Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį idiliškai snieguotame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Tačiau nuo 2020 metų sausio, nepaisant ne vieno atidėjimo ir netgi siūlymo perkelti diskusijas į Singapūrą, šis forumas nebuvo organizuotas tiesioginių susitikimų būdu.

„Po visų virtualių susitikimų, vykusių per pastaruosius dvejus metus, politikos, verslo ir pilietinės visuomenės lyderiai pagaliau vėl turi susirinkti asmeniškai“, – sakoma PEF įkūrėjo Klauso Schwabo (Klausas Švabo) pranešime.

„Mums reikia sukurti pasitikėjimo atmosferą, kurios tikrai reikia norint paspartinti bendradarbiavimą ir sprendžiant daugybę iššūkių, su kuriais susiduriame“, – teigiama jame.

Susibūrimas, kurio tema „Dirbti kartu, atkurti pasitikėjimą“ (Working Together, Restoring Trust), suteiks lyderiams galimybę įvertinti pasaulio būklę ir formuoti iš esmės svarbią politiką ateityje, nurodė PEF.

„Į darbotvarkę bus įtraukti [tokie klausimai kaip] atsigavimas po pandemijos, kova su klimato kaita, geresnės ateities darbui kūrimas, suinteresuotųjų šalių kapitalizmo spartinimas ir ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijų panaudojimas“, – sakoma jame.

PEF šią savaitę surengė internetinį apskritojo stalo renginių ciklą, kuriame pasaulio ir verslo lyderiai dalinosi savo nuomone apie pasaulio ekonomikos perspektyvas.

Ženevoje įsikūrusi organizacija nurodė, kad glaudžiai bendraus su Šveicarijos vyriausybe, stebėdama COVID-19 situaciją šioje turtingoje Alpių valstybėje.

„Susitikimas įvyks, jeigu bus sudarytos visos būtinos sąlygos užtikrinti jo dalyvių ir [juos] priimančios bendruomenės sveikatą ir saugumą“, – rašoma pranešime.

8,6 mln. gyventojų turinti Šveicarija šiuo metu išgyvena penktąją COVID -19 pandemijos bangą. Trečiadienį šalyje buvo registruota beveik 38 tūkst. naujų atvejų – gerokai daugiau  nei aplinkinėse šalyse.

2020 metų sausį vykęs PEF viršūnių susitikimas vyko tuo metu, kai pasaulis tik sužinojo apie Kinijoje plintančią naują koronavirusinę infekciją. Jis į Davoso kaimelį sutraukė daugiau nei 50 valstybių ir vyriausybių vadovų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) tuomet buvo tarp pagrindinių forumo pranešėjų.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės pakeis gamybos procesus, tai, kaip mes bendraujame, ir tai, kaip mes gyvename. Tai nesusiję su kokiu nors vienu produktu, bet su daugybe jų. Trumpai tariant, Pramonė 4.0 tai – ir fizinis, ir biologinis, ir technologinis patyrimas“, – teigė profesorius Klausas Schwabas, spalį lankęsis Kauno technologijos universitete (KTU).

Atviros paskaitos Universiteto bendruomenei ir studentams metu, Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas K. Schwabas ragino į ateitį žiūrėti optimistiškai.

„Žmonės jaudinasi, kad technologijos atims darbo vietas. Žinoma, sunku pasakyti, kas nutiks milijonams kasininkų, vairuotojų, ir net mokytojų, kuriuos ateityje gali pakeisti dirbtinis intelektas. Tačiau daug geriau orientuotis į reikiamus įgūdžius nei susitelkti į baimes. Jau dabar tyrimai rodo, kad kiekvienam darbo ieškančiajam galėtų būti pasiūlytas darbas – darbo vietų yra tiek pat, kiek ir darbo ieškančių asmenų – tačiau jie neturi reikiamų įgūdžių. Susiduriame su įgūdžių, ne su darbo vietų trūkumu“, – teigė profesorius K. Schwabas.

Smalsumą reikia išlaikyti visą gyvenimą. Be to, žinios tave padaro atsparesnį. Turi būti stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Sukurs naujas darbo vietas

Savo mintis apie ketvirtąją pramonės revoliuciją K. Schwabas išdėstė naujausioje knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, kuri yra išleista ir lietuvių kalba. Pasak profesoriaus, kiekviena pramonės revoliucija ne tik panaikino kai kurias darbo vietas, bet ir sukūrė naujas galimybes.

„Po pirmosios pramonės revoliucijos atsirado visas aptarnavimo sektorius, kurio anksčiau tiesiog nebuvo. Manau, kad ir vėl turėtų atsitikti tas pats. Mano nuomone, šis naujasis sektorius bus socialinė antreprenerystė, kuri yra susijusi su socialiniais procesais ir remiasi kūrybingumu“, – teigė K. Schwabas.

