Ryškesnės pažangos stoka

Lenkijos kompanija „Orlen Group“ paskelbė, kad ši šalis 2023 m. vartojo 17 milijardų kubinių metrų dujų. Ir bene svarbiausia tai, ką akcentuoja ir lenkai, kad nė vieno kubinio metrų dujų nebuvo panaudota iš Rusijos.

Lenkijos apsirūpinimo dujomis grandinėje šiokią tokią įtaką turi ir Lietuva. 2023 m., pagal „Orlen Group“ duomenis, per Lietuvą į Lenkiją importuota 0,2 mlrd. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų.

Dalis šių dujų per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) terminalą į Lenkiją permesta dujotiekiu, kuris atidarytas 2022 m.

Dar nedidelis suskystintųjų gamtinių dujų kiekis iš Klaipėdos į Lenkiją išgabentas sunkvežimiais. Lenkijos kompanijos „Orlen Group“ padalinys „Orlen S.A. – PGNiG“ Klaipėdos uoste yra išsinuomojęs dujų išpilstymo stotį, kuri, kaip skelbiama, yra vienintelė tokia Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Joje dujos ir pilamos į sunkvežimių cisternas.

Dujas iš Klaipėdos į Lenkiją veža tik išskirtinai Lenkijos sunkvežimiai. Netgi ir turėdama SGD terminalą Lietuva dėl dujų transportavimo nėra nei kiek toliau pažengusi. Ji neturi nei savo dujų pervežimo iš SGD terminalo į uosto išpilstymo stotį laivo, nei LNG dujų pervežimo žemyninio transporto.

Patiems Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų vartotojams, įskaitant ir vienintelę Lietuvoje LNG degalinę Klaipėdoje, dujos atvežamos ne iš Klaipėdos dujų išpilstymo stoties, o iš Suomijos arba Lenkijos.

Taip yra todėl, kad Lietuvos valdžia dėl numatomo didelio galimo asmeninio pasipinigavimo „stumia“ visokius vandenilinius projektus ir nekreipia dėmesio į tai, kokia nauda sunkiajam transportui ir šalies ūkiui galėtų būti iš LNG, jei būtų išvystytas degalinių tinklas ir būtų skatinama kurti LNG transportavimo sistema.

Situacija: tarsi stokojama platesnės valdžios paramos ir didesnio Klaipėdos SGD terminalo indėlio Lietuvos dujų ūkio, o ypač jo švaraus transporto vystymui. / V. Matučio nuotr.

Dujų ir vandenilio konkurencija

Tai, ką dėl LNG tinklo plėtojimo ignoruoja Lietuvos valdžia, jau iš esmės padarė ir toliau daro lenkai.

Šioje šalyje jau veikia sunkvežimių aprūpinimo LNG dujomis degalinių tinklas. Išplėtota LNG dujų tiekimo į gamybą sistema ne tik per vamzdynus, bet ir sunkvežimių transportu. Lenkijoje kuriamas dujų požeminių saugyklų tinklas.

Iš 17 mlrd. kubinių metrų 2023 m. Lenkijoje naudotų dujų 46 proc. sudarė laivais atgabentos LNG (suskystintosios gamtinės dujos), 44 proc. dujų importas vamzdynu „Baltic Pipe“ per Daniją iš Norvegijos. Likusią maždaug 10 proc. dalį sudarė pačios Lenkijos pasigamintos arba saugyklose kauptos dujos.

Nepaisant to, kad pernai Lenkijoje buvo visiškai apribotas rusiškų dujų tiekimas, jų vartojimas šioje šalyje nesumažėjo, o kaip tik išaugo 2,8 proc. Tai lėmė ir dujų vartojimui Lenkijoje itin patrauklūs tarifai, nedideli, ko gero, vieni mažiausių Europoje, dujų akcizai.

Taip yra todėl, kad Lenkijos valdžioje – adekvatūs politikai, kurie įžvelgia, kad dujos dar bent 2–3 dešimtmečius bus pagrindinis ir itin svarbus tiek energijos šaltinis, tiek sunkiojo transporto kuras.

