Miesto politikams parengtose ataskaitose rašoma, jog „pirties paslaugas teikianti bendrovė „Vildmina“ yra labai maža įmonė, brangiai kainuoja valdymo aparatas, nesukaupiama lėšų viešosios pirties katilų, interjero atnaujinimui, pastatų modernizavimui, sutvarkymui“.

Rašoma, jog pirties pastatai nuo jų pastatymo (1972 m.) nebuvo tvarkomi, jų būklė prasta. Ypač reikalingas kapitalinis remontas, rekonstrukcija. Įmonė lėšų pastatų būklei gerinti neturi, neturi išteklių nei infrastruktūros atnaujinimui, nei paslaugų kokybei gerinti.

Manoma, kad „Vildminą“ prijungus prie bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ būtų sudaryta galimybė greičiau modernizuoti prijungtos įmonės turtą, iš esmės atnaujinti pirties infrastruktūrą, sumažinti eksploatacines išlaidas, padidinti paslaugos kokybę, nedidinant paslaugos kainos.

Po reorganizacijos 100 proc. akcijų valdytoja ir toliau išliktų Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paskaičiuota, kad po prijungimo jau pirmaisiais metais pavyktų sutaupyti apie 64,6 tūkst. eurų.

Būtų naikinamos keturios pareigybės: direktoriaus, energetiko, katilų operatoriaus-šaltkalvio, pirtininkės-valytojos.

2022 m. duomenimis, „Vildminos“ nuostolis siekė 45 584 eurus, preliminarus 2023 m. grynasis rezultatas teigiamas, jis sudaro 11 267 eurus.

Įmonių jungimas nesiejamas su ženkliu pajamų šuoliu, visą „Vildminos“ nuostolį planuojama subalansuoti tik 2030 m.

Preliminarios reorganizavimo proceso sąnaudos būtų apie 25,5 tūkst. eurų.

Kompensacijos prijungiamos įmonės atleidžiamiems darbuotojams siektų iki 12 tūkst. eurų.

Po prijungimo planuojamos preliminarios investicijos į pirties pastato modernizavimą, patalpų remontą, aplinkos sutvarkymą sudarytų apie 514 tūkst. eurų.

Pirties paslaugos teikiamos 827 kv./m ploto patalpose Trilapio g. 6, kur yra įrengta 80 maudymosi vietų.

Per metus bendrovės paslaugomis pasinaudojo 22,9 tūkst. lankytojų.

Šiuo metu pirtyje dirba 5 moterys ir 5 vyrai, 8 darbuotojai yra vyresni nei 60 metų.

Kai dabartinis Klaipėdos pirties direktorius Algimantas Strikaitis, įpusėjus kadencijai, nusprendė trauktis iš posto dėl asmeninių priežasčių, šioms pareigoms eiti buvo paskelbtas naujas konkursas.

Pirčiai vadovauti siekė net 14 pretendentų. Praeitą savaitę buvo atrinkti du, antrasis – tam atvejui, jei STT išvados dėl pagrindinio pretendento į šias pareigas būtų nepalankios.

Jei po patikrinimo nebus jokių abejonių, pagrindinis kandidatas bus oficialiai paskirtas pirties direktoriumi.

Atrinkti kandidatai yra vyrai, pirmas jų – vidutinio amžiaus, antras – beveik perpus jaunesnis.

Dienraščio duomenimis, nė vienas jų nėra anksčiau dirbęs valdiško darbo.

A.Strikaitis vadovaus įmonei, kol bus paskirtas naujas pirties direktorius, bet ne ilgiau nei iki kovo 31 d.

Bendrovės „Vildmina“, teikiančios pirties paslaugas Trilapio gatvėje, vienintelis akcininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pirties direktorius šioms pareigoms renkamas 5 metų kadencijai.

Siūlomas atlygis – 1,5 tūkst. eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Kandidatas turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, išmanyti bendrovės veiklos valdymo, rizikų valdymo, kontrolės ir priežiūros procesus.

