Ūkininkai pastebi, kad dėl didelės orų kaitos bei sausros kenčia ir nesivysto pasėliai, todėl gali būti prarasta nemaža dalis derliaus. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sako, kad šių metų gegužė buvo kur kas sausesnė nei prieš metus.

„Pernai gegužė buvo gerokai vėsesnė, bet drėgnesnė nei įprastai būna ir juolab negu ši gegužė“, – BNS sakė D. Valiukas.

Anot jo, dalyje vakarinių rajonų šiuo metu jau susiformavo stichinė sausra, padėtis blogėja ir Vilkaviškio rajone, tačiau situaciją lems orai artimiausią savaitę.

„Šilutė, Klaipėda, Kretinga. Ne visos savivaldybės, atskiros jų dalys, seniūnijos – jose susiformavusi stichinė sausra“, – sakė D. Valiukas.

Be kita ko, gegužė išsiskyrė ir šalnų gausa – nors jų tokiu metu būna, tačiau šiemet buvo išskirtinai daug ir jos buvo plačiai paplitusios.

„Ypač jei žiūrėtume per visą mėnesį, jos būna dažnesnės pirmoje pusėje gegužės, dabar per visą mėnesį buvo daug dienų su šalnomis, jų išplitimas buvo gana didelis, ir pakankamai žema temperatūra šalnų metu būdavo. Iš vienos pusės kaip ir įprasta, šalnos gegužę nėra išskirtinumas, bet šiemet išskirtinumas– didelis jų kiekis ir išplitimas“, – sakė D. Valiukas

Pernai gegužė buvo gerokai vėsesnė, bet drėgnesnė nei įprastai būna ir juolab negu ši gegužė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas sako pastebintis, kad pasėliai kenčia, nesivysto.

„Ypač vasariniai visi pasėliai kenčia, žieminis rapsas, vasariniai kviečiai (...) Jau mėnesį pusantro beveik nė lašo neturėjome lietaus. Šiuo metu vasariniai pasėliai turėtų gauti drėgmės, išsikeroti, dabar pusę ūglio išdygo, žemės drėgmės nėra, lietaus nėra, dieną šilta, 25 laipsniai, naktį 4-5 laipsniai šalčio, augalas nesivysto, nesidaugina“, – BNS sakė R. Paulikas.

„Žieminiai rapsai dabar augina savo grūdus, nes žydėjimas kitur yra pasibaigęs, kurios silpnesnės ankštaros, iškart augalų atmetinėjamos. Jei nebus lietaus, daugiau nei pusė derliaus bus prarasta“, – pridūrė jis.

R. Paulikas sako, kad apsisaugoti nuo sausrų neįmanoma: „Jei turėtum 10-20 arų, galima kažką daryti, o jei 100-200 hektarų ir laukai nėra nuosavi, jie nuomojami, tai laistymo sistema yra per brangu. Tikimės, kad palis“.

Klimatologas taip pat pastebi, kad šiuo metu yra padidėjęs miškų sausringumas bei nuo jo priklausantis gaisringumas.

„Gaisringumas didžiojoje Lietuvos dalyje yra pasiekęs ketvirtą klasę iš penkių ir tai reiškia, kad yra didelis gaisrų pavojus. Panevėžyje net ir labai didelis gaisrų pavojus. (...) Esant miškuose, reikia elgtis labai atsargiai su ugnimi“, – perspėjo D. Valiukas.

Jis sako, kad gegužė buvo palankus mėnuo saulės energetikai – saulėtas ir sausas.

Pasak klimatologų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 laipsnių, registruojamas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis. Kai maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 laipsnių tris ar daugiau parų iš eilės registruojamas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.

Birželio 19–24 dienomis kaitra registruota visose Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai (LHMT) priklausančiose meteorologijos ir agrometeorologijos stotyse (iš viso – 50), išskyrus Nidą.

Atskirose meteorologijos stotyse kaitra truko nuo 3 iki 7 dienų. Šios kaitros metu aukščiausia oro temperatūra registruota birželio 23 d. Rokiškyje, kai ji buvo pakilusi net iki 34,0 laipsnių.

Birželio mėnesį kaitra, apimanti visą Lietuvą (išskyrus Nidą), registruojama pirmą kartą, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Kaitra taip pat išsiskyrė ir savo ilga trukme – tai net tik visą Lietuvą apėmusi, bet ir ilgiausiai trukusi birželio kaitra Lietuvoje, teigiama LHMT pranešime.

