„Aš norėjau tiesiog nebeegzistuoti“, – atviravo garsus vyras.

Ąžuolas pasakojo, kad patyrė patyčias dėl savo vardo, balso, manierų bei išvaizdos. Diskriminaciją jautė ne tik iš bendramokslių, bet net ir iš mokytojų, todėl būdamas vos vienuolikos kreipėsi į psichoterapeutą. Vis tik vyras atviravo, kad bene labiausiai padėjo artimųjų palaikymas, kurie nenusisuko net tuomet, kai vyras suprato esantis homoseksualus. Ne veltui šiandien vyro socialinių tinklų paskyrose gausu turinio su artimais žmonėmis – mama Donata, jos širdies draugu šokėju Andriumi Kandeliu, močiute bei broliais. „Mano šeima yra mano stiprybės šaltinis. Jie visada tikėjo mano gebėjimais sukurti nuosavą verslą, palaiko mane dėl seksualinės orientacijos“, – tikino Ąžuolas ir prisipažino nesuprantantis tų tėvų, kurie sužinoję apie savo vaikų homoseksualumą ryžtasi nutraukti bet kokį ryšį

„Neįsivaizduoju, kaip vaiką pagimdžiusi moteris gali jo išsižadėti. Juk kai tu gimdai kūdikį negalvoji apie tai, kokios jis orientacijos, o šį džiaugsmą – homoseksualumą – jis atsineša gimdamas”, – pasakojo vyras.

LNK nuotr. 

Vis tik nepaisant puikiai besiklostančios karjeros, asmeninis Ąžuolo gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis. Per Valentino dieną instagrame išdrįsęs pasidalinti nuotrauka su savo širdies draugu prancūzu Jeanu, nuomonės formuotojas susidūrė su skaudžiomis mūsų tautiečių patyčiomis, sulaukė daug užgaulių komentarų. Sekėjai kritikavo Ąžuolo homoseksualumą, vadino tai iškrypimu ir reiškė užuojautą jo mamai.

Aš jau pakovojau už savo gyvybę gimęs trimis mėnesiais anksčiau ir nežinau, gal manęs rytoj nebus.

„Aš noriu gyventi garsiai, aš noriu mylėti garsiai, aš noriu juokauti garsiai, aš noriu verkti garsiai, nes aš gyvenu. Aš jau pakovojau už savo gyvybę gimęs trimis mėnesiais anksčiau ir nežinau, gal manęs rytoj nebus”, – drąsiai rėžė Ąžuolas.

Žvelgiant į tvirtą ir energijos kupiną Ąžuolą šiandien, sunku patikėti, jog kadaise jis gimė neišnešiotas ir svėrė vos 500 gramų. Vyras pasakojo, jog intensyviai dėl jo gyvybės kovoję gydytojai tada neteikė jokių vilčių, kad jis išgyvens. Trimis mėnesiais per anksti gimusio Ąžuolo vystymasis buvo šiek tiek lėtesnis nei kitų – išnešiotų – bendraamžių ir jam reikėjo daug daugiau pastangų, kad pasiektų tokį patį raidos etapą. Maža to, kai Ąžuolui suėjo treji, jam buvo diagnozuota klausos negalia. Dabar ankstukai gauna specialius klausos aparatus, tačiau prieš beveik tris dešimtmečius tokia parama buvo sunkiai prieinama. Tad Ąžuolo mama buvo priversta ieškoti būdų, kaip kuo greičiau surinkti pinigus daugiau nei 5 tūkst. eurų kainavusiai priemonei.

LNK nuotr. 

„Tėveliai nusprendė parduoti savo automobilį, tam, kad man suteiktų maksimalų gyvenimą, kad aš girdėčiau”, – pasakojo Ąžuolas.

Visa Ąžuolo Misiukevičiaus istorija – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.

Pasitelkus pačias naujausias technologijas, šiuolaikiškiausius sprendimus siekiama, kad informacija apie teatrą ar galimybė mėgautis aukščiausio meninio lygio pastatymais būtų lengvai pasiekiama ir žmonėms su klausos negalia. Balandžio 20-ąją duris atversiantis teatras ne tik svarbus architektūrinis, urbanistinis Klaipėdos akcentas, bet ir socialine ar pažintine prasme reikšmingas objektas.