Reikalaujama ir nepriekaištingos reputacijos bei aukštų etikos standartų.

Pernai lapkritį, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas, porą savaičių pirtis nedirbo, tačiau paskui buvo išleisti nauji Vyriausybės potvarkiai ir viešosioms pirtims leista priimti klientus.

Klaipėdos pirtis karantino metu veikia keturias dienas per savaitę. Per dieną būna iki 70–80 žmonių.

Paslaugos viešojoje pirtyje nėra pigios, kaina už prausimąsi yra 9 eurai, senjorams ir neįgaliesiems – 7 eurai.

Šią savaitę uostamiesčio Kontrolės komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į pastaruoju metu dažnai linksniuojamą miesto viešąją pirtį.

Posėdžio metu su objektą valdančios įmonės "Vildmina" atstovais buvo aptartos bendrovės veiklos audito išvados bei rekomendacijos.

Atlikus auditą paaiškėjo, kad nors įmonė ir dirba pelningai bei yra finansiškai stabili, tačiau čia neefektyviai valdomi žmogiškieji ištekliai – 2015-aisiais išlaidos darbo užmokesčiui sudarė net 50 proc. visų bendrovės sąnaudų.

Dar viena konstatuotų išvadų – pastebimai mažėja klientų skaičius. Būta ir kitų pastabų.

Todėl įmonei rekomenduota sumažinti darbuotojų skaičių, apsvarstyti galimybes sudaryti sutartį su saugos tarnyba.

Kontrolės komiteto nariai pirčiai numatė ir daugiau perspektyvų.

"Nusprendėme kreiptis į Socialinių reikalų departamentą, kad jis išnagrinėtų, ar pirtis galėtų teikti ir socialines paslaugas. Pavyzdžiui, tie, kurie neturi sąlygų ar yra socialiai remtini, pirtyje lankytųsi už mažesnę kainą", – dėstė komiteto pirmininkas Arūnas Barbšys.

Pasak jo, šiuo metu yra bemaž 100 būstų, kurių gyventojai neturi galimybės naudotis vonia ar dušu.

Numatoma, kad savivaldybė galėtų iš dalies arba visiškai dotuoti tokių sunkiai besiverčiančių asmenų apsilankymus pirtyje.

Anot A.Barbšio, pirties atstovai tokį siūlymą sutiko palankiai. Esą bėdžiams būtų galima numatyti atskirą laiką arba leisti lankytis drauge su kitais pirtininkais.

Komitetas pirtį valdančiai įmonei taip pat rekomendavo sudaryti veiklos optimizavimo ir investicijų planą.

Plakatais apsiginklavę pirtininkai vidurdienį protestą surengė pakeliui prie paminklo, skirto 1923 m. dalyviams. Tuo metu čia vyko žuvusių sukilimo dalyvių pagerbimo ceremonija, į kurią rinkosi ir miesto valdžios atstovai.

„Piketuojame, nes norime išsaugoti paskutinę miesto pirtį, kuri yra kultūros ir sveikatos šaltinis. Miesto valdžia ją nori privatizuoti ir uždaryti. Matyt, kažkam prireikė sklypo, kuris yra auksinėje vietoje“, – tvirtino vienas iš piketo organizatorių.

„Nesulaukėme jokios reakcijos“

Š. Jagminas pabrėžė, kad iš karto protesto akcijų nepuolė rengti. Pirmiausia miesto valdžios atstovams buvo įteikti 1 tūkst. 700 žmonių, kurie pasisako už viešosios miesto pirties išsaugojimą.

Praėjo valdžios atstovai, bet prie mūsų nesustojo.

„Nesulaukėme jokios reakcijos. Tad nieko kito mums nebeliko kaip tik piketuoti. Kai kurie piktinosi, kad protesto akciją surengėme šią dieną, tačiau norėjome atkreipti dėmesį į problemą. Praėjo valdžios atstovai, bet prie mūsų nesustojo“, – pasakojo pirtininkas.

Be to, Š. Jagminas atkreipė dėmesį, kad piketui laisvadienį pasirinko, nes dauguma žmonių dirba ir paprastą dieną negalėtų prisijungti.

Skulptūrų parko pašonėje būriavosi ne tik nesankcionuotų piketo dalyviai, bet ir juos palaikantys klaipėdiečiai. Tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai.

„Pirtis – kultūros židinys“

Š. Jagminas prisiminė, kad kažkada miestas turėjo aštuonias viešąsias pirtis. Dabar yra likusi tik viena. Dėl to taip kovojama už jos išsaugojimą.

Miesto viešoji pirtis – savotiškas kultūros centras.

„Miesto viešoji pirtis – savotiškas kultūros centras. Čia ateina įvairaus amžiaus, socialinio sluoksnio žmonių. Renkasi ir sportininkai, ir treneriai, ir profesoriai. Susitinki, pabendrauji. Nuo seno pirtis yra kultūros židinys. Esame indėnai – turime rezervatą, bet iš jo mus nori išvaryti“, – pabrėžė vienas iš protesto akcijos organizatorių.

Pikete dalyvavę klaipėdiečiai sutiko, kad yra privačių pirčių, tačiau pabrėžė, kad tai nėra tas pats.

„Tai yra bendravimas, atsipalaidavimas. Būna, kad žmonės išeina į privačias pirtis, bet po pusmečio grįžta. Sako, kad pasiilgo bendravimo. Nusibodo kaitintis vienam“, – teigė pirtininkai.

Visos įmonės „Vildmina“, kuri valdo viešąją miesto pirtį, akcijos priklauso miesto savivaldybei. Miesto valdžia svarsto kelis pirties perspektyvų variantus. Tarp jų – dalinis arba pilnas akcijų paketo pardavimas.

Pirtininkai per dieną pirtyje palieka apie 1 tūkst. ar 1,2 tūkst. eurų. Skaičiuojant, kad įėjimas į pirtį kainuoja 6 eurus suaugusiajam, galima spėti, kad geriausiomis pirties dienomis karščiu mėgaujasi apie 160 žmonių per dieną.

Įmonės „Vildmina“, kuri administruoja viešąją pirtį, vadovas Vytautas Eitmanavičius tikino, kad vienu metu pirtis gali aptarnauti apie 60 žmonių.

„Vasarą pirtis būna pustuštė, tik atvėsus orams žmonės sugrįžta į ją. Tačiau vasarą mes sutrumpiname darbo laiką“, – aiškino pirties vadovas.

Maudynės bendrame pirties skyriuje suaugusiajam kainuoja 6 eurus. Vaikams nuo 3 iki 12 metų pirtis atsieina 3, o pensininkams ir neįgaliesiems – 5 eurus.

„Mūsų patalpose veikia kirpykla ir masažo salonas. Anksčiau šias paslaugas teikėme patys, dabar išnuomojome patalpas privatininkams. Populiarios jos. Moterys eina pas kirpėją. Galima ir pas masažuotoją užsukti. Nugaros srities masažas kainuoja 10 eurų, o viso kūno – 30 eurų“. Vyrai suka į barą, kur yra užkandžių ir gėrimų“, – paslaugas vardijo įmonės vadovas.

V.Eitmanavičius tikino, kad didelio pelno viešoji pirtis nesurenka, nes sukauptas lėšas tenka investuoti būtiniausiems poreikiams.

„Turime 900 kvadratinių metrų patalpas, reikia jas remontuoti. Gerai bent tiek, kad neteks metų baigti su minusu. Išsisukome, nors yra 13 etatų, reikia mokėti atlyginimus“, – aiškino įmonės vadovas.

Pirtis veikia tik keturias dienas per savaitę. Tačiau per pietus atvėrusi duris pirtis klientų laukia iki 21 val.