Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai antradienį atmetė didžiausios šalyje dujų vartotojos Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ prašymą panaikinti pernai gegužę priimtą rinkos reguliuotojo nutarimą dėl papildomos saugumo dedamosios prie dujų perdavimo kainos – 152,45 euro už megavatvalandę (MWh) per parą.

„Tarybos (VERT – BNS) nutarimas (...) priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose (...). Teismas nenustatė aiškių tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo“, – nurodoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat atmetė „Achemos“ prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kad šis išnagrinėtų, ar VERT 2018-ųjų gruodį patvirtinta vidutinės svertinės dujų importo kainos nustatymo metodika atitinka SGD terminalo įstatymą.

„Taryba, patvirtindama metodiką, savo kompetencijos neviršijo, priešingai – įgyvendino pareigas, nustatytas SGDTĮ (Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatyme – BNS)“, – skelbia teismas, kurios sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas LVAT.

„Achema“ taip pat siekia panaikinti VERT nutarimus, kuriais nustatytos papildomos saugumo dedamosios prie dujų perdavimo kainos 2022 metams.

Pernai spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar Regionų administracinis teismas – BNS) sustabdė bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės LVAT sprendimas ginče dėl VERT 2017 metais nustatytų saugumo dedamųjų teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje „Achemos“ skundas anksčiau buvo atmestas, tačiau bendrovė jį apskundė LVAT, o šis pernai birželį nagrinėjimą sustabdė, kol Europos Komisija priims galutinį sprendimą valstybės pagalbos byloje.

LVAT anksčiau atmetė „Achemos“ skundus dėl saugumo papildomos dedamosios 2019 ir 2020 metams. VERT kasmet nustato saugumo dedamąją, kuri skirta SGD terminalo veiklos sąnaudoms kompensuoti.

„Achema“ teismams skundė visus su SGD terminalo išlaikymu susijusius sprendimus.

Vadinamasis SGD terminalo priedas, skirtas terminalo statybai, galiojo 2013 metais ir iki 2014-ųjų gruodžio, vėliau jį pakeitė SGD terminalo dedamoji, kuri panaikinta nuo 2016 metų pradžios, ją pakeitus dujų pajėgumų mokesčiu.

2021 metų rugsėjį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai įpareigojo „Achemą“ sumokėti beveik 18,8 mln. eurų SGD skolą terminalo išlaikymui už 2013-2015 metus. Šią sumą įmonė sumokėjo. 

Konstitucinis Teismas dar 2015 metais pripažino SGD terminalo veiklos ir finansavimo modelį teisėtu.

Jis užtikrins, kad laivas-saugykla „Independence“ veiktų saugiai, jį techniškai prižiūrės bei valdys rizikas, formuos įgulą bei koordinuos jos darbą, o ieškant operatoriaus bus svarbi jo patirtis naudojant tokius įrenginius, pranešė „Klaipėdos nafta“.

Bendrovės generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad SGD terminalas tapo svarbiausia gamtinių dujų importo alternatyva regione, tad aukščiausio lygio kompetencijos naudojant sudėtingą laivą yra kritiškai svarbios.

„Samdydami rangovus efektyviau valdysime žmogiškuosius ir finansinius laivo eksploatacijos kaštus, galėsime priimti ekonomiškesnius sprendimus dėl laivo - terminalo priežiūros“, – pranešime teigė D. Šilenskis.

Sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašoma penkeriems metams su galimybe ją pratęsti dar iki penkerių metų.

„Independence“ „Klaipėdos naftos“ nuosavybe taps 2024 metų pabaigoje, o operatorių planuojama paskelbti iki 2023 metų birželio pabaigos. 

„Klaipėdos naftos“ akcininkai vasarį pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“, iš kurios jis nuomojamas nuo 2014 metų, o sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje.

„Independence“ išpirkimo kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM, šios dienos kursu – apie 145 mln. eurų). Rinkos reguliuotojo suderinta išpirkimo kaina siekia iki 138,4 mln. eurų (be PVM), ji neturi viršyti 160 mln. eurų (su PVM) – tokią sumą įmonei yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.

Ministerija siūlo Lietuvos laivuose sumažinti arba atsisakyti privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies. Tai numatančias įstatymų pataisas ministerija Vyriausybei turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos, ketvirtadienį pranešė ministerija. 