KVMT vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad ne vienerius metus trukusių naujojo teatro pastato statybų metu buvo ieškoma tinkamiausių sprendimų, kaip šią meno šventovę paversti žmonėms su negalia patrauklia vieta. 

„Manau, kad iki šiol žmonės su negalia dažnai nepelnytai pamirštami ar tiesiog nerandama tinkamų būdų, kaip jiems padėti. Mes šių klaidų nenorėjome kartoti, tad nuoširdžiai ieškojome pačių tinkamiausių būdų, kad menas būtų prieinamas  kiekvienam žiūrovui. Laimei, šiuolaikinės technologijos ir šioje srityje vystosi sparčiai, tad galimybių padėti radome“, – akcentuoja N. Stancikas.

Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga.

Prie naujajame pastate žiūrovų hole esančio bilietų kasos langelio bus įdiegta įranga: akių lygyje pritvirtintas ekranas, kuriame matydami kokybišką vaizdą bei girdėdami aiškų garsą, komunikuoti su kasininku galės ir klausos negalią turintys žmonės. Šiuolaikinė įranga leis su kasininku bendrauti sinchroninio vertimo pagalba naudojant gestų kalbą ir tokiu pat suprantamu būdu gauti atsakymus.

„Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga, t. y. paspaus vieną mygtuką ir išvertus nuotoliu dirbančiam gestų kalbos vertėjui sulauks mūsų darbuotojų pagalbos nepriklausomai nuo to, ko jam prireikė: įsigyti bilietus, būti palydėtam į salę ar pan.“, – akcentuoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas N. Stancikas.

UAB „Atea“ sukurtas sprendimas – nuotolinė sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga – šalyje dar naujiena. Praėjusių metų rudenį tokia pilotinė paslauga, bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvos gestų kalbos vertimo centru, buvo įdiegta dviejose parduotuvėse ir sulaukė puikių atsiliepimų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirma šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su negalia suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Žmonės su klausos negalia galės patogiau jaustis ir moderniausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėse: čia įdiegta speciali įranga, leisianti patogiai mėgautis garsu žiūrovams, naudojantiems klausos aparatus, suderinamus su indukcinėmis kilpomis.

„Ši įranga turi indukcinės sistemos stiprintuvą, kuris garso signalą paverčia elektros srove. Klausos aparate įmontuota ritė priima šį magnetinį lauką ir paverčia jį garso signalu. Perjungdamas klausymosi režimus, klausos aparato ir indukcinės kilpos įrenginio naudotojas gali blokuoti aplinkos triukšmą klausos aparate ir sustiprinti iš indukcinės sistemos gaunamus garsus žmonių su klausos negalia ženklu  pažymėtose zonose – parteryje ar prie bilietų kasos. Meno gerbėjams reikės tik persijungti savo klausos aparatą į tokį režimą ir bus galima aiškiai, kokybiškai, be pašalinių aplinkos triukšmų girdėti rūpimą informaciją ar mėgautis meno kūriniu. Visų labai laukiame teatre“, – džiaugiasi N. Stancikas.

„Klausos negalią, klausos sutrikimų turintys žmonės galės skambinti, pranešti apie ištikusią nelaimę, pranešti, kad nori sulaukti pagalbos“, – penktadienį sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Jos teigimu, programėlė užtikrins kokybišką bendravimą su Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojais, o galimybė skambinti vaizdo skambučiu bus sudaryta visą parą.

„Vaizdo skambutis veiks taip, kaip ir bendrasis pagalbos telefonas – 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę“, – teigė ministrė.

Ji pridūrė, kad šalyje programėle galės naudotis daugiau nei 40 tūkst. klausos negalią turinčių žmonių – jie apie pagalbos poreikį galės pranešti tiek vaizdo skambučiu, tiek tekstu.