Kaitros Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau vykstant klimato kaitai stebimas šio reiškinio pasikartojimo augimas. Nuo 1961 iki 2021 m. kaitra apėmusi visą Lietuvą buvo registruota tik 1994 ir 2006 m. liepos mėnesiais.

Birželio 25 dieną jau nė vienoje meteorologijos stotyje oro temperatūra nepasiekė 30 laipsnių, todėl kaitros laikotarpis baigėsi.

LHMT meteorologai prognozuoja, kad ateinančiomis dienomis bus vasariškai šilta, tačiau kaitra jau nenumatoma.

Jų duomenimis, vidutinė balandžio oro temperatūra buvo 5,9 laipsnio šilumos, tai yra 1,3 laipsnio vėsiau nei standartinė klimato norma.

Didžiausias nuokrypis nuo daugiametės normos – apie 1,5 laipsnio – registruotas pietvakarinėje Lietuvoje, mažiausias – iki 1 laipsnio – pajūryje ir šiaurės rytiniame šalies pakraštyje.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos pranešimo, šilčiausias balandis buvo 2000-aisiais, tuomet jo vidutinė temperatūra siekė 10,8 laipsnio šilumos. Šalčiausias – 1981 metais, kai buvo 3,6 laipsnio šilumos.

Buvo dienų, kai orai kardinaliai keitėsi kelis kartus per vieną valandą! Tomis dienomis fiksuotas tiek lietus, tiek šlapias sniegas, tiek sniego kruopos.

Aukščiausia – 21,5 laipsnio šilumos – mėnesio oro temperatūra registruota 11 dieną Alytuje, šalčiausia buvo taip pat 11 dieną, kai Akmenėje ir Mažeikiuose termometrai rodė 5 laipsnius šalčio.

Anot klimatologų, šiemetinis balandis buvo kontrastingas, pasitaikė, kad per vieną dieną praėjo visi keturi metų laikai.

„(...) buvo dienų, kai orai kardinaliai keitėsi kelis kartus per vieną valandą! Tomis dienomis fiksuotas tiek lietus, tiek šlapias sniegas, tiek sniego kruopos. Tarp kritulių debesų protarpiais pašildanti saulė suteikdavo šiek tiek šilumos ir sukeldavo garavimą. Vietomis užfiksuota ir perkūnija“, – teigiama pranešime.

„Nuo rudens pradžios beveik visi dešimtadieniai pasižymėjo aukštesne nei įprasta oro temperatūra, išskyrus spalio antrą dešimtadienį, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,1 °C žemesnė nei standartinė klimato norma“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Šių metų rugsėjo-lapkričio oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,1 laipsnių: tai vidutiniškai trimis laipsniais šilčiau nei standartinė klimato norma (SKN), kuri siekia 7,1 laipsnio. Antroje vietoje liko 2006 metų ruduo, kai temperatūra siekė 9,8 laipsnių, trečioje – 1967 metų ruduo, kai temperatūros vidurkis siekė 9,5 laipsnių.

Šių metų rugsėjis ir spalis buvo antri pagal karštumą, o lapkritis tapo trečias iš visų buvusių lapkričių nuo 1961 metų.

Pasak V. Mačiulytės, jau tampa įprasta, kad vasariški orai su pirmomis kalendorinio rudens dienomis nesibaigia. Nors rugsėjo pradžia neretai tampa vasariškos šilumos tąsa, tačiau šiais metais trečias rusėjo dešimtadienis buvo netgi šiltesnis nei pirmasis: vietomis oro temperatūra buvo pakilusi iki 27 laipsnių.

Rugsėjo 16 dieną Varėnoje maksimali oro temperatūra pakilo iki 27,4 laipsnių ir tai buvo aukščiausia šį rudenį užfiksuota temperatūra.

Spalio ir lapkričio atskiri paros oro temperatūros rekordai Lietuvoje pagerinti nebuvo.

Nuo stebėjimų pradžios Lietuvoje maksimalios oro temperatūros rekordas priklauso Druskininkams: čia 2015 metų rugsėjo 1 dieną fiksuota 35,1 laipsnių temperatūra, o minimalios – Varėnai, kur 1998 metų lapkričio 21 dieną buvo 23 laipsniai šalčio.

