Dėl šių deportacijų Ukraina tikisi iš Rusijos reparacijų nukentėjusioms šeimoms, tarptautinio tribunolo ir bausmių organizatoriams.

Taip O. Kondratiuk kalbėjo Seime pirmadienį rengiamuose Rusijos okupaciją ir trėmimus išgyvenusių ukrainiečių klausymuose „Tragedijos aidai: civilių ir vaikų liudijimai apie Rusijos karą prieš Ukrainą“.

Iš 19 tūkst. vaikų sugrąžinti 388

„Vien per pastaruosius dvejus metus, remiantis atvirų šaltinių vertinimais, Rusija deportavo nuo 3 iki 5 mln. ukrainiečių iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų“, – įrašytame kreipimesi į renginio dalyvius nurodė O. Kondratiuk.

„Oficialiais Ukrainos duomenimis, buvo deportuota 19,5 tūkst. vaikų. (...) Per visą šį laikotarpį Ukrainai pavyko iš Rusijos sugrąžinti tik 388 vaikus“, – pridūrė Rados vicepirmininkė, pažymėjusi, kad neoficialūs deportuotų vaikų skaičiai yra „kur kas didesni“.

Ji teigė tikinti, kad toliau seks kiti žingsniai – reparacijos aukoms, tribunolas ir bausmės.

O. Kondratiuk taip pat apeliavo į 1941 metais Baltijos šalyse ir Lietuvoje sovietų vykdytų masinių trėmimų istorinę atmintį, pabrėždama, kad „Rusija gerai įsisavino šį metodą“.

Moksleivė: rusai viliojo persikelti gyventi, dėstė pseudoistoriją

Kaip klausymuose liudijo paauglė Valerija iš Naujosios Kachovkos Chersono srityje, į šį miestą Rusijos kariuomenė su tankais, šarvuočiais, sunkvežimiais, ginkluotais kariškiais įžengė 2022 metų vasario 24 dieną.

„Nežinojome, kad tai buvo Rusijos technika, bet vidurdienį pamatėme Rusijos trispalvę virš Kachovkos hidroelektrinės ir supratome, kad tai yra okupacija, kad esame apsupti“, – pasakojo mergina.

Anot jos, ukrainietiška mokykla atsisakė bendradarbiauti su okupantais, todėl moksleivės dokumentai buvo perkelti į kitą mokyklą, kuri „palaikė agresorių ir vėliau organizavo vaikų deportaciją į Krymą“.

Valerijos teigimu, 2022 metų spalio 8 dieną daugiau nei 500 vaikų buvo surinkti pagrindinėje miesto aikštėje, susodinti į 14 autobusų ir lydint ginkluotiems kareiviams išvežti į stovyklą Kryme.

Ten ryte ėjome klausytis Rusijos himno, būdavo iškeliama Rusijos vėliava švenčių metu.  Buvo rusų mokykla ir būreliai, ateidavo istorijos mokytojai, kurie pasakojo pseudoistoriją.

„Ten ryte ėjome klausytis Rusijos himno, būdavo iškeliama Rusijos vėliava švenčių metu. (…) Buvo rusų mokykla ir būreliai, ateidavo istorijos mokytojai, kurie pasakojo pseudoistoriją. Kad Černobylio tragedijos nebuvo, Holodomoro nebuvo, kad Rusija yra stipriausia tauta, nes nugalėjo Napoleoną“, – kalbėjo ukrainietė.

Pasak jos, taip pat atvažiuodavo Rostovo ir Krasnodaro universitetų atstovai, pasakodavę apie galimybes mokytis Rusijoje įtikinus vaikų tėvus palikti Ukrainą.

„Tada mums įteiks butą, mokės pinigines išmokas ir labai mus mylės, nes mes esame Rusijos dalis. Svarbiausia sąlyga buvo Rusijos paso gavimas“, – sakė Valerija.

Anot paauglės, po dviejų mėnesių močiutei buvo leista ją pasiimti su sąlyga, kad vėliau grįš į Rusiją, ji pati sako grįžusi į Ukrainą per humanitarinį Rusijos-Ukrainos koridorių.