Dujos vertinamos kaip perėjimo kuras sunkvežimiams nuo dyzelino iki kokio nors kito ekologiško kuro. Dar neaišku, ar tai bus vandenilis, kurio gamybos savikaina yra didžiulė. Vandenilio kuro kaina būtų 8–10 kartų didesnė nei dujų. Lenkijoje suprantama, kad gabenant krovinius su gerokai brangesniu vandeniliu visų prekių kainos taip pat šoktelės kartais.

Jei Lenkija kiek įmanoma ilgiau pasiliktų prie dujų kuro, o lietuviai savo valdžios prievarta būtų stumiami prie vandenilio, Lietuvoje neliktų nei vieno vežėjo. Jau dabar dalis Lietuvos vežėjų savo verslą perregistruoja į Lenkiją.

Lenkija, skirtingai nei Lietuva, eina aiškesniu savo šaliai ir žmonėms keliu – nesivaiko neaiškių projektų su vandenilio kuro laivams fabrikų statybomis pajūrio zonose.

Nesivaiko neaiškių projektų

Lenkijos „Orlen Group“ kompanija LNG dujų gabenimui iš esmės yra rezervavusi kol kas vienintelį Lenkijoje Svinouiscio dujų terminalą. Per jį 2023 m. atplaukė rekordinis 62 LNG dujovežių kiekis. Bendras atgabentų dujų tūris siekė maždaug 6,5 mlrd. kubinių metrų.

Galima teigti, kad „Orlen Group“ yra rezervavusi ir nemažą Klaipėdos SGD terminalo dujų gabenimo dalį. Juo labiau kad ji iš Lietuvos valdžios yra išsinuomojusi ir Klaipėdos LNG dujų išpilstymo stotį.

Pats šios stoties išnuomojimo faktas kelia tam tikrų klausimų. Kodėl lenkai gali sėkmingai vystyti LNG dujų pervežimo verslą išsinuomoję dujų stotį, o lietuviai negalėjo, nes ją išnuomojo.

Toks nuomos faktas panašus į auksinius kiaušinius dėjusios „Mažeikių naftos“ komplekso perleidimą iš pradžių bankrutuojančiai amerikiečių kompanijai, po to jos perėjimas Rusijos verslui ir galiausiai Lenkijos valstybinei kompanijai „Orlen“.

Šie faktai įrodo, kad Lietuvos valdžia sunkiai tvarkosi su tarptautinio lygio energetikos projektais. Galbūt pasirenkami abejotinos reputacijos partneriai, neaiškios perspektyvos projektai, per kuriuos yra didžiulis noras „stepukoniškai išnaudoti“ ES ir kitus viešus pinigus?

Tuo tarpu Lenkija eina aiškesniu savo šaliai ir žmonėms keliu. Nesivaikoma neaiškių projektų, kaip tai daro Lietuva, su planuojamomis vandenilio kuro laivams fabrikų statybomis Lietuvos pajūryje, įskaitant ir Klaipėdą. Neteko girdėti, kad Lenkijoje vyktų kokios nors diskusijos dėl vandenilio fabrikų statybos.

Lenkija žengia šiuo metu aiškiausiu dujų infrastruktūros vystymo keliu. Ji planuoja statytis dar vieną LNG terminalą Gdansko uoste, vystyti dujų tranzitą į Čekiją ir Slovakiją.

Neišnaudotos LNG galimybės

Kai 2014 m. buvo atidarytas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (LNG, angl. Liquefied Natural Gas) terminalas, atrodė, kad Lietuva renkasi perspektyvą transporto ateitį susieti su suskystintosiomis dujomis.

To neįvyko, nors LNG varomų sunkvežimių Lietuvoje atsirado kelios dešimtys. Šiuos gerokai švaresnius ir aplinkai draugiškus sunkvežimius kasdien galima pamatyti atvykstančius ir į Klaipėdos uostą.

Įrengti LNG degalinę dėl specifinės įrangos kainuoja itin brangiai. Joje turi būti specialios kriogeninės talpyklės, kurios karščiausią dieną išlaikytų suskystintąsias dujas itin žemoje temperatūroje (minus 160 laipsnių).