„Viena iš šios vasaros ypatybių ta, kad šilčiausias vasaros mėnuo buvo birželis, kurio temperatūra buvo 18,7 laipsnio, o tai yra 3,3 laipsnio šilčiau už standartinę klimato normą. Įprastai šilčiausias vasaros mėnuo Lietuvoje būna liepa ar rugpjūtis. Birželis šilčiausiu vasaros mėnesiu tampa antrus metus iš eilės. 2019 metų birželis buvo šilčiausias nuo 1961 metų, o šių metų – antras pagal oro temperatūrą“, – pranešime cituojamas LHMT klimatologas Donatas Valiukas.

Be to, kalendorinės vasaros vidutinė oro temperatūra buvo 1,2 laipsnio didesnė už įprastinę daugiametę ir siekė 18 laipsnių šilumos.

Pasak klimatologo, šių metų liepos mėnuo buvo šiek tiek vėsesnis, o rugpjūtis kiek šiltesnis už daugiametes normas: liepos temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 laipsnio, o rugpjūčio 18,2 laipsnio šilumos.

Įprastai šilčiausias vasaros mėnuo Lietuvoje būna liepa ar rugpjūtis. Birželis šilčiausiu vasaros mėnesiu tampa antrus metus iš eilės.

Aukščiausia šių metų vasaros oro temperatūra registruota birželio 18 dieną Pakruojo stotyje, kai oras įkaito iki 34,2 laipsnio, žemiausia oro temperatūra registruota birželio 3 dieną Skuode, ji siekė 2,3 laipsnio.

Taip pat Lietuvoje šią vasarą fiksuoti du paros aukščiausios oro temperatūros rekordai: birželio 17-ąją Druskininkuose (32,7) ir birželio 18-ąją Klaipėdoje ( 32,3). Atskiromis dienomis buvo viršyti ir kai kurių meteorologijos stočių paros rekordai.

LHMT teigimu, šios vasaros kritulių kiekis beveik sutapo su daugiamete norma. Per tris mėnesius vidutiniškai Lietuvoje iškrito 232 milimetrai kritulių, o daugiametė norma Lietuvoje yra 229 milimetrai. Birželį, kritulių kiekis buvo didesnis nei įprastai, o liepą ir rugpjūtį mažesnis.

Tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus teritoriniu atžvilgiu: mažiausiai kritulių teko pietų, pietryčių Lietuvai, o daugiausia vakarinei šalies daliai.

Didžiausias šios vasaros kritulių kiekis registruotas Kaišiadoryse, kai per tris mėnesiu iškrito apie 350 milimetrai kritulių.

Saulės spindėjimo trukmė buvo artima daugiametei normai.

Pasak klimatologo Donato Valiuko, šie duomenys atspindi klimato kaitos tendencijas.

„Rekordiškai šilta žiema atspindi klimato kaitos tendencijas. Visi žiemos mėnesiai buvo kur kas šiltesni už įprastines daugiametes normas. Be to, svarbu įvertinti visą kontekstą – rekordiškai šilti buvo ir praėję metai“, – BNS pirmadienį sakė D. Valiukas.

Vidutinė šios žiemos mėnesių oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šilumos. 1981–2010 metais žiemos oro temperatūros vidurkis Lietuvoje buvo 2,8 laipsnio šalčio.

Rekordiškai šilta žiema atspindi klimato kaitos tendencijas. Visi žiemos mėnesiai buvo kur kas šiltesni už įprastines daugiametes normas.

Pasak D. Valiuko, pastovaus oro temperatūros perėjimo per nulį, kai ir fiksuojama klimatologinė žiemos pradžia, šiais metais nebuvo – klimatologinė žiema net nebuvo atėjusi.

Žemiausia šios žiemos oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 8,9 laipsnio šalčio, registruota vasario 5 dieną Rokiškyje.

Aukščiausia šios žiemos temperatūra išmatuota gruodžio 18 dieną Marijampolėje – 11,1 laipsnio šilumos.

„Šių metų žiemos mėnesiai išsiskyrė ne tik aukšta oro temperatūra, bet ir besniegėmis dienomis, per visus tris žiemos mėnesius buvo vos keletas dienų su sniego danga, o tai yra pirmas toks atvejis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją,“ – teigė D. Valiukas.

Dažnai žiema apibūdinama ir šalčio dienų skaičiumi. Šalčio dienos fiksuojamos tada, kai maksimali oro temperatūra visą parą nepakyla aukščiau nulio ir yra neigiama. Tokių dienų šią žiemą buvo vos 1–2 didžiojoje Lietuvos dalyje, 6–8 rytinėje šalies dalyje, o vakarinėje Lietuvoje tokių dienų neregistruota apskritai. Įprastai tokių šalčio dienų Lietuvoje turėtų būti po keliasdešimt.

Šalčiausia žiema Lietuvoje buvo 1969–1970 metais, kai vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 8,9 laipsnio šalčio.

Vilniuje pirmadienį užfiksuota 14,5 laipsnio šilumos – vienu laipsniu buvo viršytas 1968 ir 1996 metais fiksuota aukščiausia tos dienos temperatūra.

Varėnoje oras sušilo iki 15,4 laipsnio šilumos. Ankstesnis lapkričio 4-osios rekordas čia buvo fiksuotas 1968 metais – 14,6 laipsnio.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba taip pat skelbia apie pirmadienį iškritusį pavojingą lietų, daugiausia – vakarų ir šiaurės Lietuvos regionuose.

Smarkiausias lietus fiksuotas Telšių meteorologijos stotyje – per 12 valandų čia iškrito 19,9 milimetro lietaus, taip pat gausiai lijo Naujojoje Akmenėje, Biržuose, Laukuvoje, Radviliškyje bei Klaipėdoje.

Krituliai laikomi pavojingu reiškiniu, kai per 12 valandų ar trumpesnį laikotarpį jų iškrenta 15–49 milimetrai.

Klimatologas: tai – šiltėjančio klimato atspindys

Pasak klimatologo Donato Valiuko, tiek tokie šilumos rekordai, tiek fiksuojami pavojingi krituliai kyla dėl klimato kaitos.

„Tai yra šiltėjančio klimato atspindys. (...) Klimato kaita neša ekstremalesnius orus ir jų besikaitaliojimą, kai šalis keičiasi su šiluma, bet ta šiluma ir jos rekordai yra kur kas dažnesni ir tai ypač jaučiama šaltuoju metų laikotarpiu“, – BNS sakė klimatologas.

Klimato kaita neša ekstremalesnius orus ir jų besikaitaliojimą, kai šalis keičiasi su šiluma, bet ta šiluma ir jos rekordai yra kur kas dažnesni ir tai ypač jaučiama šaltuoju metų laikotarpiu.

Anot jo, lapkričio 4-ąją užfiksuoti šilumos rekordai yra anomalūs, tačiau lapkričio pradžios pastaraisiais metais dažniausiai būna šiltos.

„Kad ir kokį rekordą beturėtumėm, tai neįprasta, tai – anomalu. Temperatūros buvo labai aukštos, bet lapkričio pirmojoje pusėje yra buvę anksčiau, kad virš 10 laipsnių šilumos oras sušyla. Praėjusiais metais lapkričio pirmos dienos buvo pakankamai šiltos“, – teigė D. Valiukas.

„Tokių šaltų lapkričio pradžių, kokios buvo kelios dešimtys metų atgal, mes jau turbūt neprisimenam“, – pridūrė jis.

Pasak klimatologo D. Valiuko, stiprūs lietūs dažniausiai būdingi šiltajam metų laikui.

„Nėra tai dažnas reiškinys. Tie stiprūs, intensyvūs lietūs labiau šiltuoju metų laikotarpiu – pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį. O kai tokie reiškiniai būna vėlyvą rudenį, tai – pakankamai aukštos temperatūros pasekmė“, – sakė klimatologas.

„Pasižiūrėjus daugiametes pirmosios pavasario dienos temperatūras akivaizdu, kad kalendorinis pavasaris beveik niekada nesutampa su realiu. Anksčiausiai pavasaris prasideda pajūryje, vidutiniškai pirmą kovo dešimtadienį, o Rytų Lietuvoje - kiek vėliau“, - sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas D. Valiukas.

Ženklas, kuris objektyviai skiria žiemą nuo pavasario, yra aukštesnė, negu nulinė, vidutinė paros oro temperatūra. „Tai nereiškia, kad ji - vien pliusinė, bet kai svyravimai išsilygina ir minusinės temperatūros dienų būna nebedaug, ateina ir klimatologinis pavasaris“, - sakė D. Valiukas.