Laivą „Independence“ nuomojanti Klaipėdos SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ teigia, kad efektyviai terminalo veiklai būtina kvalifikuota ir kompetentinga įgula, todėl reikia lankstesnio reguliavimo.

„Įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pataisos leistų supaprastinti procedūras, pagal kurias pripažįstami jūrininkų kvalifikaciją įrodantys dokumentai, atliekamos įgulos sveikatos patikros, laivo inspekcijos bei kiti administraciniai procesai“, – komentare BNS teigė bendrovė.

„Klaipėdos naftai“ ruošiantis išpirkti SGD laivą iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ šiemet gegužę Vyriausybė iš esmės pritarė „Independence“ registravimui Lietuvoje.

Laivas-saugykla „Klaipėdos naftos“ nuosavybe taptų 2024 metų pabaigoje, o perimant jo valdymą laivas būtų įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre ir jam būtų suteikta Lietuvos vėliava.

Tačiau reguliavimo pokyčiai, pasak įmonės, turėtų įsigalioti ne vėliau kaip iki 2024 metų sausį, kai bus pradedama formuoti „Independence“ įgula.

Dabar Lietuvos jūrų laivų registre registruojami nepavojingus krovinius vežantys laivai, jame nėra nė vieno dujovežio ar laivas-saugyklos su išdujinimo įrenginiu.

Šiuo metu „Independence“ registruotas Singapūro laivų registre bei turi šios šalies vėliavą. 

Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, ministerija yra atvira tolesnėms diskusijoms su Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitomis institucijomis dėl rengiamų teisės aktų pakeitimų.

„Peržiūrėdami reikalavimus laivų sudėties įguloms siekiame palengvinti galimybes registruoti laivus Lietuvos jūrų laivų registre ir šitaip paskatinti mūsų šalies jūrinės laivybos konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą“, – pranešime sakė L. Maskaliovienė.

Ji pabrėžė, kad kartu būtų gerinamos ir jūrininkų darbo sąlygos.

Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų įgulų reikalavimai yra itin griežti, palyginti su kitomis ES valstybėmis, – įgulą, įskaitant laivo kapitoną, turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos, ES narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių. Tai apsunkina įgulų formavimą ir didina riziką, kad smarkiai sumažės laivų su Lietuvos vėliava skaičius.

„Klaipėdos naftos“ akcininkai vasarį pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“, iš kurios jis nuomojamas nuo 2014 metų, o sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje.

„Independence“ išpirkimo kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM, šios dienos kursu – apie 145 mln. eurų). Rinkos reguliuotojo suderinta išpirkimo kaina siekia iki 138,4 mln. eurų (be PVM), ji neturi viršyti 160 mln. eurų (su PVM) – tokią sumą įmonei yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.

Pernai per Klaipėdos SGD terminalą importuota 62 proc. viso dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Daugiausiai dujų buvo importuota iš JAV.

„Šiandien matome, kad tai (SGD terminalas – BNS) būtų kertinis veiksnys apsisaugant nuo nekonvencinių ir panašaus pobūdžio atakų, kai nesilaikoma sutarčių ar įvyksta kiti teisės viršenybės erdvėje nevykstantys dalykai“, – spaudos konferencijoje po Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimo Rygoje sakė Lietuvos premjerė.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis kalbėjo, kad Latvijos Inčukalno dujų saugykla taip pat gali apsisaugoti nuo Kremliaus veiksmų.

„Šiuo metu šios kaupyklos rezervai geros būklės, ši žiema šiek tiek šiltesnė, vadinasi, mažesnis suvartojimas nei galėtų būti ir jei žiūrime į priekį, – mes aptarėme, kad prireikus turime bendradarbiauti“, – sakė K. Karinis.

„Visose trijose šalyse esame gerokai geresnėje pozicijoje nei daugybė ES valstybių, nes turime ir importo pajėgumą dėl suskystintų gamtinių dujų, turime galimybę laikyti (dujas – BNS), ir tai, palyginti santykinai mūsų kiekvienos valstybės vidutiniu vartojimu, yra daug“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė pabrėžė, jog Baltijos šalys dirba kartu, kad būtų pasirengta galimiems netikėtumams.