Ir pačiuose sunkvežimiuose yra kriogeniniai bakai, į kuriuos telpa 400 kilogramų suskystintųjų dujų. Su šiuo kiekiu sunkvežimis, priklausomai nuo vežamo svorio, gali įveikti 1 000–1 200 kilometrų atstumą.

Didžiausia problema ta, kad LNG degalinių tinklo nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse beveik nėra. Lietuvoje viena degalinė yra prie Klaipėdos, Latvijoje nėra nė vienos, Estijoje viena prie Talino. Jei viena degalinė dar būtų Lietuvoje Kauno regione, geriausiai prie Vakarinio aplinkkelio, o kita prie Rygos aplinkkelio, automobilių, varomų LNG, kurios yra gerokai švaresnės nei dyzelis, gerokai padaugėtų.

Bėda ir ta, kad Baltijos šalyse nėra tinkamo valdžios požiūrio į LNG varomų automobilių parko vystymą, neskatinamas tinklo kūrimas. LNG kaip palyginti švaraus kuro galimybės per menkai išnaudojamos.

Čia gali būti ir psichologinis momentas, nes dujos Lietuvoje dar vis asocijuojasi su Rusija. Tarp jų ir LNG, nors Lietuva turi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, per kurį dujos Lietuvą pasiekia iš visai kitų regionų nei Rusija.

Vizija: vandeniliu varomi sunkvežimiai kol kas labiau egzistuoja tik reklamos kūrėjų fantazijose. / „Theloadstar.com“ nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos skirtumai

Suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomi sunkvežimiai iš visų rūšių alternatyvaus ir švaraus kuro rūšių gali įveikti ilgiausią atstumą.

Patys „silpniausi“ yra elektriniai sunkvežimiai, kurie vienu įkrovimu gali įveikti daugiausia 500 kilometrų. Po jų – suspaustomis gamtinėmis dujomis (SNG) varomi sunkvežimiai. Jų vienu užpildymu nuvažiuojamo kelio atstumas siekia apie 600 kilometrų.

Šio tipo sunkvežimių taip pat palyginti nėra daug, bet jų užpildymo kuru tinklas Lietuvoje yra išvystytas geriau – vien Klaipėdoje yra dvi šio tipo transporto užpildymo degalinės.

Jei Lietuvoje būtų plėtojamas LNG degalinių tinklas, kartu būtų plėtojamos ir SNG degalinės, nes jos tarpusavyje susijusios. Kai iki 160, kai kurios iki 180 laipsnių atšaldytos ir suskystintos dujos atšyla, arba jos atšilusios „nusiurbiamos“ iš LNG sunkvežimių bakų, jos virsta įprastomis gamtinėmis dujomis, kurios uždarose talpyklėse suspaudžiamos ir tampa SNG.

Taip LNG dujos net ir atšilusios gali būti išnaudojamos iki paskutinio „atodūsio“, dėl ko dujos sunkvežimių transporte yra palyginti efektyvus kuras.

Mūsų regione tą labiausiai supranta lenkai, kurie kartu su „Shell“ kompanija vysto Lenkijoje LNG ir SNG degalinių tinklą. Lenkija, skirtingai nei Lietuva, demonstruoja, kad ji yra tranzito šalis. Bet kurioje transporto srityje, palyginus Lenkiją su Lietuva, jos skiriasi tarsi diena nuo nakties. Galbūt taip yra ir todėl, kad Lietuvos politikai, užuot analizavę kaimynų, tarp jų ir lenkų, patirtį, važinėja į egzotiškesnes šalis neva semtis patirties, nors tie objektai, kuriuos lanko, neturi nieko bendro su mūsų šalimi.

Vandenilis nėra nekaltas

Kai Lietuvoje beveik nevystomas, bent jau valdžios paramos nesulaukia LNG degalinių tinklo plėtojimas, stebina tai, su kokiu entuziazmu imamasi naujų, menkai žinomų vandeniliu varomų automobilių punktų įrengimo projektų.