Moksleivė pridūrė norinti, kad vaikai susigrąžintų savo namus, o deportacijų organizatoriai sulauktų atsakomybės.

Viena tragiškiausių karo pasekmių, mano nuomone, yra ta, apie kurią per mažai kalbama – priverstinė Ukrainos vaikų deportacija.

Viena tragiškiausių karo pasekmių

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad daugiau nei dvejus metus trunkant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, „naujienos taip nešokiruoja mūsų, kaip tai darė pirmomis karo dienomis, nepaisant to, kad vykstantys žiaurumai šiuo metu yra ne mažiau skaudūs“.

„Viena tragiškiausių karo pasekmių, mano nuomone, yra ta, apie kurią per mažai kalbama – priverstinė Ukrainos vaikų deportacija. Iš susitikimų su kolegomis iš valstybių, (...) kurios neturi tokios istorinės patirties, kokią turime mes, matau, kad joms labai sunku suvokti, kad kažkas tokio gali vykti XXI amžiuje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Anot jos, Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje daromi kasdien, tačiau artėjama prie teisingumo, nors tai vyksta pamažu.

Deportaciją išgyvenusiųjų klausymus Seime organizuoja pilietinis tinklas „Opora“, tarptautinis Ukrainos pergalės centras ir Atviros Lietuvos fondo iniciatyva „Ukreate Hub“.

Pernai kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą surengė 2022-ųjų vasario 24 dieną. Per daugiau nei dvejus karo metus žuvo ar buvo sužeisti dešimtys tūkstančių Ukrainos gyventojų.

Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl įtarimų atakavus civilinius objektus ir nusikaltus žmoniškumui šių metų kovą taip pat išdavė arešto orderius Rusijos armijos generolui ir laivyno admirolui Sergejui Kobylašui bei Viktorui Sokolovui.

Jų įtariami nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų kovo.

Iniciatyvos autorius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad atėjo laikas „legalizuoti tai, kas yra maskuojama“. Jį taip pat tenkino Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto, kuriose numatoma stipresnė gamybos patikra, tačiau parlamentarų manymu, ji neturi būti pertekline.

„Turinio prasme, naminukę gaminti gali tik kaimo turizmo sodybų savininkai, kurie yra ūkininkai ir augina reikalingas grūdines kultūras tam produktui, turi gauti kokybės sertifikatus ir pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų per metus“, – komiteto klausymų metu teigė E. Gentvilas.

„Žinant, kad šiuo metu kaimo turizmo sodybų Lietuvoje yra apie 800, tačiau dalis kaimo turizmo sodybų savininkų nėra grūdinės kultūras auginantys verslininkai. Tokių Lietuvoje yra tik apie 200, tai nereiškia, kad kiekvienas puls gaminti naminukę“, – tvirtino jis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas aiškino, kad naminė degtinė turi tam tikrą kultūrinę tradiciją, o apribojimų dėl gamintojų rato šioje srityje yra pakankamai.

Tai tam tikra kulinarinė, kultūrinė tradicija, kuri yra stipriai nykstanti.

„Esame prisiklausę įvairių institucijų pastebėjimų kaip viskas grius ir t. t. Yra ir tarptautinė praktika, aš kaip abstinentas turiu teisę sakyti nieko nereklamuodamas, kad tai tam tikra kulinarinė, kultūrinė tradicija, kuri yra stipriai nykstanti. Kad nebūtų kaip su midumi – išnyko tradicija, dabar atkūrinėjame iš naujo“, – sakė G. Paluckas.

„Tų apribojimų dėl pačių gamintojų galimo rato – jų yra sočiai“, – pabrėžė jis.

Alkoholinių gėrimų gamintojai ir importuotojai: nepritariame ne idėjai, o konkrečiam projektui

Tuo tarpu Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka tikino, kad sektorius konkurencijos nebijo, tačiau konkrečiai šiam projektui nepritaria dėl esančių neaiškumų.