„Mūsų institucijų atstovai, atsakingų įmonių už infrastruktūrą atstovai dirba labai glaudžiai, kad ir operaciniu lygiu būtų pasirengta įvairiems netikėtumams, kurių galėtų pasitaikyti, jeigu dujos būtų vėl eilinį kartą dar papildomai panaudotos kaip spaudimo priemonė prieš Europos Sąjungą“, – sakė I. Šimonytė.

Estijos premjerė Kaja Kallas sakė nesanti užtikrinta, kad Rusija nepasinaudotu įrankiu stabdyti dujų tiekimą.

„Jei esame nuo ko nors priklausomi, tai per šią priklausomybę mus galima ir pažeisti ir dėl to atsakydama į klausimą, kiek esame tikri, kad Rusija nepanaudos šio įrankio, tikrai nesu tuo labai tikra, kad Rusija to nedarys“, – teigė ji.

„Jeigu kalbėtume apie ilgalaikę perspektyvą, tai neabejotinai terminalas turėtų likti kaip alternatyvaus tiekimo kanalas ir neatiduodant Lietuvos vartotojų pinigais pastatyto terminalo pajėgumų žaidėjams iš Rytų“, – BNS sakė J. Neverovičius.

Jo teigimu, esant palankioms SGD kainoms valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis“ bei kitos dujas importuojančios įmonės turėtų ieškoti galimybių pasirašyti naujas ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis.

„Manau, potencialas tam tikrai yra, pasaulinės SGD kainos yra patrauklios, atsiranda vis daugiau tiekėjų, o toks ilgesnio laiko kontraktas galėtų užtikrinti, tam tikra prasme, dujų kainų „lubas“ visai rinkai. Manyčiau, pirmoje vietoje tokius sprendimus priims įmonės, kurios turi nuolatinį poreikį dujoms, pavyzdžiui, „Ignitis“, – BNS sakė J. Neverovičius.

„Turime jungtis prie globalios dujų rinkos, turime išnaudoti visas galimybes, kurias teikia alternatyvūs SGD tiekimo šaltiniai“, – pridūrė patarėjas.

Suskystintas gamtines dujas iš Rusijos aktyviai importuoja didžiausia terminalo naudotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“.

BNS žiniomis, nedideliais dujovežiais ji atsiveža Rusijos bendrovės „Novatek“ dujų iš Vysocko uosto Baltijos jūroje, tačiau kartą per tarpininkus atsigabeno didelį krovinį iš „Novatek“ Jamalo terminalo Rusijos Sibiro šiaurėje.

Pati bendrovė nekomentuoja, ar turi ilgalaikes sutartis bei iš ko perka SGD. Be rusiškų, ji importuoja ir Norvegijos „Equinor“ SGD.

„Dėl „Achemos“ prioritetų negalėčiau komentuoti, tai yra privati įmonė, ji pati sprendžia, kaip jai viską organizuoti. Tik reikia pastebėti, kad jie naudojasi terminalo privalumais“, – aiškino J. Neverovičius.

Valstybės valdoma „Ignitis“ taip pat kartą yra atsigabenusi „Novatek“ dujų iš Vysocko, tačiau jas pirko per tarpininką.

Bendrovė turi ilgalaikę 10 metų trukmės SGD tiekimo sutartį su Norvegijos „Equinor“ (buvusia „Statoil“), ji galioja iki 2024 metų.

Rugsėjį į Klaipėdą iš Sibiro atplaukus dideliam dujovežiui su „Novatek“ dujomis, naujienų agentūra „Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad Lietuva, siekusi sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, sulauks pirmojo krovinio iš Sibiro.

Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS tuomet aiškino, kad svarbu ne dujų kilmės šalis, o užtikrintas dujų tiekimas ir mažesnė jų kaina.

Iki SGD terminalo veiklos pradžios 2015 metais dujos į Baltijos šalis vamzdynu tekėjo iš vienintelio tiekėjo – Rusijos „Gazprom“. 2015-aisiais pradėjus veikti terminalui, Lietuva diversifikavo dujų tiekimą ir „Gazprom“ dalis smarkiai krito.  

Gamtinių dujų perdavimo operatorė „Amber Grid“ pranešė BNS, kad šiemet per 9 mėnesius „Gazprom“ dalis bendrame šalies dujų importe siekė 42 proc.