Pristatoma tapsmo jūrine valstybe istorija

Talpiame formate pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija ir brėžiami rytdienos horizontai su šių dienų jūros herojais, taip įkvepiant jaunus žmones atsigręžti į jūrą ir rinktis jūrines profesijas. Modernia vizualinės raiškos forma sukurti nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretai kuria tiltus per šimtmetį, aktualizuojasi, skatina pažinti tą laiką, kai Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ėmė kurtis nacionalinis laivynas. Tai sudarė sąlygas Lietuvai tapti ekonomiškai nepriklausoma valstybe, atsirado galimybė transformuoti pačią Lietuvos visuomenę.

Lietuva jūrinės valstybės statusą įgijo per kelis metus: pirmasis nepriklausomos Lietuvos laivas – jachta „Jūratė“ – į Klaipėdos uostą atplaukė 1921 m. kovo 4 d. „Lietuvos garlaivių bendrovės“ užsakymu 1920 m. Vokietijoje statytas laivas tapo Lietuvos jūrų laivyno pradžios simboliu. 1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą, Lietuva įgyja ir uostą. Be Klaipėdos krašto Lietuva neturėtų tokio ilgo priėjimo prie jūros, uosto ir jo sukuriamos vertės, galimybės atsirasti ir vystytis jūrinei kultūrai. Dar 1934 m. lietuviai traukiniais buvo gabenami į Klaipėdą pirmą kartą pamatyti jūrą.

A. Mažūno nuotr.

Tarpukario kapitonų portretuose – heroizmas ir žmogiškos silpnybės

Lietuvos jūrų muziejus ieškojo formų, kaip tapsmo jūrine valstybe istoriją ir ją kūrusius žmones pristatyti patraukliai, aiškiai, tiek teksto, tiek vaizdo prasme priimtinai ir suprantamai plačiajai auditorijai, ypač – jaunimui. Taip gimė projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, kurį finansavo ir Lietuvos kultūros taryba, ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Ši knyga – baigiamasis projekto etapas.

Bendradarbiaujant su kūrybine agentūra „EZCO“ ir populiariu jaunimo rašytoju, komiksų autoriumi Justinu Žilinsku, buvo sukurtos apybraižos apie dešimt ryškiausių nepriklausomos Lietuvos kapitonų ir šiuolaikiškos stilistikos jų portretai. Iš pradžių buvo vystomas kaip media ir vizualinės reklamos projektas, vėliau peraugo į knygą. Joje yra pristatomi kapitonai Liudvikas Stulpinas, Juozas Andžejauskas, Bronius Krikštopaitis, Zigmas Domeika, Feliksas Marcinkus, Benediktas Monkevičius, Eduardas Sliesoraitis, Juozas Kaminskas, Antanas Kaškelis ir Alfonsas Urbelis.

Leidinyje pateikiamas ir istorinis kontekstas, ir jūrinės valstybės ištakos. Ties istorine knygos dalimi dirbęs istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius teigia, kad dešimtyje labai asmeniškų jūrų laivyno kapitonų istorijų atsispindi ir Klaipėdos uostamiesčio istorijos fragmentai, ir Lietuvos valstybės likimas, per juos komunikuojama jaunimui jūrinės Lietuvos tęstinumo idėja.

A. Mažūno nuotr.

Ugdys ateities kapitonus

Leidinys papildytas Ninos Puteikienės, kuri yra viso projekto ir knygos sumanytoja, bei Linos Vigraitės ir Dovilės Macijauskaitės tekstais. Turinys aktualizuoja istorinių asmenybių biografijas ir leidžia jaunam žmogui jas lyg „pasimatuoti“, taip projektuojant save į ateities kapitonus. Daug dėmesio kūrybos agentūra „EZCO“ skyrė meniniams sprendiniams.

