – puikios. Esu labai laiminga, kad čia mokausi", – dėstė A.Plonytė.
"Manau, kad Klaipėda yra puikus miestas muzikaliam jaunimui. Turime tokius projektus kaip S.Šimkaus konservatorijos "Muzika kviečia kiekvieną" ar Klaipėdos džiazo orkestro "Pažink muzikos kelią", kuriame Klaipėdos jaunimas groja kartu su džiazo orkestru. Kol yra noro ir motyvacijos, Klaipėdoje esi laukiamas visur, bet tam reikia įdėti ir labai daug darbo", – teigė G.Girdauskas.
"Klaipėda – tikrai jaunimui tinkamas miestas, čia kuriasi daug naujų darboviečių, kurios siūlo puikias perspektyvas, taip pat vyksta daug įvairių renginių. Šis miestas yra kosmopolitiškas, vis atsinaujinantis, patrauklus ir tvarkingas. Manau, kad dauguma muzikantų, kurie svajoja apie atlikėjo gyvenimą, po mokyklos baigimo stoja studijuoti į Vilnių ar išvažiuoja į užsienį, nes ten yra daugiau specialybių. Pianistas net negalėtų mokytis Klaipėdoje, nes čia tiesiog nėra tokios specializacijos studijų. Tačiau tobulėjimui ir saviraiškai po studijų Klaipėdoje yra visos galimybės. Čia galima koncertuoti, dirbti, siekti muzikinių aukštumų. Šiame draugiškame, gana ramiame, jaunatviškame mieste nematau didelių trukdžių. Ypač jei žmogus pats įdeda pastangų, siekia į gyvenimą kibtis pats ir nelaukia, kol viskas jam bus atnešta ant lėkštutės. Nes daugiausia skundžiasi tas, kuris nieko nedaro", – dalijosi U.Batavičiūtė.
"Anksčiau aš norėjau pabėgti iš Lietuvos, kadangi mūsų šalis nėra iš didžiausių, turtingiausių ir daug žadančių. Tai buvo vaiko mintys, bet nėra smagu, kai net vaikai pradeda taip nepagarbiai galvoti apie savo gimtinę. Jei matome spragų, jas turime taisyti. Niekas kitas to nepadarys už mus. Turime veikti patys. Tuomet pamatysime ne tik Lietuvos, bet ir mūsų darbų, kultūros, galbūt ir bendradarbiavimo grožį. Klaipėda nėra atsilikusi nuo kitų Lietuvos miestų. Kaip ir kiti miestai, turime įvairiausių mokymo įstaigų – tarp jų ir muzikos mokyklas. Jaunieji muzikantai tikrai gali susirasti sau tinkamą ir patinkančią įstaigą. Tik, deja, nėra didelio aukštojo mokslo įstaigų pasirinkimo. Bet jei veiksime, galbūt ir jų turėsime daugiau", – skatino K.Jurkutė.
Kelionės: iki karantino moksleiviai kartu vykdavo į ekskursijas ir pažindavo įvairias vietas Lietuvoje.
Puoselėja muzikantų gebėjimus
Šiuo metu S.Šimkaus konservatorijoje mokosi 120 moksleivių. Ši įstaiga – bendrojo ugdymo gimnazija su specializuota muzikos programa.
"Mūsų tikslas – puoselėti vaikų muzikinius gebėjimus, ruošti juos profesionalaus muzikanto keliui. O tiems, kurie nesirenka muziko profesijos, – suteikti galimybę profesionaliai susipažinti su muzika bei tapti inteligentiškiems", – dėstė S.Šimkaus konservatorijos direktorė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė.
Moksleiviams suteikiamos akademinės žinios, taip pat ugdomi bendradarbiavimo įgūdžiai, empatija, skatinama kūryba.
"Kultūra ir jaunimo bendravimas yra didelės vertybės miesto bendruomenėje", – tikino R.Krikščiūnaitė-Barcevičienė.
Nors moksleiviai bei mokytojai susidūrė su įvairiais sunkumais lavindami muzikinius įgūdžius karantino sąlygomis, jaunieji muzikantai ir toliau sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose.
"Bendrąjį ugdymą prie karantino pritaikėme kaip ir visos šalies mokyklos. Su muzikiniais dalykais – kiek sudėtingiau. Nė viena platforma neatkartoja kokybiško garso, kuris vėluoja, todėl ansamblinis muzikavimas neįmanomas. Tačiau nepasiduodame ir dirbame. Nors viskas vyksta lėčiau, rezultato siekiame kuo geresnio. Taip pat turime daug virtualių konkursų, kai vertinimo komisijai siunčiami vaizdo įrašai, laureatų. Mokytojai sugeba mokinius motyvuoti nuosekliam savarankiškam darbui", – pasakojo direktorė.
Kaip minėjo patys moksleiviai, Klaipėdoje po mokyklos planuoja likti ne visi. Nors čia yra nemažai galimybių, tobulėti miestui dar yra kur.
"Kuo daugiau jaunimo norės likti Klaipėdoje, tuo jai ir jos gyventojams bus geriau. Jaunimo galimybės priklauso nuo veiklų pasiūlos, supančio fono. Dabar jis yra kiek niūrokas. Tam, kad jaunimas nebėgtų į sostinę, svarbi stipri aukštoji mokykla, kurios šiuo metu nėra", – svarstė R.Krikščiūnaitė-Barcevičienė.
"Šiuo metu mes labiausiai norime išlaikyti egzaminus ir baigti mokyklą. Manau, kiekvienas susiduriame su begalybe minčių apie karantiną. Iš kur pasisemti motyvacijos? Kaip nepasiduoti? Kodėl taip sunku? Kada viskas baigsis? Ko mums mažiausiai reikia, tai priminimo apie jį. Manau, būtų geriau, jei nešvaistytume laiko galvodami "kodėl", o geriau imtumėmės permainų", – tikino K.Jurkutė.