Pasižiūrėjus daugiametes pirmosios pavasario dienos temperatūras akivaizdu, kad kalendorinis pavasaris beveik niekada nesutampa su realiu.

Kaip pabrėžė klimatologas, jūros įtaka yra juntama, todėl pavasaris greičiau pradžiugina pajūrio gyventojus. „Bent jau taip standartiškai būna. Vėliausiai pavasario paprastai sulaukia Ignalinos rajonas, Dūkštas“, - sakė Hidrometeorologijos tarnybos specialistas.

Šiųmetę pirmą pavasario dieną D. Valiukas vadino ne pačia šilčiausia. „Žvelgiant į daugiametes, ypač paskutinių metų kovo pirmųjų normas, turėtų būti šilčiau. Bet yra pasitaikę ir labai šaltų pirmų pavasario dienų. Kovo pirmosios šalčio rekordas fiksuotas 1965 metais Varėnoje. Tuomet šaltis kovo 1-ąją siekė 29,9 laipsnio“, - pateikė pavyzdį D. Valiukas.

Pasak klimatologo, kovo 1-osios šilumos rekordas buvo plius 11,8 laipsnio 1959 metais Kybartuose ir Lazdijuose.

Šių metų pirmai pavasario dienai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja 9-13 laipsnių šaltį. Pirmą pavasario dieną daug kur pasnigs, vietomis pustys.

Kovo 2-osios naktį daug kur pasnigs, dieną gausesnio sniego nenumatoma. Temperatūra naktį nukris iki 11-16, dieną bus 4-9 laipsniai šalčio.

„Sinoptikai niekada neklysta dėl oro, jie tiesiog painioja datas“, – šie ir panašūs juokeliai nuolat pastebimi komentaruose po straipsniais apie orų prognozes. Tačiau, nors auditorijos kaskart šaiposi iš sinoptikų, esą šie niekada tiksliai neprognozuoja orų, žmonės nuolat naujienų portaluose atsiverčia orų prognozes.

„Orai mus veikia kasdien ir nulemia tam tikrus kasdienius sprendimus. Tuomet, planuodamas savo kasdienę veiklą, visuomet pažiūri, kokie bus orai. Tai susiję tiek su darbu, tiek su laisvalaikiu. Jei planuodamas savaitgalį matai, kad prognozuoja lietų ar šaltį – galbūt keiti planus. Tai rodo ir kurortų statistika – vos tik būna gražesnis savaitgalis, žmonių pajūryje būna daugiau. Esant gražiam orui, miestų centruose taip pat padaugėja žmonių. Orai veikia mūsų kasdienius sprendimus ir pasirinkimus. Taigi žmonės nori žinoti, kas bus per ateinančias pora dienų ar savaitę“, – LRT.lt aiškino Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas klimatologas J. Kilpys.

Klimatologė A. Galvonaitė taip pat sako, kad mes visi esame priklausomi nuo orų ir klimato. Vis tik klimatologė apgailestauja, kad patys žmonės nebemoka stebėti orų pokyčių.

„Žinote, žmonės lekia paskui antraštes, klausosi prognozių, bet jų negirdi. Pati juk dirbau šį darbą, kalbėdavau televizijoje – gali kartoti nuo ryto iki vakaro perspėjimus ir prognozes, bet jie išgirsta pirmą sakinį, o vėliau jų mintys jau kitur. Kodėl mane žmonės prisimena? Nes aš sakydavau netradicines prognozes. Jei žmogui liepi nepamiršti skėčio ar užsidėti guminius batus, nes bus pliurza, tada jis išgirsta. Bet jei sakyčiau: šiandien bus tokia temperatūra, vėjo greitis – toks, niekas neišgirstų.

Žmonės nustojo patys kažką daryti, patys stebėti orus. Visuomet sakau: stovite ir laukiate troleibuso – pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite į debesis, jų aukštį ir spalvą. Jūs patys daug ką galite pamatyti, kas jūsų laukia. Ką darė mūsų seneliai? Jie neturėjo nei radijo, nei televizijos. Aš pati daugelį dalykų išmokau stebėti iš senelių, kurie buvo priversti patys stebėti orus. Neidavome grėbti šieno, nes žinodavome, kad gali lyti. Mano močiutė žinojo, kaip elgtis per perkūniją. O dabar žmonėms reikia net liepti nestatyti automobilio po medžiu“, – stebisi A. Galvonaitė.

Visuomet sakau: stovite ir laukiate troleibuso – pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite į debesis, jų aukštį ir spalvą. Jūs patys daug ką galite pamatyti, kas jūsų laukia.

Panašiai kalba ir J. Kilpys. Jo teigimu, šiuolaikinis žmogus išties praranda gebėjimą stebėti gamtą ir aplinką, ir tai esą susiję tiek su orais, tiek su kitais gamtoje vykstančiais natūraliais procesais ar ženklais, kurie kartais taip pat įspėja apie besikeičiančius orus ar besikeičiantį sezoną.

„Išties vasarą verta dažniau pažiūrėti į dangų. Jei matai, kad atslenka didelis audros debesis – neverta internete skaityti skaitmeninių orų prognozių, kurios išties gali būti netikslios. Daug paprasčiau pažiūrėti pro langą ir sužinosi, kas tavęs laukia per ateinančias keletą valandų. Mes vis rečiau pažiūrime į dangų ir debesis. Jei tai padarytume dažniau, gal kartais ir nuotaika būtų geresnė, nes pakėlus akis į dangų galime pamatyti ne tik debesis, bet ir saulę, vaivorykštę, daug kitų gražių atmosferos reiškinių, kurie praskaidrina dieną“, – ragino VU Geomokslų instituto doktorantas.

Jis sako, kad nereikėtų keikti sinoptikų ar klimatologų, jei šie, prognozuodami būsimus orus, suklysta.

„Klimatą veikia ir žmonių veikla, bet per ilgesnį laikotarpį. Tuo metu prognozes gali labai staigiai pakeisti ir kur nors kilę gaisrai, išsiveržę vulkanai. Niekas nežino, kur tai gali įvykti, o tai savaitei ar net ilgesniam laikui gali pakeisti prognozę. Kita vertus, dabar modelių skaičiavimų ciklai yra kas 6 val., taigi pakankamai operatyviai galima sureaguoti į naują informaciją. Tarkime, jei šiuo metu kas nors įvyko, po 6 val. atsiradusi nauja prognozė atsižvelgs į tuos pokyčius. Modernėjant technologijoms ir kompiuteriams, kurie atlieka skaitmenines orų prognozes, jie pakankamai greitai įtraukia naują informaciją. Tačiau svarbu suprasti, kad niekada nebus 100 proc. tikslių prognozių. Gamtos nesudėsi į tas formules, joje yra daug niuansų ir tai – labai sudėtinga sistema“, – LRT.lt kalbėjo J. Kilpys.

Pasak Geomokslų instituto doktoranto, gyvename platumose, kur kiekvieni metai gali būti labai įvairūs ir gali atnešti labai įvairius orus.

„Žinome, kad turėsime 4 sezonus, bet kokie jie bus – neaišku, nes kiekvieni metai mums padovanoja staigmenų. Iš tų vidutinių platumų mes esame labiau į šiaurę, dėl to mūsų tamsusis sezonas būna nuo lapkričio iki kovo mėnesio ir gana vėsus. Vasara – sąlyginai trumpesnė, palyginti su šaltuoju laikotarpiu. Kiekvieni metai būna labai skirtingi, ir beveik nebūna metų, ką galėtume pavadinti klimato norma, vidurkiu. Kiekvienais metais orai būna skirtingi, svyruoja į vieną ar kitą pusę“, – paaiškino J. Kilpys.

Žmones skirsto į meteostabilius ir meteolabilius

Klimatologai žmones skirsto į meteostabilius ir meteolabilius. Pasak A. Galvonaitės, meteostabilūs – jauni, stiprūs, sveiki, darbingi žmonės, kurie mažai reaguoja į orų pokyčius. Tačiau pastarųjų žmonių esą vis mažėja. Meteolabilūs – vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, turintieji sveikatos problemų. „Meteolabilūs žmonės greitai pajunta kiekvieną orų pokytį. Jie gali dirbti sinoptikais“, – sako klimatologė.

Pasak A. Galvonaitės, mes gimstame vidutinių platumų juostoje ir negalime daryti labai staigių pokyčių.

„Ką mes paprastai darome? Iš šaltos žiemos nulekiam į karštus kraštus. Organizmas turi aklimatizuotis, priprasti, tam reikia ne mažiau kaip mėnesio, jei yra dideli temperatūrų pokyčiai. Mes į tai nekreipiame dėmesio, o grįžę susergame. Organizmas keikia mus paskutiniais žodžiais, tik mes jo negirdime. Ypač blogai, kai tampo mažus vaikus, kurių imuninė sistema dar nėra susiformavusi. Tai išbalansuoja organizmą, o vėliau tėvai stebisi, kodėl vaikai tokie alergiški ir pan.

Orai mūsų nesusargdina, tik parodo mūsų problemas. Orai yra geriausias gydytojas diagnostikas, kuris pirštu parodo mūsų ligas. Jei keičiantis orams skauda sąnarius – turime sąnarių problemų, jei skauda galvą – kraujagyslių problemų. Jei keičiantis orams su kuo nors susimuši – turi psichologinių problemų. Lapkritį prasideda tamsos depresija, kai norisi savęs gailėti, gulėti ant sofos ir žiūrėti į lubas. Mums reikia daugiau šviesos, daugiau vaikščioti gryname ore, neužsidaryti tarp keturių sienų, bendrauti“, – siūlo klimatologė.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigia, kad orai vienareikšmiškai turi įtakos žmonėms.

„Netgi spalvos, laikrodžio sukiojimas taip pat turi neigiamos įtakos. Žmogus yra gamtos dalis, ir natūralu, kad reaguoja į aplinką. Kokie būtų patarimai? Vitaminas D, netaupyti elektros, nes vis dar atsiranda tokių, kurie šviestuve išsuka pusę lempučių. Jie sutaupo 2–3 Eur, bet kas iš to? Reikia būti šviesoje, judėti ir sportuoti, stengtis išnaudoti šviesų paros laiką. Taip pat reikėtų pakeisti savo spalvinę aplinką, kuri, deja, yra pernelyg pilka. Tai galėtų daryti ne tik atskiras žmogus, bet ir miesto valdžia – netaupyti elektros.

Taip pat reikėtų pakeisti savo spalvinę aplinką, kuri, deja, yra pernelyg pilka. Tai galėtų daryti ne tik atskiras žmogus, bet ir miesto valdžia – netaupyti elektros.

Dabar sunkiai rastume žmogų, kuris dar nebuvo užsienyje. Skrisdami lėktuvu galite pastebėti, kad Vakarų Europa yra apšviesta, o Lietuva – pakankamai tamsi. Vaikščiodami miestų gatvėmis taip pat matome, kad ir apšviestų pastatų yra nedaug. Taupoma elektra, o tai sukelia tam tikrą nuotaiką. Mūsų valdžia nesupranta ir nebando suprasti, kad žmogaus nuotaika – taip pat svarbus visuomenei veiksnys, svarbesnis už tuos keliasdešimt eurų, sutaupytų apšvietimui“, – LRT.lt kalbėjo G. Navaitis.

Anot psichoterapeuto, daugelį dalykų galime padaryti ir patys, nepriklausomai nuo orų. „Palyginkime Skandinavijos miestus, pavyzdžiui, Stokholmą, kuris yra panašiose klimatinėse sąlygose, su Vilniumi. Justiniškės, Pašilaičiai ir kiti rajonai yra pilki. Turint galvoje tai, kad kad dar bent pusę metų gyvename pilkoje aplinkoje, taupymas šioje srityje yra labai neprotingas veiksmas. Namus nusidažyti mes tikrai galėjome taip, kaip norime, ir čia negalime kaltinti nei gamtos, nei metų laikų. Tokia mintis daugeliui yra naujiena“, – kalbėjo G. Navaitis.

Anot jos, pastaraisiais metais šiluma į Lietuvą atkeliauja tik vasaros pabaigoje, tačiau tuomet geri orai išlieka ir rugsėjį bei spalį.

– Neatsidžiaugia dalis žmonių, kurie sako, kad į Lietuvą pagaliau atėjo vasara, nes jos iki šiol lyg ir nebuvo. Ar tikrai tokia prasta iki šiol buvo ta vasara?

– Tai turbūt labai individualu. Man tokia vasara patinka, bet žmonėms, kurie mėgsta šilumą, o ypač karštį, tikrai šią vasarą stokota tos šilumos. Visą Europą alinusios karščio bangos tik du kartus užkabino mūsų pietinius rajonus. Temperatūra kilo iki 30 laipsnių vieną dieną birželio pabaigoje ir vieną dieną liepą, tačiau tik pačiuose pietiniuose rajonuose.