Ankstesnė programėlė „GPIS 112“ vaizdo funkcijos neturėjo.

Kurtieji giria naująją programėlę

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora BNS teigė, kad naująją programėlę jau išbandė ir viskas veikia tinkamai.

„Draugijoje esame įsidiegę programėlę, pasibandėme, kaip ji veikia, viskas atrodo gerai, skundų nėra, tikimės, kad kai bus nelaimė, viskas veiks tinkamai“, – gestų kalba su vertėjo pagalba teigė organizacijos vadovas.

Vaizdo skambutis veiks taip, kaip ir bendrasis pagalbos telefonas – 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Jo teigimu, programėlė yra patrauklesnė nei iki šiol egzistavęs „tylusis skambutis“, nes vaizdo skambučiu yra atgalinis ryšys.

„Kadangi bus vertėjas, gyvai, viskas labai gerai (...) Dabar gali įsijungti kamerą ir savo gimtąja kalba pasakyti, kas nutiko“, – sakė K. Vaišnora.

Jis pridūrė, kad gestų kalba 1995 metais Lietuvoje pripažinta kaip kurčiųjų gimtoji kalba.

Projekto kaina – 121 tūkst. eurų

BPC viršininkas Audrius Čiuplys teigė, kad naująją programėlę kūrė ir jos aptarnavimu rūpinsis bendrovė „Leksita“, sutarties vertė – 121 tūkst. eurų.

„Tai yra programėlė, specialios kompiuterizuotas darbo vietos ir serverinė techninė įranga“, – BNS sakė A. Čiuplys.

Jo teigimu, sutartyje nurodytas aptarnavimo garantinis laikotarpis yra pusantrų metų, o vėliau bus daromas viešasis pirkimas dėl priežiūros paslaugų.

„Manau, kad ta programėlė jau veiks be sustojimo“, – teigė BPC vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad nuolat budės vienas gestų kalbos vertėjas.

Pasak BPC vadovo, skambinančiojo buvimo vieta bus nustatoma pakankamai tiksliai – paklaida gali būti vos keli metrai.

„Paklaida – nuo kelių metrų iki kilometro. Iš principo ir skambinant iš telefono gali būti panašiai“, – sakė A. Čiuplys.

Jo teigimu, anksčiau „tyliojo skambučio“ būdu per metus būdavo gaunama apie dešimt pranešimų.

Naujoji programėlė pradės veikti nuo liepos 1 dienos. Atsisiųsti į savo išmanųjį telefoną naująją programėlę galima paieškos laukelyje suvedus „112 Lietuva“.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Socialinių įmonių įstatymo pataisą: 95 Seimo nariai, susilaikė vienas. 

Dabar valstybė visą laiką remia regėjimo ar klausos negalią turinčius žmones, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu socialinėse įmonėse dirba 195 žmonės su klausos ir regos negalia, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas. Dauguma jų – turintys klausos negalią, o su regos – tik vienas, todėl pastarieji, jei jų bus daugiau, ir toliau bus remiami tik šešis mėnesius.

„Pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti atrankoje ir pačiai paaiškinti, kaip galėtų atlikti paskirtas darbo funkcijas, papasakoti, kokių pakeitimų reikėtų. Bendrovė galėjo bent pabandyti pirmąjį pokalbį vykdyti naudojantis informacinėmis technologijomis – esama įvairių programų ir būdų nuotoliniams vaizdo susitikimams organizuoti“, – trečiadienio pranešime teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Gegužės 26 dienos sprendime teigiama, jog kontrolieriaus įstaiga gavo klausos negalią turinčios moters skundą, jog ji kandidatavo į banko operacijų specialistės pareigas. Ji nurodė, jog atitiko keliamus reikalavimus ir iš banko darbuotojos sulaukė laiško, kuriame buvo siūloma dėl šios darbo pozicijos pasikalbėti telefonu.

Pareiškėja informavo, jog neprigirdi, todėl bendrauti gali elektroniniu paštu, žinutėmis arba gyvai. Ji nurodė, jog puikiai skaito iš lūpų ir kalba, taip pat ir anglų kalba, gali bendrauti raštu.

