Kartu su dar 14 bažnyčios globojamų irakiečių į Vilnių atvykusi krikščionė Klara Lazar Banyameen Shamoon (Klara Lazar Banjamin Šamun) teigia, kad iš Irako krikščionims tenka bėgti dėl grėsmės savo gyvybei.

„Pagrindinė persekiojimo priežastis yra tai, kad mes esame katalikai. Jie nemėgsta katalikų dėl to, kad jie yra dėkingi žmonės. Pagrindinė priežastis, kodėl mes turėjome išvykti iš Irako, yra grėsmė gyvybei“, - žurnalistams Vilniuje sakė Irake valstybės tarnyboje dirbusi Klara Lazar Banyameen Shamoon, atvykusi iš Erbilio miesto.

Jos teigimu, „Islamo valstybės“ grupuotei įsiviešpatavus Irake, ypač pablogėjo gyvenimo sąlygos: dėl nuolatinių sprogdinimų ir persekiojimo nebuvo įmanoma išeiti net iki parduotuvės ar bažnyčios.

„Mes nusprendėme palikti Iraką ir išvykti, kad galėtumėme gyventi kaip katalikai – oriai ir taikiai. (…) Kai mes atvykome į Lietuvą ir nusileidome oro uoste ir pamatėme, kad žmonės mus priima taip šventai, pajutome, kad pradedame iš naujo gyventi“, - kalbėjo irakietė.

„Dabar tikrai mes miegame ramiai ir žinome, kad pavojus gyvybei mums negresia“, - pridūrė ji.

Į Vilnių atvykusių šeimų integracija ir apgyvendinimu rūpinsis Lietuvos katalikų bažnyčia.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministro patarėjas Donatas Augulis teigė, jog šalis derėsis, kad atvykę irakiečiai būtų įskaičiuoti į skaičių asmenų, kuriuos Lietuva priims dalyvaudama Europos Sąjungos (ES) programoje sprendžiant krizę Viduržemio jūroje.

„Dėsime pastangas, kad jie būtų įskaičiuoti, bet matysime. Kol kas tai labai abejotina“, - kalbėjo D.Augulis.

Jo teigimu, atvykusiems irakiečiams liepos 2 dieną buvo išduotos vizos, kurios galios keturis mėnesius.

„Jos savaime nesuteikia sąlygų dirbti ar kitaip labiau integruotis, todėl jie (irakiečiai) turės atlikti tolimesnius žingsnius“, - kalbėjo ministro patarėjas.

Penkiolikai irakiečių išlaikyti Vilniaus miesto bažnyčiose bus renkamos aukos, gyventojai kviečiami prisidėti ne tik pinigais, bet ir susitikti su pačiais pabėgėliais, kartu praleisti laisvalaikį, pasikviesti į svečius, padėti pažinti Vilnių.

„Reikia ne tik šių žmonių pasiryžimo įsikurti ir gyventi Lietuvoje, bet mes ir patys turime juos priimti. Tik tarpusavio bendravimas, bendradarbiavimas, socialiniai ryšiai gali padaryti šių žmonių integraciją sėkminga“, - kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.

„Yra svarbu, kad Lietuvoje neuždarytumėme savo širdžių. (…) Tai yra krikščioniško gyvenimo atspindys“, - sakė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Tikimasi, kad krikščionys iš Irako Lietuvoje liks nuolatiniam gyvenimui. Ketvirtoji į Lietuvą planuojama atgabenti šeima atvyks, kai vienas jos narių pasveiks po eismo įvykio.
Atvykusiems irakiečiams du kartus per savaitę bus organizuojamos lietuvių kalbos pamokos, vieną kartą per savaitę jie bus pažindinami su Lietuvos istorija.

Irake mažumą sudarančios krikščionių bendruomenės yra persekiojamos tokių ginkluotų grupuočių kaip džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“. Grupuotės dideliu mastu vykdo brutalius žmogaus teisių pažeidimus, rengia prieš civilius asmenis nukreiptus išpuolius, egzekucijas, žudymus, grobimus, žaginimus.

2014 metų žiemą į Lietuvą atvyko 40 taip pat persekiotų krikščionių iš Sirijos, jų priėmimu rūpinosi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia.