– Tai kokie padariniai? Nes vėtros Lietuvoje siaučia jau ne vieną dieną.

– Po sekmadienio dienos, kai buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntęs perspėjimo pranešimą visiems Lietuvos gyventojams, suskaičiavome rezultatus ir per parą buvo šiek tiek daugiau negu 80 įvykių, tų įvykių vėliau daugėjo. Yra įprastas mūsų veiksmas, kai mes perspėjam gyventojus, turim informaciją apie gresiantį pavojų t. y stiprų vėją. Neretai vėjas pridaro tos žalos, kurią mes atvykę į tuos įvykius ir pamatome – laužo medžius, laužo elektros linijas, dingsta elektra. Tai yra tie laikini nepatogumai, kuriems gyventojas, gavęs pranešimą, galėtų pasiruošti prevenciškai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galima sakyti, kad tai yra viena pirmųjų vėtrų šiais metais ir vėtrų sezonas dar tik prasideda. Ką reikėtų žinoti gyventojams, kaip jiems pasiruošti? Kokie būtų jūsų patarimai?

– Pirmas dalykas, aišku, klimato kaita, tie besikeičiantys orai ir neįprastu mums metu kylančios bei dažnėjančios vėtros, ką signalizuoja ir klimatologai, tampa mūsų kasdienybe. Todėl tie įgūdžiai gaunant tokius perspėjimo pranešimus, stebint konkrečiam Lietuvos regione… Nes kartais vakarų Lietuvoje esantis stiprus vėjas sukelia juoką rytų Lietuvos gyventojui, nes čia tokio vėjo nėra. Tai stebėti hidrometeorologijos tarnybos pranešimus ir gavus bent menkiausią užuominą apie tai, kad vėjas bus pavojingas, bent jau 15-17 m/s, kai jo gūsiai jau gali pakelti tam tikrus lengvus daiktus. Tai tuos lengvus daiktus mūsų aplinkoj, jeigu įmanoma, paslėpti, susitvarkyti, užsidaryti balkonus. Dažnai stiprus vėjas sukelia ir elektros nebuvimą, todėl turėti namie ar bent ant keletos namų elektros generatorių yra labai pravartu. Nes dingus elektrai, ar dėl audros, ar dėl kitos priežasties, jūs niekada neliksit be elektros energijos. Ir pagrindinis patarimas, kai jus užpustė, kai jus užvirto, nepravažiuojat, neturit galimybės į parduotuvę nuvažiuot ar dar kažkas, visada turėkit atsargų bent 72 val.

– Ant jūsų stalo netrūksta tų priemonių ir atsargų, kurias gyventojai ir turėtų turėti.

– Tai yra įprasti daiktai, kuriuos mes visada rekomenduojame turėti bet kokių ekstremalių situacijų atveju. Maisto, vandens atsargų turėkite bent trims paroms. Įsivaizduokime tą situaciją, kai užpustė ir jūs gyvenate vienkiemyje. Jūs turėsite visada vandens, maisto, nereikės važiuoti į parduotuvę ir nuo to jūs ir jūsų šeimos nariai bus stipresni ir atsparesni štai tokioms gręsiančioms ekstremalioms situacijoms.

„Turbūt mažiau nei dešimt lietuvių, kurie gyvena ilgą laiką“, – teigė Taivane gyvenanti lietuvė Irena Marazaitė Lin.

Už daugiau nei 10 tūkst. kilometrų nuo tėvynės juos atvijo skirtingos priežastys.

„Facebooke“ pamačiau skelbimą, kad Taivanas siūlo stipendiją studijoms Taivane“, – kalbėjo Taivane gyvenantis lietuvis Andrius Šukys.

„Ką tik susituokėme. Pasiūlė vykti tik porai metų. Planas buvo tik dveji metai“, – teigė vyras.

Dveji metai Taivane – ne vieno lietuvio galvoje. Tačiau taip ir lieka čia be bilieto atgal.

Į vieną pusę išskrido ir I. Marazaitė Lin. Ji viena seniausių šios salos lietuvių senbuvių. Galbūt pirmoji lietuvė, kuri atrado Taivaną gyvenimui, o ne tik turizmui.

„2000-aisiais čia įvyko mūsų vestuvės. Prisimenu, kaip lipome šiais laiptais“, – šnekėjo I. Marazaitė Lin.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Čia kepami ir lietuviški šakočiai. Tiesa, jų skonis lietuviui būtų neįprastas.

„Turėjome receptus, bet reikėjo juos pritaikyti vietinei rinkai. Sviesto yra, nėra grietinės“, – sakė vyras.

Bet ne tik dėl to.

„Atvažiuosite į Taivaną, užeikite paragauti šakočių su matcha, su šokoladu ir su braškėmis. Lauksime visų“, – kvietė Taivane gyvenantis lietuvis Jevgenij Gerasimov.

Lietuviai Taivaną jau atrado. Bet ką taivaniečiai žino apie Lietuvą?

„Angliško pavadinimo jie nežino, reikia sakyti – viena iš tų mažų šalių. Jie žino, kad yra tokia šalis“, – kalbėjo vyras.

„Manau norėtų žinoti dar daugiau. Lietuva buvo tarp pirmų šalių sąraše, kur norėtų nuvykti taivaniečiai. Trukdė pandemija, bet dabar tikiuosi, kad taivaniečiai vyks aplankyti Lietuvą“, – kalbėjo I. Marazaitė Lin.

O į Lietuvą juos traukia...

„Baravykas, baravykas, eik tu sau“, – miške sakė I. Marazaitė Lin.

„Tai labai skiriasi nuo gamtos patyrimo Taivane. Miške ar laukuose privaloma eiti takeliais. Ir dėl gyvačių, ir augalijos. O kad Lietuvoje galima eiti be jokio takelio, ieškoti grybų, orientuotis patiems, čia jiems visiškai naujas patyrimas“, – pasakojo I. Marazaitė Lin.

Populiariausia sporto šaka – beisbolas, bet taivaniečiai susižavėję ir lietuvių sporto pasiekimais.

„Taivane krepšinis labai populiarus. Tai tas vienas iš dalykų, kas jungia Lietuvą ir Taivaną – meilė krepšiniui“, – kalbėjo A. Šukys.

Taivanas viena turtingiausių Azijos šalių, o kai turtų daug – krečia neramumai. Karu nuolat grasina Kinija.

„Man jie atrodo realūs ir bauginantys. Tačiau dauguma taivaniečių ramina, sako, kad čia tiesiog Kinija. Jiems priklauso grasinti“, – pasakojo I. Marazaitė Lin.

Bet savo gyvybę dažniau gelbėti tenka dėl klimato reiškinių.

Čia dažni taifūnai ir žemės drebėjimai, tačiau šios salos gyventojai pasiruošę. Žurnalistams iš anksto pranešė, kaip reikėtų elgtis žemės drebėjimo metu.

Buvo toks ganėtinai stiprokas drebėjimas – 7,2-7,3 balų. Net sienos vaikšto.

Taigi, jeigu pradingsta elektra, reikia pasiimti žibintuvėlį ir ieškoti saugios vietos po tvirtai pritvirtintu stalu ar lova.

„Mes buvome namie. Buvo toks ganėtinai stiprokas drebėjimas – 7,2-7,3 balų. Net sienos vaikšto“, – kalbėjo vyras.

Įdomus dalykas, kai tu atvažiuoji į Taivaną, pavyzdžiui, išnuomoji butą, padedi visokias skulptūras, visokias fotografijas. Pradeda drebėti ir viskas krenta. Tai po to pirmo žemės drebėjimo supranti, kad niekas neturi per aukštai kabėti, viskas turi būti ant stalo.

Lietuviai šias pamokas išmoksta, todėl Taivane laiko neskaičiuoja ir bilietų atgal į tėvynę nesižvalgo.

Nors būtų naivu sakyti, kad visi tokie klimato reiškiniai kyla dėl klimato kaitos, mokslininkai jau ne kartą įspėjo – vienintelė klimato kaitos kryptis yra visuotinio atšilimo link. Siekdama nustatyti klimato kaitos poveikį Europoje, Jungtinės Karalystės (JK) žaliosios energetikos konsultavimo bendrovė „GreenMatch“ ištyrė 32-ų Europos šalių klimato kaitos tendencijas nuo 1960 iki 2015 m.

Tyrime buvo skaičiuojamos valstybių oro temperatūros, jūros vandens temperatūros, jūros lygio ir kritulių kiekio tendencijos. Pasak tyrėjų, Europoje labiausiai klimato kaita veikia Baltijos šalis ir Suomiją, o pirmoje vietoje atsidūrė Lietuva. Mažiausiai klimato kaitos paveikta yra Islandija. Tyrėjai kiekvienai šaliai priskyrė klimato kaitos indeksą nuo 0 iki 100 balų. Kuo rodiklis didesnis, tuo labiau šalis yra veikiama klimato kaitos.

„GreenMatch“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 metais kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 laipsnio Celsijaus.

Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o kritulių kiekis – 20 mm per dešimtmetį. Lietuvos klimato kaitos indeksas sudaro 75,04 balo.

Po Lietuvos labiausiai klimato kaitos veikiamos yra Baltijos sesės ir Suomija. Šios Šiaurės šalies klimato kaitos indeksas siekia 72,96 balo, Latvijos – 72,82 balo, o Estijos – 72,7 balo. Įdomu, kad Latvijos ir Lietuvos klimato kaitos rodikliai buvo identiški, išskyrus jūros lygio kaitą. Latvijoje jūros lygis kas metus kilo 4,02 mm, o Lietuvoje – 4,46 mm.

Tuo metu mažiausiai klimato kaitos veikiamos yra Islandija, kurios klimato kaitos indeksas sudaro vos 36,07 balo, ir Graikija, kurios indeksas yra 37,15 balo. Kitų valstybių indeksai perkopia 40 balų ribą.

32-ų tirtų Europos šalių klimato kaitos indeksų vidurkis siekė 55,36 balo. Vidutiniškai Europos oro temperatūra per pastarąją pusę amžiaus kilo 0,274 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o jūrų vandens temperatūra nuo 1960 iki 2014 m. – 0,621 laipsnio Celsijaus. Kritulių kiekis Europoje mažėjo 1,95 mm per dešimtmetį, o jūrų lygis 1970-2015 metais kilo 2,03 mm per metus.