„Pagal šiai dienai turimas ir nustatytas aplinkybes, sumos galėjo svyruoti priklausomai nuo to, koks skiepas neva buvo skiepijamas – nuo 200 iki 350 eurų žmogui“, – spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 dieną gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
„(...) šiai dienai yra šeši įtariamieji“, – BNS sakė prokuroras Giedrius Tarasevičius.
Keturi iš šių asmenų yra medicinos darbuotojai, jie yra nušalinti nuo darbo.
Kiti du įtariamieji nėra susiję su gydymo įstaiga. Tikslesnių jų ryšių su įstaiga ar veiklos teisėsauga neatskleidžia.
Įtariama, kad buvo mokami kyšiai už tai, kad medicinos darbuotojai į esveikata.lt duomenų bazę įrašytų klaidingus duomenis apie asmenų pasiskiepijimą nuo COVID-19, žinant, kad tomis datomis pastarieji poliklinikoje nesilankė ir jokiomis vakcinomis nesiskiepijo.
Pasak policijos, tokiu būdu asmenys neteisėtai įgijo galimybių pasus ir, neturėdami teisinio pagrindo, naudojosi paslaugomis, kuriomis galima naudotis tik turint galimybių pasą ir „kėlė pavojų ir grėsmę žmonių sveikatai“.
Jeigu nesi pasiskiepijęs, naudoji suklastotą dokumentą ir tu žinai, kad esi neskiepytas – tai užtraukia tam tikrą atsakomybę.
„Yra asmenų, išreiškusių savo poziciją tokiu būdu, kad ir prisipažino, ir keitė savo poziciją, yra ir kurie neprisipažino. Situacija nėra vienareikšmiška šiuo klausimu“, – sakė prokuroras.
Pasinaudojo apie 200 žmonių
Pagal turimą informaciją šiomis „paslaugomis“ galėjo pasinaudoti daugiau nei 200 asmenų, tačiau teisėsauga neatmeta galimybės, kad jų gali išaiškėti daugiau.
„Tie asmenys – 200, kurie buvo galimai suklastoti duomenys, įvedant į registrą ir naudojosi galimybių pasais, tai tie asmenys nėra vien tik Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities gyventojai. Jie yra ir iš kitų šalies apskričių ir asmenys, kurie gyvena, dirba užsienyje ar dažnai išvyksta į užsienį. Tai neapsiribojama vien tiktai Vilniaus miesto“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Jo teigimu, asmenys, kurie naudojosi suklastotais dokumentais, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Jeigu nesi pasiskiepijęs, naudoji suklastotą dokumentą ir tu žinai, kad esi neskiepytas – tai užtraukia tam tikrą atsakomybę“, – sakė komisariato viršininkas.
S. Gago teigimu, tai „imlus laikui“ procesas, todėl policija šių asmenų atžvilgiu tebeatlieka veiksmus. Jis ragino žmonių „nepirkti sveikatos už pinigus“ ir ragino žmones elgtis atsakingai.
„Nustačius, kad tie asmenys negavo faktiškai skiepų, o jiems buvo išduoti galimybių pasai, bus kreipiamasi dėl galimybių pasų ir įrašų Registrų centre panaikinimo. Vis tiek grįžtama prie nulinio taško“, – sakė jis.
Ikiteisminiame tyrime įtariamiesiems Vilniaus apylinkės teismo nutartimis paskirtos kardomosios priemonės – nušalinimas nuo pareigų, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo.
Darbuotojai išėjo iš poliklinikos
Įrašus apie vakcinaciją galbūt suklastoję Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojai nebedirba gydymo įstaigoje, pranešė poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Virginija Dautartienė.
„Dokumentai paimti tarnybų ir teismo nutartimi tie žmonės nušalinti nuo darbo. Vėliau tie žmonės abipusiu sutarimu atleisti iš darbo“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.
Vėliau direktoriaus pavaduotoja suabejojo, ar tie darbuotojai buvo atleisti. Ji svarstė, kad jie vis dėlto tėra nušalinti teismo sprendimu.
„Jie tikrai nebedirba. Ar atleisti? To nežinau“, – paprašyta patikslinti sakė V. Dautartienė.
Direktoriaus pavaduotoja tvirtino nežinanti, kiek žmonių šiuo metu nedirba.
Jie tikrai nebedirba. Ar atleisti? To nežinau.
Penktadienį atostogaujantis Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Ernestas Petrulis BNS patikslino, kad du nušalinti darbuotojai išėjo savo noru.
„Buvo gautos teisėjo nutartys nušalinti nuo darbo, ir ten numatyta, kad negali prieiti prie medicininių duomenų. Praktiškai negali medicinos darbuotojas dirbti nieko poliklinikoje. Tai pat be užmokesčio. Ten yra ir gana ilgas laikotarpis – šeši mėnesiai nurodyti nutartyje. Supraskite, darbuotojas dirbti negali, atlyginimo nėra ir net sveikatos draudimo nėra. Jie patys apsvarstė situaciją ir šalių susitarimu sekančią dieną po to nušalinimo nutraukė darbo sutartis“, – sakė E. Petrulis.
Jo duomenimis, darbą paliko ne gydytojai, o „vidutinis medicinos personalas“.
V. Dautartienės teigimu, prieigą prie kompiuterio turi ir gydytojai, ir slaugytojai.
„Prieš skiepą žmogus būtinai pasirašo, kad sutinka pateikti savo duomenis. Tada atidaromas buteliukas, suleidžiami vaistai, tas buteliukas turi numerį, tada viskas yra suvedama su tuo numeriu. Jeigu aš nesu pasiskiepijęs, o noriu, kad būtų (įrašas apie skiepą – BNS), iš kažkur tą numerį reikia ištraukti. Tą numerį reikia arba pakartoti, jeigu buvo kitas žmogus skiepytas, arba jo neparašai“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
Dėl įvykio poliklinika pradėjo vidinį tyrimą.