Vėliau ji gavo atsakymą, jog jos kandidatūra nebebus svarstoma, nes darbo metu be kitų funkcijų reikia ir daug komunikuoti ir dirbti didelėse komandose.

Pareiškėjos teigimu, atsisakius svarstyti jos kandidatūrą, jai net nebuvo suteikta galimybė pristatyti savo kompetencijas.

Bankas, atsakydamas į kontrolieriaus tarnybos užklausą, nurodė, jog komunikavimas yra viena iš pagrindinių šios pareigybės funkcijų ir jog vertino galimybes pritaikyti pareiškėjai darbo vietą, tačiau teigia neturėjęs objektyvių galimybių to padaryti.

„Kasdien, sprendžiant iškilusius klausimus, reikalinga komunikuoti telefonu su kitų šalių banko klientų aptarnavimo skyrių darbuotojais bei kitų bankų atstovais, bankas neturi jokių galimybių daryti įtakos minėtiems asmenims naudoti kitas nei visiems įprastas ir patogias žodinio komunikavimo priemones“, – kontrolierės sprendime cituojami banko pateikti argumentai.

Bankas taip pat teigia planavęs kandidatę pakviesti į pokalbį gyvai, tačiau tai padaryti sutrukdė šalyje įvestas karantinas.

Tačiau Kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis pareigybei numatyto darbo atliekama kompiuteriu, be to, pareiškėjai nesudaryta galimybė paaiškinti apie savo negalios pobūdį, išsiaiškinti, kokiais būdais ji galėtų atlikti darbą.

Kontrolierė taip pat kritiškai įvertino tai, jog vaizdo pokalbio su kandidate karantino metu nebuvo įmanoma atlikti dėl techninių trikdžių ir konstatavo, jog bankas nevertino, kaip pareiškėjai sudaryti galimybes dirbti.

Į tai atsižvelgiant, kontrolierė įspėjo banką dėl padaryto pažeidimo.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas teismui, tačiau SEB grupės paslaugų centro filialo Lietuvoje personalo vadovė Rūta Valatkienė BNS sakė, jog bankas sprendimo skųsti neplanuoja.

Pasak jos, ši situacija susiklostė dėl žmogiškosios klaidos.

„Labai apgailestaujame dėl žmogiškos klaidos atrankos procese ir dėl vėliau susiklosčiusios situacijos. Suprantame, kad situacija yra jautri. Lygios galimybės ir įtrauktis mums yra svarbūs, įdarbindami naujus darbuotojus vadovaujamės aukščiausiais darbuotojų lygybės ir įtraukties principais“, – teigė ji.

Pasak R. Valatkienės, SEB grupės paslaugų centre dirba žmonių su negalia, o įdarbinimo ir atrankos procesuose numatyta, kaip sudaryti sąlygas negalią turintiems kandidatams dalyvauti atrankose ir dirbti organizacijoje.

„Situaciją analizuojame organizacijos viduje. Dar kartą atkreipėme atrankas organizuojančių darbuotojų ir komandų vadovų dėmesį į mūsų vidinius procesus, kad atrankos į darbą metu negalią turintiems žmonėms būtų sudarytos visos sąlygos būti išklausytiems ir išgirstiems bei kartu su darbdavio atstovais rasti tinkamiausius sprendimus“, – pabrėžė SEB atstovė.

R. Valatkienės teigimu, į lygių galimybių kontrolierių besikreipęs asmuo kviečiamas ir toliau kandidatuoti į atviras pozicijas SEB grupės paslaugų centre ir dalyvauti atrankos procese.

Kurtumas dažnai vadinamas nematoma negalia, todėl nematomi kartais lieka ir šių neįgalių vaikų bei juos auginančių tėvų poreikiai.