Tik praėjusį šeštadienį ta karščio banga vienai dienai apėmė visą mūsų šalį. Tai iš tikrųjų yra labai nedaug. Tiems, kurie mėgsta šilumą, jos mažoka. Šią savaitę vis dėlto džiaugiamės vasariškais, šiltais orais. Dar artimiausias dienas galėsime jais pasidžiaugti.

– Ar visas likęs rugpjūtis toks numatomas?

– Pagal dabar turimą informaciją, atliktus skaičiavimus, iki rugpjūčio pabaigos ir dar pirmąją rugsėjo savaitę vidutinė temperatūra turėtų būti šiek tiek aukštesnė nei įprasta.

Mūsų žiema pastaruoju metu tarsi sutrumpėjo. Tegu ta vasara ir stumiasi į rudenį, bet gamta vis tiek daro savo – dienos trumpėja. Ta šiluma ir tas grožis yra kitoks.

Jeigu prisiminsime pernykštę vasarą, ta šiluma taip pat atėjo tik rugpjūčio paskutinį dešimtadienį. Buvo labai gražus ruduo, neįprastai šilti ir sausi rugsėjis ir spalis. Galbūt galima tikėtis, kad ir šiemet bus šiek tiek gražesnė bent jau rudens pradžia.

Pagal daugiamečius klimatologinius stebėjimus, paskutiniu metu vasara lyg bando prasitęsti, įlįsti į rudenį, rugsėjį, bet po to ir ruduo trumpina žiemą, pasislenka tos darganos.

Viskas lyg pasislenka, bet pavasaris nelabai pasislinko, jis dar lyg nuo žiemos nukanda gabaliuką. Mūsų žiema pastaruoju metu tarsi sutrumpėjo. Tegu ta vasara ir stumiasi į rudenį, bet gamta vis tiek daro savo – dienos trumpėja. Ta šiluma ir tas grožis yra kitoks.

– Birželis ir liepa buvo gana lietingi mėnesiai. Ar iš tikrųjų jie išskirtiniai šiemet?

– Galbūt jie ne tokie lietingi, kaip būna įprastai, kai ištisai lyja, bet tiesiog pasitaikė dažnesnės, nei buvo pastaruoju metu, smarkios liūtys, kai per vieną liūtį lietaus prilyja labai daug, o mėnesio pabaigoje šnekame, kad viršyta mėnesiui įprasta kritulių norma. Ta norma iškrito per vieną ar dvi liūtis. Poilsiaujantiems nėra taip jau blogai.

– Gal todėl dabar, rugpjūtį, dar vis gamta tokia pat graži – žalia? Paprastai rugpjūtį jau būna daug nurudusių, pageltusių lapų, o dabar dar žalia visur.

– Taip, nebuvo karščių ir sausringų laikotarpių, ilgesnių sausrų.

– Tai gražūs orai numatomi dar bent porą savaičių?

– Jie bus šiltesni nei įprasta. Dėl grožio – kas kam gražu. Šilta turėtų būti penktadienį, šeštadienį. Panašiai kaip praeitą savaitgalį tą šilumą turėtų stumti audringi, lietingi orai.

Antroje šeštadienio pusėje ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį turėtų būti nemažai perkūnijų, lietaus (kai kur ir smarkaus). Jau sekmadienį, palyginus su šeštadieniu, temperatūra bus žemesnė. Šeštadienį šalies rytinėje dalyje vyraus 25–27 laipsnių šiluma, o sekmadienį – 18–23 laipsniai.

Pirmadienį vakarų vėjai dar atneš kažkiek gaivos, vėsos. Naktį bus 10–15, o dieną 21 laipsnis ir tai ne visur. Prie jūros gali būti ir 16–18 laipsnių.

– Tai vėl ryškiai skirsis temperatūra vakarinėje dalyje, prie jūros, ir kitoje Lietuvos dalyje?

– Galbūt ne taip labai ryškiai, tačiau skirsis. Vėsesnis bus vakarinis pakraštys, bet smarkesnis lietus bus centriniuose ir vakariniuose rajonuose. Kitą savaitę vėl galima tikėtis saulėtesnių orų, kad ir ne tokių šiltų ar karštų, bet malonių.