Jau pranešta, kad Klaipėdos uoste bus statoma vandenilio elektrolizės gamykla. Ji kainuos per 7 mln. eurų. Dar neaišku, kaip tokios gamyklos statybą uoste, Klaipėdos mieste, sutiks gyventojai.

Pranešama, kad vandeniliu bus pildomi į uostą atplaukiantys laivai. Kiek ir kada Klaipėdos uoste bus tokie laivai, kol kas nežinoma, nes pats vandenilio naudojimas pasaulinėje laivyboje tebėra tyrimų stadijoje. Tokių laivų statoma vos vienas kitas. Baltijos regione gerokai populiaresni yra LNG varomi laivai.

Kitas niuansas yra tai, kad Susisiekimo ministerija jau numatė 1,44 mln. eurų paramą viešiesiems vandenilio pildymo punktams įrengti Klaipėdos mieste, nors neaišku, nei kada, nei kiek bus vandeniliu varomų automobilių. Ir iš viso ar jų bus, tarkim, sunkvežimių segmente, nes vežėjai itin stipriai analizuoja naujas alternatyvaus kuro transporto sritis. Pavyzdžiui, kad ir kaip valdžia norėtų, sunkvežimiai elektromobiliai greičiausiai neprigis, nes jie dėl galimo sunkiai gesinamo gaisro bus nepageidaujami keltuose. Dėl trumpo nuvažiavimo atstumo toks sunkvežimis negali dirbti netgi Lietuvos masteliais, nes, nuvykęs su kroviniu iš Klaipėdos į Vilnių, grįžti su kitu kroviniu tą pačią dieną jau negalės.

LNG varomas sunkvežimis ir netgi SNG, jei tik būtų išvystytas degalinių tinklas, turėtų ryškiai didesnį pranašumą.

Kokios bus vandeniliu varomų sunkvežimių galimybės, kol kas neaišku, kaip ir jų kaina. Skelbiama, kad, tarkim, „Toyota“ sunkvežimis vienu užpildymu galės nuvažiuoti apie 700–800 kilometrų.

Yra ir kitas niuansas. Vertinant pagal tarptautinės laivų klasifikavimo bendrovės „Bureau Veritas“ paskelbtas vandeniliu varomų laivų klasifikavimo taisykles, šis kuras ne toks jau ir nekaltas. Laivuose galimi ir kuro nuotėkiai, ir gaisrai, ir sprogimai, todėl numatoma, kad bus privalomos vandenilio kaip laivų kuro stebėjimo sistemos. Į taisykles įtrauktos nuostatos dėl patalpų, kur bus vandenilio rezervuarai, vėdinimo, slėgio mažinimo įranga, dujų ir garų aptikimo sistemos.

Pateiktos rekomendacijos, kad bent pradžioje, kol gerai neištestuota, vandenilis kaip kuras laivuose turėtų būti ne kaip pagrindinis, o kaip pagalbinis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį pritarė terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ pasiūlytiems pakeitimams – pagal juos terminalo naudotojai 2025–2032 metais papildomai galės rezervuoti tris pajėgumų paketus po 3 teravatvalandes (TWh) – iš viso 9 TWh per metus.

Tuo metu 2033–2044 metais jie galės rezervuoti septynis pajėgumų paketus po 4 TWh (iš viso 28 TWh) per metus.

VERT nurodo, jog „Klaipėdos nafta“ keisti taisykles pasiūlė dėl pernai pareikštos didelės pajėgumų paklausos.

„2022 metais skirstant pajėgumus jų poreikis ženkliai viršijo ilgalaikiais pagrindais siūlomus SGD terminalo pajėgumus. Po šios procedūros metinių pajėgumų paskirstymo metu rinkos dalyviai taip pat išreiškė pasiūlą viršijusį susidomėjimą SGD išdujinimo pajėgumais“, – teigiama pažymoje.

Šiuo metu apie 60 proc. terminalo pajėgumų 2023–2032 metams – keturi paketai po 6 TWh per metus – suteikti keturiems didiesiems Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjams. Likusią dalį sudaro vieneriems metams arba neatidėliotiniems „spot“ sandoriams skirti pajėgumai.