K. Schwabo kartu su žmona Hilde įkurtas socialinės antreprenerystės rėmimo fondas šiandien turi 350 narių. Pasak profesoriaus, ši iniciatyva yra skirta remti jauniems antrepreneriams, kurie kuria inovacijas nebūtinai tam, kad užsidirbtų, bet tam, kad padėtų kitiems.

Hierarchiniai santykiai – atgyvena

Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas yra įsitikinęs, kad naujojoje visuomenėje, kurioje jau pradedame gyventi, reikės kitokios lyderystės.

„Pirmasis talentas, kurio reikės naujiesiems lyderiams yra kontekstinis intelektas, tai yra – gebėjimas „sujungti taškus“, įvertinti visą ekosistemą. Šiandienos pasaulyje viskas yra taip susiję, kad į kiekvieną klausimą reikia žiūrėti sistemiškai“, – teigė K. Schwabas.

Jis pabrėžė ir gebėjimo megzti ir išlaikyti santykius – santykių intelekto – svarbą, nes šiandienos organizacijose hierarchinės struktūros nebetenka prasmės, santykiai tarp darbuotojų ir padalinių tampa lygiagretūs.

„Šiandien svarbi tinklaveika, ne hierarchija. Tai reiškia, kad visi esame vienas nuo kito priklausomi, turime gebėti kurti komandas, ir stengtis jas išlaikyti“, – kalbėjo K. Schwabas.

Mokymasis visą gyvenimą – įprasta

Tarptautinio bestselerio „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ autorius pabrėžė išsilavinimo svarbą. Pasak jo, pramonės revoliucija yra neatsiejama nuo revoliucijos švietime: „Pramonė 4.0 turi vykti kartu su Švietimu 4.0“.

„Visų pirma, turime permąstyti mokymosi turinį, orientuotis į tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje. Nors, gyvenant skaitmeniniame pasaulyje, tikrai reikia technologijų įgūdžių, ypatingą dėmesį reikėtų skirti bendravimo įgūdžių lavinimui. Kitas svarbus dalykas yra nuolatinis mokymasis – šiandien universitete įgytos žinios bus nebeaktualios po ketverių-penkerių metų. Turime atrasti būdą mokymąsi visą gyvenimą paversti įprasta praktika, įgūdžių atnaujinimas turi tapti norma“, – įsitikinęs K. Schwabas.

Profesorius pripažino, kad, nors ir gali pasigirti iškirtinai plačiais ryšiais, savo laisvą laiką mieliau skiria vakarams namuose su knyga, siekdamas turėti plačias ir išsamias žinias apie šiuolaikinį pasaulį.

„Smalsumą reikia išlaikyti visą gyvenimą. Be to, žinios tave padaro atsparesnį. Turi būti stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl aš stengiuosi gyventi kuo paprastesnį gyvenimą“, – teigė profesorius K. Schwabas.

Naudokite kompasą, tačiau neužmirškite ir radaro

„Būkite smalsūs, aistringai mėgaukitės tuo, ką darote, būkite optimistiški ir verslūs. Taip pat – visada to linkiu – būkite energingi ir greitai prisitaikantys“, – linkėjo K. Schwabas KTU susirinkusiai auditorijai, kurių dauguma buvo studentai.

Jis paragino jaunus žmones rinktis mylimus darbus, koncentruotis į savo stipriąsias puses, o ne į grėsmes ar silpnybes.

„Vienas mano dėstytojas teigė, kad yra dviejų tipų žmonės – tie, kurie vadovausi kompasu, ir tie, kurie vadovaujasi radaru. Kompaso žmogus išsikelia sau tikslą ir jo siekia, radaro (tokie dažniausiai būna politikai) – siunčia signalus į aplinką ir atitinkamai reaguoja. Anksčiau žmonėms visada linkėjau vadovautis vidiniu kompasu, tačiau šiandien, po daugelio metų, turiu kitą patarimą: turėkite kompasą, kad jis parodytų jums kryptį, tačiau naudokite ir radarą – jis padės išvengti kliūčių“, – paskaitą pabaigė K. Schwabas, vienas iš įtakingiausių šiandienos mąstytojų.

2017 m. spalio 13 dieną profesoriui K. Scwabui, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjui ir valdybos pirmininkui buvo suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas. K. Schwabas tapo 45-uoju KTU garbės daktaru.

Pristatydamas naująjį KTU garbės daktarą prof. K. Schwabą, KTU Senato pirmininkas Rytis Krušinskas pažymėjo, kad šis neeilinis įvykis – dar vienas svarbus žingsnis į priekį Lietuvos švietimo revoliucijoje.

Priimdamas regalijas, prof. K. Schwabas kalbėjo: „Man didelė garbė vadintis KTU garbės daktaru. Nors tai nėra pirmasis garbės daktaro laipsnis mano gyvenime, tačiau KTU man suteiktą garbės daktaro vardą vertinsiu ypatingai“, – patikino jis.

Iškilus mokslininkas Lietuvą įvardijo kaip šalį, kuri turi didelį potencialą ir kuri, jo nuomone, daug dėmesio skiria švietimui.

Lietuvos ir universiteto ambasadorius

Tyręs ir aprašęs ketvirtąją pramonės revoliuciją, prof. K. Schwabas sakė: „Populiarus pramonės revoliucijos apibūdinimas – robotų kova su žmonėmis. Laimėsime šią kovą, jei nuolat prisiminsime savo šaknis ir tai, kas iš tikrųjų mus daro žmonėmis. Viena iš sudedamųjų dalių – kūrybingumas, kurį šiandien mačiau ir Universitete.“

Prof. K. Schwabas džiaugėsi, jog jo įsteigtas Pasaulio ekonomikos forumas nuo 1990 m. galėjo prisidėti prie Lietuvos integracijos į Europą bei jos įtraukimo į įvairius darbus ir veiklas globaliu mastu.

„Tai buvo diena, kurios niekada nepamiršiu. Vadintis KTU garbės daktaru man yra didelė garbė ir atsakomybė. Viliuosi, jog būsiu geras Lietuvos ir KTU ambasadorius“, – sakė 45-asis Universiteto garbės daktaras.

KTU Senato pirmininkas taip pat pažymėjo, kad ši diena – labai įsimintina ir reikšminga Universitetui. „Gyvename labai dinamiškoje aplinkoje, kurioje esame priversti susidurti su ketvirtąja pramonės revoliucija. Mūsų šalies švietimas taip pat susiduria su revoliucija. Tikiuosi, kad, įgyvendindami pokyčius, galėsime laimėti kovą už geresnę Lietuvos ateitį“, – sakė R. Krušinskas.

Revoliucija švietime – neišvengiama

Iškilmėse taip pat dalyvavusio Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidento ir KTU tarybos nario Roberto Dargio teigimu, prof. K. Schwabo tapimas Universiteto garbės daktaru – neeilinis įvykis Lietuvos padangėje.

„Vienas iš pasaulio lyderių profesorius Klausas Schwabas vakar dalyvavo „Metų ekonomikos forume ‘17“, o šiandien buvo pagerbtas KTU. Pagrindinė žinia, kurią jis šiandien neša yra ta, jog pasaulis keičiasi – žengiame į ketvirtosios pramonės revoliucijos amžių, kuri pasižymės ypatingai svarbiais dalykais: savo greičiu, apimtimi ir kompleksiškumu“, – vardijo R. Dargis.

Pasak jo, nebus srities, nepaliestos technologijos pokyčių, todėl visuomenei reikia atsakingai tam ruoštis: „Profesorius Klausas Schwabas pabrėžia, kad neįmanoma galvoti apie pokyčius be trijų svarbių dėmenų: verslo, mokslo ir visuomenės. Tik visų dalyvavimas kartu bendromis jėgomis gali padėti pokyčių laikotarpiu ir daryti mūsų šalį stipresne.“

LPK prezidento įsitikinimu, ne veltui šių metų ekonomikos forume tiek dėmesio buvo skirta švietimui, kuris yra šalies pagrindas: „Taip, kaip yra neišvengiama ketvirtoji pramonės revoliucija, taip yra neišvengiama ir revoliucija švietime.“

R. Dargis susirinkusiai akademinei bendruomenei linkėjo, kad KTU būtų stipriausias universitetas Lietuvoje savo idėjomis, stipriu akademiniu potencialu ir atvira akademine bendruomene, kuri keistų visuomenę, akademinį miestą Kauną ir visą Lietuvą.

Ketvirtoji pramonės revoliucija

Universiteto garbės daktaro vardas profesoriui Klausui Schwabui buvo suteiktas už ekonomikos žinių, pažangių koncepcijų plėtros bei socialinės antreprenerystės skatinimą, paramą jaunam verslui ir indėlį plėtojant ketvirtosios pramonės revoliucijos koncepciją.

Gimęs 1938 m. Ravensburge, Vokietijoje, profesorius taip pat buvo pirmasis, pradėjęs plėtoti privačios-viešos partnerystės, socialinės antreprenerystės, kompleksinio suinteresuotų grupių požiūrio bei kitas koncepcijas.

K. Schwabo ryšiai su Lietuva prasidėjo 1990 metais, kai Lietuva buvo pakviesta dalyvauti Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. Jo nuopelnai Lietuvai buvo įvertinti 2009 metais, kuomet tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus jam suteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių.

Spalio 12 d. profesorius skaitė pranešimą „Metų ekonomikos forume ’17“. Renginyje taip pat buvo pristatyta jo knyga, tarptautinis bestseleris, „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, kurią K. Schwabas parašė, tyrinėdamas ir plėtodamas ketvirtosios pramonės revoliucijos koncepciją.