„Mes susitikome tam, kad susipažintume, apsikabintume, pamatytume ir išgirstume vieni kitus. Širdimi. Gerumas yra ta kalba, kurią supras visi vaikai ir tėvai, girdintys ir negirdintys. Šiluma ir dėmesys yra ta kalba, kuri vienam padės pasijusti išgirstam, kitam – suvokti pirmojo ypatingumą“, – sakė ponia Diana. Pasak jos, žinant ir suvokiant kito žmogaus poreikius, daug paprasčiau jį priimti ir rasti būdų, kaip jam asmeniškai padėti. Pradėti pastebėti tai, kas iki šiol buvo nepastebima, o šalia gyvenančiam žmogui yra didelis trukdis.

Dalyvaujant gestų kalbos vertėjai, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, susirinkusios šeimos pasakojo pirmajai poniai apie savo džiaugsmus ir rūpesčius, klausos negalios įvairovę, vaikus, šnekančius gestų, žodine arba abiem kalbomis. Paslaugas tėvams, kurių trūksta, ypač regionuose, – šeimų mokymų, psichologų pagalbos šeimai, savipagalbos grupių, tarpininkavimo darželiuose, mokyklose ir kitose institucijose, gestų kalbos vertėjų. Geri klausos aparatai kainuoja daug, o kompensuojama suma toli gražu neleidžia jų įpirkti. Kalbantis apie informacinės aplinkos pritaikymą, vaikai, žinoma, norėtų filmukų su titrais ar vertimu.

Ypač aktualus bendruomenei yra kurčio vaiko ugdymo nuo pat gimimo klausimas ir operatyvios pagalbos šeimai suteikimas, informacija apie visas esamas vaiko klausos reabilitacijos ir jo ugdymo galimybes, skubi psichologų ir surdopedagogų pagalba. Labai svarbu, kad sužinojus diagnozę tėvams nereikėtų blaškytis, ieškotis informacijos ir gaišti laiko, kuris yra lemiamas veiksnys sėkmingai kurčio vaiko raidai. Tėvai pasiguodė, kad vis dar egzistuoja biurokratinės kliūtys šeimoms gauti paslaugas skubiai ir atsižvelgiant į individualų poreikį.

Pasak Prezidentūros pranešimo, D. Nausėdienė domėjosi šeimų požiūriu į mūsų šalies įtraukųjį švietimą, švietimo įstaigų pasirengimą priimti vaikus su klausos sutrikimais, didžiulį surdopedagoginės pagalbos poreikį. Šiuo metu surdopedagogai Lietuvoje net neruošiami. Tad juos dažnai atstoja patys tėvai, ne vienam dėl pasišventimo savo vaikams tenka atsisakyti darbo.

„Už vaikus turėtume stoti mūru visi, kas tik galime. Suteikti jiems užnugarį, šviesią ir džiaugsmingą vaikystę, kurios nusipelno kiekvienas Lietuvos vaikas, nesvarbu, ar jis girdi ausytėmis, ar akytėmis, ar aparatų pagalba. Žaviuosi jūsų, tėvų, sutelktumu, atsidavimu vaikams ir savo bendruomenei. Patys praėję sunkų kelią, savo patirtimi negailėdami laiko dalinatės su tais, kuriems išbandymai tik prasideda. Esate dvasiškai labai stiprūs žmonės, užkrečiantis pavyzdys mums visiems“, – teigė D. Nausėdienė, išmokusi gestų kalba pasakyti „aš tave myliu“.

Kontrolieriaus tarnyba sukritikavo esamą tvarką, pagal kurią pažymos dėl galimybės vairuoti autobusus, sunkvežimius ir kitas didesnių gabaritų transporto priemones bendros praktikos gydytojas gali neišduoti nepasikonsultavęs su klausos specialistu. Taip pat sukritikuota nuostata, kad klausos negalią turintiems asmenims draudžiama dirbti su vairavimu susijusioje srityje pagal darbo sutartį.

Pažeidimus konstatavusi kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą dėl esamos tvarkos keitimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad klausos negalią turinčių vairuotojų tema yra „jautri ir reikalaujanti detalaus nagrinėjimo“, todėl penktadienį SAM renkasi darbo grupė, kuri svarstys lygių galimybių kontrolierės išvadą. Galimus tolesnius sprendimus žadama komentuoti po šio posėdžio.