Mes nepritariame ne idėjai, o konkrečiai šiam projektui.

„Esam girdėję, kad esam prieš, nes bijome konkurencijos, tai iš karto deklaruoju, kad jos nebijome ir visada palaikome Lietuvos gamintojus, bet norisi aiškumo. Mes nepritariame ne idėjai, o konkrečiai šiam projektui“, – aiškino M. Zakarka.

„Šis įstatymo projektas šneka tiek apie gamybą, tiek apie visišką pardavimą, kuris mums atrodo, kad bus iki galo neaišku, ar gali parduoti tik ūkyje esantiems žmonėms, ar išsinešimui, ar tiekti į šventes vykstančias sodybose ir t. t.“, – dėstė jis.

M. Štelemėkas: Lietuva išlieka šalimi, kur alkoholio suvartojimas gerokai per didelis

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės komisijos valdybos narys Mindaugas Štelemėkas taip pat skeptiškai vertino iniciatyvą, tvirtindamas, kad tai gali prisidėti prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje.

Šis įstatymas ir leidimas plėsti pardavimus ir gamybą stipriųjų gėrimų prisidėtų prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje.

„Mes pasisakome prieš, nes manome, kad šis įstatymas ir leidimas plėsti pardavimus ir gamybą stipriųjų gėrimų prisidėtų prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje. Lietuva išlieka šalimi, kur alkoholio suvartojimas, nors ir per kelis metus yra pakankamai reikšmingai sumažėjęs, bet vis tiek dar yra gerokai per didelis“, – tikino Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius.

„Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje vis dar per daug vartojame stipriųjų alkoholinių gėrimų ir tai yra ypatingai žalingi gėrimai, kalbame apie iki 65 laipsnių stiprumo gėrimus, kas yra patys žalingiausi gėrimai žmonių sveikatai“, – kalbėjo jis.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos į parlamentą grįžo sulaukus Vyriausybės išvados ir pasiūlymų. Siūlymui jau yra pritaręs parlamento Kaimo reikalų komitetas (KRK) ir pasiūlęs įstatymą tobulinti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pagal Vyriausybės pasiūlymus.

20 Seimo narių dar 2021 m. pasiūlė leisti naminę degtinę ir kitus silpnesnius nei 65 laipsniai tradicinius alkoholinius gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu ir yra sertifikuoti tradiciniai amatininkai. Gaminti būtų leidžiama iki 1 tūkst. litrų kasmet.

Vyriausybė projektui pritarė, tačiau pasiūlė jį papildyti nuostata, pagal kurią parduoti naminį alkoholį būtų leidžiama tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje ir tik galutiniam vartotojui. Be to, Ministrų kabinetas ragina įpareigoti ūkininkus tikrinti gaminamų gėrimų kokybę ir saugą laboratorijose.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad siekiant suteikti teisę ūkininkams prekiauti gaminamais gėrimais, būtina patikslinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką.

Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.

Jauniausiu komisaru Europos Sąjungos (ES) istorijoje pretenduojantis tapti Lietuvos atstovas Virginijus Sinkevičius sako, kad protestai dėl klimato kaitos rodo, jog jaunimas yra pasirengęs prisiimti atsakomybę.

Per Europos Parlamento klausymus V. Sinkevičius sakė, kad jam „didelė garbė būti pirmuoju paskirtuoju eurokomisaru, gimusiu po Berlyno sienos griūties“.

„Tai rodo pasitikėjimą mano karta – karta, kurios DNR yra Europos idėja. Man Europa reiškia laisvę, drąsą ir galimybes“, – Briuselyje kalbėjo V. Sinkevičius.

„Kartu tai reiškia atsakomybės prisiėmimą. Naujausia klimato protestų banga rodo, kad Y karta ir Z karta yra pasirengusios prisiimti atsakomybę“, – sakė V. Sinkevičius, savo prisistatymą pradėjęs anglų kalba.

Pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje nuvilnijo jaunimo demonstracijos, raginančios politikus ir verslą imtis ryžtingesnių priemonių stabdyti klimato kaitą.

Jas įkvėpė šešiolikmetė Švedijos paauglė Greta Thunberg (Greta Tunberg).

Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas prancūzas Pascalis Canfinas (Paskalis Kanfanas) klausymų pradžioje pabrėžė, kad V. Sinkevičiaus amžius nėra problema, ir jis tikisi, jog ateityje jaunų komisarų daugės.

„Pirmiausia į akis krito jūsų amžius, jūs 28 metų. Manau, tai nėra problema, ir labai tikiuosi, ateityje tokių jaunų komisarų bus daugiau, nes tokiu būdu bus Komisijai atstovaujami įvairaus amžiaus asmenys“, – prieš prasidedant klausymams Europos Parlamente sakė jis.

Pirmiausia į akis krito jūsų amžius, jūs 28 metų. Manau, tai nėra problema, ir labai tikiuosi, ateityje tokių jaunų komisarų bus daugiau.

Pirmąjį klausimą V. Sinkevičiui uždavusi Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė švedė Jessica Polfjard teiravosi, kaip V. Sinkevičius užtikrins, kad būtų rimtai žiūrima į miškus ir jie nebūtų ignoruojami. 

„40 proc. ES sausumos yra miškai, aišku, kad juos reikia saugoti ir palaikyti jų būklę. (...) Būtina spręsti medienos ES reglamentavimo netolygų įgyvendinimą, ir su tuo susijusias problemas. Bet aišku, svarbiausias dalykas, siekiant išsaugoti miškus – biologinės įvairovės strategijos 2030-iems metams“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Jo taip pat klausta apie priemones mažinant oro taršą bei tai, ar V. Sinkevičius ketina siekti pašalinti dyzelines transporto priemones iš ES.

V. Sinkevičius teigė, jog svarbu, kad pramonė liktų konkurencinga, tačiau ES automobilių gamintojai galėtų pasivyti amerikiečių gamintojus elektromobilių gamybos srityje. Jis taip pat pabrėžė, kad šioje srityje derėtų atkreipti daugiau dėmesio į viešąjį transportą, kad jis būtų „žalesnis“.

Žuvininkystės politika

Įžanginėje kalboje V. Sinkevičius pabrėžė, kad sieks visapusiškai įgyvendinti Bendrą žuvininkystės politikos programą bei užtikrinti tvarią žvejybą. Anot jo, reikia tokios politikos, kuri būtų naudinga žvejams, priekrančių bendruomenei ir aplinkai.

Kai kurie europarlamentarai užduodami klausimus pasidžiaugė, jog  V. Sinkevičius „suvokia žuvininkystės politikos svarbą.“

Politiko teirautasi, kaip būtų galima pritraukti jaunimą į žvejybą.

„Kadangi pats priklausau jaunajai kartai, susimąstau apie tai, kokie svarbiausi aspektai turėtų pritraukti jaunimą. Svarbiausias aspektas – užtikrintumas dėl ateities“, – sakė Lietuvos kandidatas.

„Saugumas, darbo sąlygos – labai svarbu, tačiau jaunimas turi įžvelgti ateities galimybes šiame sektoriuje siekti karjeros ir save realizuoti“, – pridūrė jis.

Žuvininkystės komiteto narė Clara Eugenija Aguilera Garcia klausė, ko V. Sinkevičius imsis, kad didėtų moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje.

V. Sinkevičius sakė, kad šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama žvejybos sektoriui, kur didžiąją dalį darbų atlieka vyrai, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų grandžių, kurios palaiko ryšius ir yra atsakingos už kontaktus su Vyriausybės struktūromis, kur dažniausiai dirba moterys.

„Reikia jų darbą atitinkamai vertinti. Manau, sieksime užtikrinti vienodą atstovavimą abiems lytims, taip pat turime tą klausimą plėtoti diskutuodami su sektoriaus atstovais dar labiau“, – sakė V. Sinkevičius.

28 metų Lietuvos ekonomikos ministrą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) siūlo skirti aplinkos eurokomisaru, tačiau tam būtinas europarlamentarų pritarimas.

Ketvirtadienio popietę Briuselyje prasidėję klausymai turėtų trukti apie tris valandas, per jas europarlamentarai užduos kelias dešimtis klausimų, susijusių su jam siūloma sritimi – aplinka ir vandenynais.

Klausymus vykdo Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas bei Žuvininkystės komitetas.

Pasibaigus klausymams, bus rengiamas vertinimo posėdis.

Europos Parlamentas dėl kandidatų į komisarus ketina balsuoti spalio 23 dieną Strasbūre.

Bus rengiamas vertinimo posėdis

Ketvirtadienio popietę Briuselyje prasidėję klausymai turėtų trukti apie tris valandas, per jas europarlamentarai užduos kelias dešimtis klausimų, susijusių su jam siūloma sritimi – aplinka ir vandenynais.

Klausymus vykdo Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas bei Žuvininkystės komitetas.

Pasibaigus klausymams, bus rengiamas vertinimo posėdis.

Europos Parlamentas dėl kandidatų į komisarus ketina balsuoti spalio 23 dieną Strasbūre.

Jei bus patvirtintas, 28 metų V. Sinkevičius taps jauniausiu eurokomisaru bendrijos istorijoje.

Praėjusią savaitę V. Sinkevičius atsakė į komitetų narių pateiktus klausimus raštu.

Komiteto pirmininkas ir politinių frakcijų atstovai (koordinatoriai) posėdžiaus iš karto po klausymo arba kitą rytą, kad įvertintų pasiūlytojo komisaro atsakymus. Per 24 valandas nuo įvertinimo koordinatoriai išsiųs konfidencialų vertinimo raštą Komitetų pirmininkų sueigai, kuriame pateiks rekomendaciją dėl pasiūlytojo komisaro tinkamumo.

Komiteto koordinatoriai gali susitarti ir vienbalsiai rekomenduoti pritarti pasiūlytojo komisaro kandidatūrai. Jeigu nuomonės išsiskiria, būtina surinkti bent dviem trečdaliams komiteto narių atstovaujančių koordinatorių palaikymą. Jeigu tokia dauguma nesusidaro, koordinatoriai turi teisę paprašyti kandidato atsakyti į papildomus klausimus raštu, o jeigu ir šie atsakymai netenkina, jie turi teisę surengti papildomą kandidato klausymą. Taip pat gali būti pasiūlyta patikslinti komisarų atsakomybės sritis.

Spalio 15 d. Komitetų pirmininkų sueiga, o spalio 17 d. EP Pirmininkų sueiga išnagrinės klausymų vertinimo raštus ir rekomendacijas bei atliks galutinį vertinimą. Iškart po to kandidatų vertinimo raštai bus paskelbti viešai.

Spalio 23 d. Strasbūre rengiamame EP plenariniame posėdyje numatyta balsuoti dėl visos Europos Komisijos sudėties (ji turi būti patvirtinta vienu balsavimu, balsavusiųjų dauguma).

BNS pateikia Europos Parlamento narių iš Lietuvos svarbiausias citatas iš susitikimų su Lietuvos žurnalistais:

Vilija Blinkevičiūtė: „V. Sinkevičiui bus mažai laiko, jam užduos konkretų klausimą, jis turi sugebėti labai susikoncentruoti ir ne vien tik abstrakčiai, bet ir kažką konkrečiai pasakyti. Aš tikiu, kad jis gabus, ir anglų kalba jo gera, tai gal viskas ir bus gerai. Jis turi pajusti atmosferą, gebėti laisvai bendrauti.“

Bronis Ropė: „Jis nebaigęs aplinkosaugos mokslų. Didelių pagrindų šioje srityje neturi. Jis ir nedirbęs šitoje srity, kad galėtų būti stiprus. Tiek, kiek dabar per paskutinį mėnesį, du, pusantro, pasiskaitė, tiek galėjo įsigilinti į tuos dalykus. Tikslumas, konkretumas – labai svarbu jam tą sužinoti ir išmokti. Antras dalykas, jūriniai reikalai. Tai, kad jis ne tos srities specialistas, jam – didelė užduotis pasiruošti, pasiskaityti ir sugebėti atsirinkti prioritetus.“