Pasak knygos idėjos autorės, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos N. Puteikienės, jūrinė Lietuvos istorija ir šiandien yra sudėtingai komunikuojama tema, todėl buvo ieškoma būdų, kaip istorines figūras ir vaizdu, ir žodžiu pristatyti taip, kad jos priartėtų prie šiuolaikinio jauno žmogaus, padėtų jam prisijaukinti jūros kaip erdvės pasirinkimo galimybę, praplečiant ne tik šalies ribas, bet ir atveriant pasaulio horizontus.

„Su jūra mes didesni, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Su jūra Lietuva nesibaigia ties pakrante. Labai norisi, kad jūrinės Lietuvos vizija sugrįžtų ir įsitvirtintų gana žemdirbiškame lietuvio mentalitete. Jūrinės valstybės 100-metis – puiki proga sugrįžti prie Lietuvos įjūrinimo idėjos.“

Knyga išleista Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos dėka, prie knygos išleidimo prisijungė ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Vizualinį jūrinės Lietuvos įvaizdžio ir kapitonų portretų stilių atliepiančius tekstus leidiniui sukūrė populiarus jaunimo rašytojas, komiksų autorius Justinas Žilinskas („Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“, „Mano Vilnius mano“, „Kaukas Gugis ir kerų karas“, „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“). Susipažinsime su kapitonais: Liudviku Stulpinu, Juozu Andžejausku, Broniumi Krikštopaičiu, Zigmu Domeika, Feliksu Marcinkumi, Benediktu Monkevičiumi, Eduardu Sliesoraičiu, Juozu Kaminsku, Antanu Kaškeliu ir Alfonsu Urbeliu. Dešimt labai asmeniškų Nepriklausomos Lietuvos jūrų laivyno kapitonų istorijų, o jose atsispindi ir Klaipėdos uostamiesčio istorijos fragmentai, ir Lietuvos valstybės likimas, per juos komunikuojama jaunimui jūrinės Lietuvos tęstinumo idėja. Leidinys papildytas Romualdo Adomavičiaus, teikusio istorinę medžiagą, Ninos Puteikienės, kuri yra knygos sumanytoja, bei Linos Vigraitės ir Dovilės Macijauskaitės tekstais. Knygos turinys aktualizuoja istorinių asmenybių biografijas ir leidžia jaunam žmogui jas lyg „pasimatuoti“, taip projektuojant save į ateities kapitonus. Daug dėmesio skirta knygos meniniams sprendiniams. Jos dizainą sukūrė kūrybos agentūra EZCO.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Pasak knygos idėjos autorės N. Puteikienės, jūrinė Lietuvos istorija ir šiandien yra sudėtingai komunikuojama tema, todėl buvo ieškoma būdų, kaip istorines figūras ir vaizdu, ir žodžiu pristatyti taip, kad jos priartėtų prie šiuolaikinio jauno žmogaus, padėtų jam prisijaukinti jūros, kaip erdvės pasirinkimo galimybę, praplečiant ne tik šalies ribas, bet ir atveriant pasaulio horizontus.

„Su jūra mes didesni, – sako N. Puteikienė. – Su jūra Lietuva nesibaigia ties pakrante. Labai norisi, kad jūrinės Lietuvos vizija sugrįžtų ir įsitvirtintų gana žemdirbiškame lietuvio mentalitete. Jūrinės valstybės 100-metis – puiki proga sugrįžti prie Lietuvos įjūrinimo idėjos.“

Ši knyga – baigiamasis projekto „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ etapas. Vystant projektą „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, sukurtas vertingas turinys, kuriame, išryškinant detales, reikšmingas istorijos, kultūros, identiteto suvokimui, per šmaikštų pozityvą, teigiamas emocijas ir žaidybinius elementus komunikuojama jūrinės tradicijos tęsimo idėja. Išleidus leidinį „Su jūra mes didesni“, šiam turiniui suteikta išliekamąją vertę turinti knygos forma.

Knyga išleista Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos paramos dėka.