Be to, vienam naudotojui galės būti paskirstyta iki dviejų trečdalių nominalių terminalo metinių pajėgumų – apie 22 TWh per metus.

Planuojama, jog 2024 metais terminale bus išdujinta apie 34 TWh dujų – tiek pat, kiek šiemet, į Klaipėdos uostą atplauks 34 dideli dujovežiai, o terminalo paslaugomis kitąmet naudosis iš viso 6 klientai.

Nuo šių metų pradžios iki liepos 23 dienos į Klaipėdą atplaukė 20 didžiųjų SGD dujovežių, iki šių metų pabaigos jų laukiama dar antra tiek.

BNS žiniomis, terminalu 2024 metais naudosis elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, bendrovė „Imlitex“, Latvijos energetikos koncernas „Latvenergo“, Estijos dujų bendrovė „Elenger“ („Eesti Gaas“) ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

SGD terminalo išdujinimo pajėgumai siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų, per metus jis gali priimti maždaug 38-39 didelius krovinius. Šiuo metu svarstoma galimybė pajėgumus išplėsti iki 5–6,25 mlrd. kubinių metrų.

Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS informavo, kad su Graikijos vėliava plaukiojantis dujovežis „Isabella“ gabena 153 tūkst. kubinių metrų SGD.

Krovinys gabenamas iš JAV Luizianos valstijoje esančios „Sabine Pass“ skystinimo gamyklos, kurią valdo „Sabine Pass“ JAV kompanija „Cheniere Energy“

Laivų stebėjimo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com rodo, kad „Isabella“ šiuo metu plaukia tarp Danijos ir Vokietijos salų esančiu Fėmarno sąsiauriu.

Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS informavo, kad su Singapūro vėliava plaukiojantis dujovežis „BW Pavilion Aranthera“ į Klaipėdos uostą gabena 138 tūkst. kubinių metrų SGD.

Krovinys gabenamas iš JAV Teksaso valstijoje Korpus Kristi (Corpus Christi) uoste esančios gamtinių dujų skystinimo gamyklos – šiame uoste veikia „Cheniere Energy“ valdomas SGD eksporto terminalas.

Laivų stebėjimo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com rodo, kad „BW Pavilion Aranthera“ šiuo metu yra Šiaurės jūroje ties Nyderlandais.

Lietuvai balandžio pradžioje visiškai atsisakius rusiškų dujų, Energetikos ministerija teigė, kad visas Lietuvos dujų poreikis bus patenkinamas per Klaipėdos SGD terminalą, kurį kas mėnesį pasieks po tris didelius SGD krovinius.

Su Maltos vėliava plaukiojantis dujovežis „Cool Runner“ į Klaipėdos uostą turėtų atgabenti apie 150 tūkst. kub. metrų SGD krovinį, BNS patvirtino terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“.

Laivų stebėjimo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com rodo, kad „Cool Runner“ šiuo metu yra Baltijos jūroje, tarp Lenkijos ir Danijai priklausančios Bornholmo salos. Dujovežis į Klaipėdą plaukia iš JAV Teksaso valstijoje esančio Friporto uosto.

„Klaipėdos nafta“ informacijos apie krovinio užsakovą nepateikė, tačiau BNS žiniomis, tai valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ įmonei „Ignitis“ skirtas krovinys.

BNS kalbinti energetikos ekspertai taip pat tikina, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos dujų poreikį. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį dar kartą pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi diskutuoti apie bet kokias sankcijas Rusijai, įskaitant ir energetines. Tačiau ES narės iki šiol dėl to nesutarė, šis klausimas yra itin jautrus Vokietijai, ypač priklausomai nuo rusiškų dujų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Šolcas) dar pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, nes tai keltų pavojų Europos energetiniam saugumui.

Vis dėlto Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų, o iki 2030 metų paversti Bendriją visiškai nepriklausomą nuo jų, taip pat rusiškos naftos ir anglies.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius antradienį BNS, jog naujausią EK tikslą numatoma pasiekti dujas įsigyjant iš alternatyvių rinkų, taip pat kuo sparčiau pereinant nuo iškastinio kuro prie alternatyvių energijos šaltinių. Anot jo, silpniausia vieta čia yra infrastruktūra – galimybė priimti SGD krovinius. 