Andrius Kubilius: „Gali patirties klausimas iškilti. Bendrai, jaunas lyg ir gerai, bet patirties stoka visada gali iškilti. Antras dalykas, yra sostų karų atmosfera, kiekvieną rytą susirenka frakcija ir svarsto, kaip ten mus nuskriaudė tas ar anas, (...)  nuotaikos „dantis už dantį“ ar „akis už akį“, jos čia figūruoja, ir ypač, kad visada gali atrasti už ką reikėtų mušti. Aš V. Sinkevičiui sakiau, čia bus sostų karai, kraujas taškysis į visas puses, bet pabaigoje jie susitars. Bet parlamento garbės reikalas vistiek dar ką nors „numušti“. Taip pat sakiau, „tu žiūrėk, čia yra didelės grupės,“ (...) o tu esi beveik be grupės, tavo žalieji nėra dideli ir tu pats čia ne visiškai žalias, tai visada yra rizika, kad gali ir taip pasisukti.“

Bendrai, jaunas lyg ir gerai, bet patirties stoka visada gali iškilti. Antras dalykas, yra sostų karų atmosfera.

Juozas Olekas: „Didžiausias iššūkis bus žuvininkystės srityje. Aplinkosauga irgi svarbu, Žalieji gali turėti daug klausimų. (...) Bet man atrodo, labiausiai sunkūs galintys būti – žuvininkystės dalybos, kvotos.“

Petras Auštrevičius: „Jo niekas nepažįsta. Jam žmogui reikia prisistatinėti nuo pat pradžių. Jeigu kitiems, žinomiems komisarams reikėjo ateiti ir pasakyti, ką jie darys, jiems nereikėjo savęs pristatyti, Sinkevičiui reikėjo matyt pradėti nuo to, kas jis toks ir kodėl jis čia. Tai yra papildomas darbas. (...) Aš jam sakiau, išgerk viskio, gerai išsimiegok ir eik, ir kalbėk iš širdies. Nes tai labai priklauso, nebūtinai reikia visų techninių atsakymų, bet reikia kad žmonės jaustų, kad tu turi politinę energiją ir bent jau viziją.“

Rasa Juknevičienė: „Visi jaudinasi, bet patyrimas daug ką lemia. (...) Mūsų kandidatui tai yra toks iššūkis, toks išbandymas, kada žmogus nėra dalyvavęs tokio masto apklausoje apskritai. Drąsus žmogus, vien už tai reikia gerbti.“

Aušra Maldeikienė: „Jo pagrindinis iššūkis klausymuose – vandenynų klausimas. Vandenynai tai yra labai labai daug milijardų. Lietuvoje yra toks kvailas įsitikinimas, kad yra svarbios ministerijos ir nesvarbios. Ir paprastai svarbumas ir nesvarbumas lietuvių galvose siejamas labai dažnai su portfelio finansiniu dalyku. Tas komisaras, kuris ateina vandenynų srityje dirbti, jis turi vieną didžiausių ta prasme portfelių. Portfelis yra nepaprastai sudėtingas. Antra vertus, tai yra pirmas atvejis, kada žmogus ne iš Viduržemio jūros regiono yra pasiūlomas į tokias pareigas.“

V. Sinkevičiaus klausymai vyks ketvirtadienį popiet. Jei bus patvirtintas, 28 metų Lietuvos politikas taps jauniausiu eurokomisaru bendrijos istorijoje.

Šeštoji Tarptautinių A. Sacharovo klausymų sesija kitų metų gegužės 20–21 dienomis vyks Lietuvos Seime. Pastarieji klausymai, kuriuose nepriklausomų ekspertų komisija vertina žmogaus teisių padėtį, surengti 1985 metais Londone.