Vairuotojus egzaminuojanti ir pažymėjimus jiems išduodanti valstybės įmonė „Regitra“ savo ruožtu teigia, kad į neįgaliuosius reikėtų žiūrėti šiuolaikiškiau ir galimybių dalyvauti eisme jiems turėtų būti suteikta daugiau.

Pažeidimą konstatavo po skundų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas BNS sakė, kad šiuo metu yra numatyta galimybė šeimos gydytojui atsižvelgti į gydytojo otorinolaringologo išvadas, pateiktas įvertinus asmens kurtumo laipsnį, bet pacientas dažnai specialisto konsultacijai nesiunčiamas.

„Dabar yra išimtis, kuria pasinaudoti efektyviai neįmanoma. Šeimos gydytojas iš karto gali nuspręsti, kad neišduos pažymos“, – sakė jis.

Aš manau, kad taip. Tai yra tik vežimo funkcija, tai jeigu jis sugeba vairuoti, galėtų vežti ir keleivius.

Tarnyba aiškina, kad dabartinėje tvarkoje numatytas ribojimas, jog kurtieji arba neprigirdintieji negali pagal darbo sutartį dirbti su vairavimu susijusioje srityje, taip siekiant juos atriboti nuo keleivių vežimo, yra niekinis.

„Yra draudimas dirbti pagal darbo sutartį, jis yra šiuo atveju tam tikrai atvejais niekinis, nes žmonės gali dirbti kitomis formomis“, – teigė K. Čepas.

Dirbti su vairavimu susijusioje srityje kurtieji arba neprigirdintieji dabar gali pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą.

K. Čepas sakė manantis, kad vairuotojams su klausos negalia apskritai turi būti leista vežti keleivius.

„Aš manau, kad taip. Tai yra tik vežimo funkcija, tai jeigu jis sugeba vairuoti, galėtų vežti ir keleivius“, – teigė teisininkas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sprendė dėl dviejų skundų, kuriais prašyta įvertinti, ar nėra diskriminuojami klausos negalią turintys žmonės. Pasak tarnybos pranešimo, abiem tirtais atvejais klinikos „InMedika“ šeimos gydytojas vairuoti neleido net nesikonsultavęs su specialistais. Viena iš pareiškėjų tarnybai pateikė Kauno klinikų suformuotą išvadą, kad ji vis dėlto gali vairuoti C1, C1E, C ir CE kategorijų automobilius.

Be to, pasak vieno iš pareiškėjų, klausos sutrikimų turintys žmonės vienodai gerai, kaip ir girdintieji, gali mokėti kelių eismo taisykles, suvokti eismą, būti atidūs ir pareigingi vairuotojai. Eismas keliuose, pasak jo, nėra reguliuojamas garsiniais signalais – yra šviesoforai, kelio ženklai, pasitelkiami gestai ir panašiai. Pažymima, kad taisyklės vairuotojams nedraudžia klausytis muzikos ar kalbėti telefonu naudojant laisvų rankų įrangą, kas taip pat gali būti garsiniai trukdžiai.

„Regitra“ palaikytų, kad vairuotų daugiau neįgaliųjų

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigia, kad klausos negalią turintys vairuotojai nėra pavojingesni už kitus. Jis sakė sutinkantis su klausos negalią turinčiųjų argumentais, kad eismas nėra reguliuojamas garsiniais signalais.

„Vienintelis tyrimas, kurį radau dėl klausos, buvo švedų daryta studija su pagyvenusiais, kurie praranda klausą. Kažkokių išvadų, kurios reflektuotų į nesaugų vairavimą, ten nelabai yra. Sutikčiau, kad tie, kurie važiuodami garsiai radijo klauso, yra tokie patys kurčnebyliai (...). Kai vairuojate, galite girdėti garso signalą, naudojamą jūsų atžvilgiu, atvažiuojančią greitąją, bet, kita vertus, jūs galite važiuoti įjungtu radiju, plius šiuolaikiniai automobiliai yra taip izoliuoti. Taigi technika smarkiai keičiasi, aš manau, kad į viską reikia žiūrėti truputėlį šiuolaikiškiau ir pervertinti kai kurias nuostatas“, – dėstė S. Šuminas.