V. Sinkevičiaus teigimu, laivais galima būtų importuoti SGD iš JAV ar Kataro, o dujotiekiais – iš Azerbaidžano, Alžyro ir Norvegijos. Tačiau, jo teigimu, taip būtų galima gauti tik pusę ES reikalingo dujų kiekio.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) praėjusią savaitę paskelbė planą, kuris per metus galėtų trečdaliu sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų – pernai jos sudarė 45 proc. viso ES dujų importo, arba per 155 mlrd. kubinių metrų.

Kadangi Europa daug metų priklausė ir auginosi savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tai staiga to atsisakyti būtų sudėtinga.

Greitai nutraukti dujų importą iš Rusijos Europai būtų sudėtinga

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“) vadovavęs Dalius Misiūnas teigia, kad Europai staiga atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų būtų sudėtinga.

„Visiškai pakeisti rusiškas dujas per trumpą laiką kitais alternatyviais dujų šaltiniais tikrai būtų labai sunku ir praktiškai neįmanoma“, – BNS sakė D. Misiūnas.

„Kadangi Europa daug metų priklausė ir auginosi savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tai staiga to atsisakyti būtų sudėtinga. Čia su nafta yra lengviau negu su dujomis šiuo klausimu“, – teigė jis.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Europa galėtų rasti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių. Tačiau, anot jo, esminis klausimas yra, per kiek laiko tai įvyktų, iš kur ir kiek būtų gabenama dujų bei kokia būtų tokio pokyčio kaina.

„Dujų ištekliai pačioje Europoje – Norvegijoje, prie Jungtinės Karalystės – yra jau mažėjantys. Ten (nėra – BNS) pakankamų kiekių, kurie kompensuotų rusiškų dujų atsisakymą (...) Iki keturiasdešimt procentų dujų reikėtų Europai gauti iš kitų šaltinių“, – BNS sakė A. Sekmokas.

„Dabar iš Norvegijos galbūt 15-17 procentų tiekiama Europos dujų, o iš Rusijos – keturiasdešimt. Tai Norvegija gali 1-3 procentais padidinti tiekimą“, – teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. 

Vienas pagrindinių pasirinkimų Europai – didinti SGD importą per terminalus, o pagrindinės tiekėjos galėtų būti JAV ir Kataras. Tačiau šiuo atveju, pasak ekspertų, tektų konkuruoti su Azijos rinkomis.

„Pavyzdžiui, Kataras, vienas iš didžiausių (SGD – BNS) tiekėjų, sakė galintis padidinti 1-2 procentais, bet dauguma jų ilgalaikių sutarčių yra su Azijos šalimis. (...) Visi gali trupučiuką (didinti dujų tiekimą Europai – BNS), bet tik trupučiuką. Bet čia yra didžiuliai kiekiai“, – svarstė V. Jankauskas. 

„Kadangi pasaulinėje rinkoje vis tiek yra tam tikras dujų kiekis, dėl to papildomo kiekio, kuris turėtų kompensuoti rusiškų dujų netekimą, reikėtų konkuruoti su Azijos dujų vartotojais (...) Aišku, tą galima kompensuoti, bet rinkoje dėl tų kiekių būtų konkuruojama ir kaina augtų“, – teigė A. Sekmokas.

Jis svarsto, kad, prasidėjus pavasariui bei šylant orams, be katastrofiškų pasekmių Europa rusiškų dujų galėtų pabandyti atsisakyti per 1–2 mėnesius.

„Reikia turėti galvoje tokius dalykus, kad tą laiką, matyt, kažkiek galima kompensuoti atsargomis dujų saugyklose. Vėlgi, kalendorinis pavasaris prasidėjo, didelių šalčių tikėtis galima mažiau (...) Mėnuo laiko, matyt, leistų priartinti šildymo sezono pabaigą, panaudojant dujas saugyklose, užsitikrinant tiekimą, apie balandžio vidurį, gal net balandžio pradžią, tikėtina (...) Europai būtų įmanoma atsisakyti tų dujų“, – BNS svarstė A. Sekmokas.