Universiteto garbės daktaro vardas profesoriui K. Schwabui bus suteiktas už ekonomikos žinių, pažangių koncepcijų plėtros bei socialinės antreprenerystės skatinimą, paramą jaunam verslui ir indėlį plėtojant ketvirtosios pramonės revoliucijos koncepciją.

Profesorius taip pat buvo pirmasis, pradėjęs plėtoti privačios-viešos partnerystės, socialinės antreprenerystės, kompleksinio suinteresuotų grupių požiūrio bei kitas koncepcijas.

K. Schwabo ryšiai su Lietuva prasidėjo 1990 metais, kai Lietuva buvo pakviesta dalyvauti Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. Jo nuopelnai Lietuvai buvo įvertinti 2009 metais, kuomet tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus jam suteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių.

Jaunųjų entreprenerių ir lyderių rėmėjas

Profesorius K. Schwabas, gimęs 1938 m. Ravensburge, Vokietijoje, yra Pasaulio ekonomikos forumo, tarptautinės organizacijos, inicijuojančios viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, steigėjas ir valdybos pirmininkas.

K. Schwabas Pasaulio ekonomikos forumą įkūrė 1971-iais, tais pačiais metais, kai buvo išleista jo knyga „Moderne Unternehmensführung im Maschinenbau“ (angl. „Modern Enterprise Management in Mechanical Engineering“). Jo vadovaujamas forumas paskatino sutaikinamuosius procesus įvairiose pasaulio dalyse bei daugybės bendradarbiavimo ir tarptautinių iniciatyvų atsiradimą.

1998 m. su savo žmona Hilde K. Schwabas sukūrė „Schwab“ socialinės antreprenerystės fondą, kurio tikslas – nustatyti, pripažinti ir skleisti socialinės antreprenerystės iniciatyvas. Fondas remia socialinių entreprenerių (angl. social entrepreneurs) tinklą, kurį sudaro daugiau kaip 350 verslo atstovų iš viso pasaulio.

2004 m., gavęs Dan Davido premiją, K. Schwabas įkūrė naują fondą – „Jaunųjų pasaulio lyderių forumą“ (angl. „Forum of Young Global Leaders“), skirtą jaunesniems nei 40 metų asmenims. Po septynerių metų, 2011 m., jis įkūrė pokyčių iniciatorių bendruomenę (angl. „Global Shapers Community“), skirtą potencialiems lyderiams nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Šių dviejų fondų pagrindinis tikslas – integruoti jaunus žmones, kaip stiprų ateities balsą, į globalų sprendimų priėmimo procesą ir skatinti jų dalyvavimą konkrečiuose projektuose, kuriuose sprendžiamos socialinės problemos.

Vienas jauniausių profesorių universiteto istorijoje

45-asis KTU garbės daktaras taip pat paskatino įsteigti globalų tarybų darbotvarkių tinklą (angl. „Network of Global Agenda Councils“), susidedantį iš daugiau kaip 1500 svarbiausių ekspertų, kurie sprendžia pasaulinius, regioninius ir su pramonės plėtra susijusius uždavinius.

1993-1995 m. K. Schwabas buvo Jungtinių Tautų (JT) aukšto lygio patariamosios tarybos darnios plėtros klausimais narys, o 1996-1998 m. – JT Vystymosi planavimo komiteto vicepirmininkas.

Profesorius K. Schwabas ekonomikos mokslų daktaro laipsnį (summa cum laude) įgijo Freiburgo universitete Vokietijoje, o inžinerijos mokslų daktaro laipsnį – Šveicarijos federaliniame technologijos institute. 1972 m. jis tapo vienu iš jauniausių profesorių Ženevos universiteto istorijoje. K. Schwabas per savo mokslinę karjerą yra gavęs daugybę tarptautinių ir nacionalinių apdovanojimų.

Naujasis KTU garbės daktaras taip pat domisi akademiniais, kultūriniais ir viešojo sektoriaus klausimais. K. Schwabas yra entuziastingas plaukikas, taip pat praktikuojantis kalnų sportą ir dalyvaujantis „Engadin“ slidinėjimo maratone.

Spalio 12 d. K. Schwabas lankysis ir skaitys pranešimą „Metų ekonomikos forume 2017“ Vilniuje, kur vyks diskusijos apie ketvirtosios pramonės revoliucijos kuriamus iššūkius ir teikiamus privalumus, o spalio 13 d. nuo 14.00 iki 14.45 val. KTU Kultūros ir renginių centro (Laisvės al. 13) Didžiojoje salėje skaitys atvirą paskaitą „Leadership Challenges in the age of the Fourth Industrial Revolution“ (liet. „Lyderystės iššūkiai ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje“).