Jis sakė anksčiau yra ne kartą egzaminavęs kurčius vairuotojus ir jie jam pasirodę labai geri vairuotojai.

„Taip pat nėra studijų, kurios parodytų, kad dėl klausos defekto ar klausos nebuvimo žmogus būtų nesaugesnis vairuotojas. Rega yra svarbiausias dalykas. Klausos negalią turintieji ją kompensuoja per dažnesnį žvalgymąsi į veidrodėlius“, – sakė S. Šuminas.

Visgi jis vienareikšmiškai sakė negalintis vertinti klausos negalią turinčių asmenų galimybės vairuoti didesnių gabaritų transporto priemones.

„Dėl to nedrįsčiau taip pat sakyti kaip ir dėl lengvųjų automobilių, didesnės transporto priemonės yra pavojingesnės dėl gabaritų, dėl krovinio. Bet galima pasižiūrėti į direktyvą dėl pažymėjimų – ten yra išvardytas indikacijų sąrašas, kada negalima vairuoti“, – dėstė jis.

Jo teigimu, ir kitas negalias turintys asmenys galėtų lengviau gauti pažymėjimus, nes, pavyzdžiui, automobiliai su automatine pavarų dėže yra lengviau valdomi.

„Su automatine pavarų dėže net jei neturite vienos rankos eisme jūs nebūsite nesaugesnis“, – įsitikinęs „Regitros“ atstovas. 

Apie 6.30 ryto pranešta, kad viename penkiaaukščio butų dega sofa-lova.

Bute smilkęs baldas išneštas į lauką ir perpiltas vandeniu.

Buto savininkas 57 metų R. V., turintis klausos negalią, išvežtas į gydymo įstaigą.

Gaisro priežastis kol kas įvardijama kaip neatsargus žmogaus elgesys. Dažniausiai tokios situacijos kyla dėl neatsargaus rūkymo.

2014 metais mergina tapo Europos kurčiųjų grožio konkurso nugalėtoja ir dabar nuolat dalyvauja įvairiose fotosesijose. Maža to, Vaiva intensyviai ruošiasi 2017-ųjų metų Pasaulio badmintono čempionatui, kuriame tikisi užkopti ant aukščiausios apdovanojimų pakylos.

Vaivos gyvenimo draugas modelis Deividas Statauskas taip pat negirdi, tačiau pora puikiai jaučiasi bendraudama su aplinkiniais.

„Viskas priklauso tik nuo paties žmogaus, aš jaučiuosi visai normaliai, man tai nesukelia kažkokių problemų. Viskas priklauso nuo žmogaus, mes viską galime ir skiriamės tik tuo, kad negirdime“, - LNK laidoje pasakos V. Žymantaitė.

Jos šeimoje klausos negalią turi visi. „Aš gimiau kurčia, mano visa šeima kurčia. Nėra kažkokios priežasties, tikriausiai paveldėjimas. Tėvai ir brolis – visi kurti, tik seneliai girdintieji“, - atviravo mergina.

V. Žymantaitė yra ir profesionali badmintono žaidėja ir aktyviai ruošiasi artėjančiam Pasaulio badmintono čempionatui. „Reikia pasitikėti savimi, nereikia žiūrėti į kitus, klausytis kitų nuomonių, reikia siekti savo svajonių ir viską galėsite“, - kalbės V. Žymantaitė.

Per trumpą sportininkės karjerą Vaiva yra pasiekusi ne vieną pergalę tarptautinėse varžybose – 2012 metų Pietų Korėjoje vykusiame Pasaulio kurčiųjų čempionate komandinėje rungtyje mergina užėmė III vietą, o 2014 metais Šveicarijoje Europos kurčiųjų čempionate Vaiva moterų dvejetų bei mišrių dvejetų rungtynėse laimėjo bronzos medalius.

Laida KK2 – trečiadienį 19 val. 30 min. per LNK.