Tačiau, pasak V. Jankausko, net jeigu Europa nuspręstų vykdyti TAE rekomendacijas, viskas priklausytų nuo to, kokia bus kita žiema.

„Viskas priklausys, kokia bus ateinanti žiema. Jeigu ateinanti žiema bus šalta, tai ji bus sunki“, – teigė ekspertas.

Pasak D. Misiūno, mažinti priklausomybę nuo dujų galima mažiau jų naudojant elektros gamybai.

Viskas priklausys, kokia bus ateinanti žiema. Jeigu ateinanti žiema bus šalta, tai ji bus sunki.

„Vienas (būdas – BNS) yra atsinaujinančios energetikos plėtra, bet čia greito sprendimo nebus, nes viskas vyksta čia ir dabar, ir viskas užtrunka. Kita yra galvoti apie tai, kad galbūt ir branduolinė energetika išlieka alternatyva – didinti gamybą ten“, – svarstė D. Misiūnas.

V. Jankauskas neatmeta, kad Vokietija gali nuspręsti atnaujinti pernai uždarytų arba pratęsti šiemet planuojamų uždaryti atominių elektrinių darbą.

„Aš galvoju, kad Vokietija turbūt vis dėlto nuspręs, kad tas atomines jėgaines, kurias pernai uždarė ar šiemet turėtų uždaryti, gal vis dėlto jos galėtų dar veikti. Nes jiems tai iš tikrųjų labai sunkus klausimas“, – teigė V. Jankauskas.

Po 2011 metų Fukušimos atominės elektrinės katastrofos Japonijoje Vokietija nusprendė ilgainiui visiškai atsisakyti branduolinių jėgainių ir tapo labai priklausoma nuo dujų – šalis iš Rusijos gauna apie pusę importuojamų dujų.

Pernai gruodį Vokietija uždarė tris iš šešių dar veikusių atominių elektrinių, o likusias tris planuoja išjungti iki šių metų pabaigos.

D. Misiūnas sako, kad mažinti priklausomybę nuo dujų galima ir efektyvinant iš jų pagaminamos energijos vartojimą, kaip siūlo TEA.

„Kaip Tarptautinė energetikos agentūra pranešė neseniai, kad jeigu ir vienu laipsniu sumažintume savo šildymo temperatūrą, tai jau leistų nemažai dujų atsisakyti. (...) Galimos ir tokios priemonės. Jos yra pareikalausiančios aukoti dalį komforto, bet yra ir toks klausimas klausimas, kiek komforto mes esame pasiruošę aukoti vardan saugumo“, – BNS sakė D. Misiūnas.

Klaipėdos SGD terminalas galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, Lietuva jau šiandien galėtų atsisakyti dujotiekiu tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui. Pasak ministro, Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų visiškai užtenka Lietuvai ir dar „šiek tiek“ kitoms šalims. 

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog tam tikrų techninių niuansų yra tiek kalbant apie SGD terminalo galimybes aprūpinti Lietuvą ir kaimynines šalis, tiek apie rusiškų dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį, tiek apie dujotiekiais tiekiamų „Gazprom“ dujų poveikį Baltijos šalims.

Reikia atsiminti dar ir tai, kad šiandien jau skubos tvarka būtų galima tiekti dujas iš Lenkijos.

Kokie konkrečiai techniniai dalykai galėtų trukdyti Lietuvai nutraukti dujų iš Rusijos importą, ekspertai neįvardijo. Pasak jų, tiesiogines dujų jungtis su Rusija turinčios Latvija bei Estija nėra priklausomos nuo „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų.

„Tiekimas dujų vamzdžiu, kuriuo eina tranzitas į Kaliningradą (...), kitoms mūsų kaimynėms visai neturi įtakos. Nei latviai, nei estai dujų iš to vamzdžio neima“, – BNS teigė V. Jankauskas.

„Latvija ir Estija visiškai anaiptol nepriklauso nuo dujų tiekimo į Lietuvą per Baltarusiją“, – BNS sakė A. Sekmokas.