„Matome augantį populizmą, manipuliacijas ir politinį oponentų ar tiesiog žmonių, norinčių atskleisti tiesą, persekiojimą. Tai yra tendencijos, kurios kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms“, – pirmadienį Seime sakė A. Sacharovo dukra Tatjana Jankelevič.

„Mes tikimės, kad A. Sacharovo klausymų atnaujinimas nustatys aiškius kriterijus, kaip turi būti vertinami žmogaus teises pažeidžiantys režimai, ar jie būtų postsovietinėje erdvėje, ar bet kur kitur pasaulyje“, – pažymėjo T. Jankelevič.

Iniciatyvą atnaujinti A. Sacharovo klausymus pirmadienį per spaudos pusryčius Seime pristatė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Harvardo universiteto Deiviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorė T. Jankelevič, Vytauto Didžiojo universiteto A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas Robertas van Vorenas bei kiti svečiai.

Mes tikimės, kad A. Sacharovo klausymų atnaujinimas nustatys aiškius kriterijus, kaip turi būti vertinami žmogaus teises pažeidžiantys režimai, ar jie būtų postsovietinėje erdvėje, ar bet kur kitur pasaulyje.

„Klausymai po Helsinkio baigiamojo pakto pasirašymo vyko reguliariai, įvairiose Europos sostinėse, ir 1985 metais, kai jie paskutinį kartą vyko Londone, buvo iliuzija, kad situacija gerėja. Dabar, daugelio vertinimu, žmogaus teisių padėtis netgi yra pablogėjus“, – žurnalistams pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

„Vertinant A. Sacharovo vardą, atminimą kilo tokia mintis atgaivinti šią tradiciją, daugiau politinius-ekspertinius klausymus, kuriuose teisininkai, profesionalai vertintų žmogaus teisių būklę įvairiose pasaulio vietose, ir kita stotelė po Londono po daugelio metų bus Vilniuje“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Anot jo, žmogaus teisių pažeidimai šiomis dienomis vyksta ir visai netoli Lietuvos: „Jei žiūrėtumėm arčiau, situacija Ukrainoje, Rusijos agresija, Krymo totorių situacija, tai vieta, kur jie gyvena, kur jų žemė, iš kur jie išvaromi, paminamos jų teisės, daug yra dalykų, kurie vyksta šią dieną“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo pristatyme dėl Sacharovo klausymų citavo prezidentą Kazį Grinių: „Prezidentas K. Grinius yra sakęs, kad kalbėti ir kovoti už demokratiją niekada nėra per anksti, bet per vėlu gali būti“.

Tarptautiniai A. Sacharovo klausymai 1977–1985 metais rengti remiantis Helsinkio baigiamojo akto idėjomis ir principais. Klausymai atgaivinami minint Helsinkio susitarimų 45 metų sukaktį.

Kitąmet vyksianti klausymų sesija bus pirmoji po 35 metų pertraukos. Be klausymų Londone, dar sesijos vyko 1975 metais Kopenhagoje, 1977 metais – Romoje, 1979 metais – Vašingtone, 1983 metais – Lisabonoje.

Pagrindinė 2020-ųjų Tarptautinių A. Sacharovo klausymų tema – „Praėjus 45 metams – ar įmanoma atgaivinti Helsinkio dvasią?“.

Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, šiais klausymais prisimenant vieno garsiausių Rusijos disidentų A. Sacharovo idėjas ir idealus bus siekiama suteikti naują postūmį užtikrinant tarptautinę taiką ir saugumą, žmogaus teisių apsaugą Europos ir kituose žemynuose.

1921 – 1989 metais gyvenęs Nobelio taikos premijos laureatas, garsus fizikas, Rusijos disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas A. Sacharovas dažnai laikomas vienu iškiliausių XX-ojo amžiaus asmenybių ir drąsiausių žmogaus teisių gynėjų Sovietų Sąjungoje. Būtent A. Sacharovui kilo idėja suburti Helsinkio grupes, jis siekė, kad valstybėse būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pilietinė visuomenė.