Vis dėlto V. Jankauskas mano, kad Latvijai rusiškų dujų tiekimas artimiausiu metu bus reikalingas.

„Latviai gauna visas dujas iš Rusijos, jie užsipila į saugyklą, tai tuo pažiūriu ten yra gerai, kad saugykloje pilna dujų. Mes galime jiems kažkiek padėti per savo terminalą dujų užsipildyti. Tai turbūt artimiausiu laiku Latvijai tas rusiškų dujų tiekimas bus vis dėl to reikalingas“, – svarstė ekspertas.

Tuo metu A. Sekmokas tvirtina, kad dirbdamas visu pajėgumu Klaipėdos SGD terminalas techniškai galėtų patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos dujų poreikį. Pasak jo, į tai buvo atsižvelgta dar rengiant terminalo projektą, taip pat buvo įvertintas ateityje mažėsiantis dujų suvartojimas.

Ž. Vaičiūnas taip pat teigė, kad ekstremaliu atveju Klaipėdos SGD terminalas galėtų aprūpinti visas tris Baltijos šalis.

„Terminalas yra pakankamas ir ne tik Lietuvai. Jis buvo statytas šiek tiek didesnis dėl įvairių techninių priežasčių, bet dėl tos pačios priežasties jis taip pat galėtų būti saugumo užtikrinimo instrumentas ir Latvijai, ir Estijai (...) Yra tam tikri pralaidumo ribojimai, bet iš esmės šituo laikotarpiu tikrai būtų galima išgyventi“, – teigė jis.

A. Sekmoko teigimu, Baltijos šalių situaciją galėtų išgelbėti ir Lietuvą bei Lenkiją netrukus sujungsiantis magistralinis dujotiekis (GIPL).

„Reikia atsiminti dar ir tai, kad šiandien jau skubos tvarka būtų galima tiekti dujas iš Lenkijos. Gegužės 1-oji (planuojama dujotiekio veiklos pradžia – BNS) daugiau yra kainų, techninių, komercinių dalykų derinamas. Bet iš esmės dujotiekis išbandytas ir šiandien jis pilnai gali užtikrinti (aprūpinimą dujomis – BNS)“, – sakė A. Sekmokas. 

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius yra sakęs, jog didžioji dalis Lietuvai reikalingų gamtinių dujų gaunama per Klaipėdos SGD terminalą, o dujų importas iš Rusijos pastaraisiais metais nesiekia trečdalio šalies dujų poreikio.

„Amber Grid“ duomenimis, pernai Lietuva importavo 26,3 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų: per Klaipėdos SGD terminalą – 16,3 TWh (62 proc.), iš Rusijos – 6,8 TWh (26 proc.), iš Latvijos – 3,2 TWh (12 proc.).

Portalų marinetraffic.com ir myshiptracking.com duomenimis, dujovežis „Arctic Princess“ iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra „Equinor“ SGD gamykla, atplaukė šeštadienio rytą.

„Imlitex“ Gamtinių dujų prekybos skyriaus vadovas Dominykas Kryževičius penktadienį patvirtino BNS, kad didelis dujovežis jiems atgabens maždaug 142 tūkst. kubinių metrų SGD. Bendrovė planuoja ir ateityje naudotis terminalo paslaugomis.

„Pirmas laivas, kuris tiesiogiai mums per terminalą (...) Tikrai, manau, kad naudosimės (terminalu – BNS). Klausimas tiktai, ar šiais metais, ar kitais“, – BNS sakė D. Kryževičius.

Pasak jo, bendrovė lygina Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ vamzdynais tiekiamų ir SGD terminalo Klaipėdoje dujų kainas, o šiemet palankesnės sąlygos būtent terminale.

Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pirmadienį pranešė, kad „Imlitex“ tapo trečiąja šiais dujiniais metais terminalo naudotoja, kai birželiui užsisakė 0,964 teravatvalandės (TWh) išdujinimo pajėgumus (maždaug vieną didelį dujovežį).

Be „Imlitex“, terminalu naudojasi valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ antrinė įmonė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) ir Jonavos trąšų gamintoja „Achema“.