Leidyklos „Alma littera“ lentynose Vilniaus knygų mugėje nuguls daugiau nei 340 knygų. Leidykla mugėje surengs 25 knygų pristatymus ir susitikimus su skaitytojais. Knygų mugės dienomis stende darbuosis daugiau nei 50 leidyklos darbuotojų – čia bus galima sutikti ir finansų analitikus, ir pačią leidyklos vadovę D. Zaidę.

Net 40 proc. „Alma littera“ knygų, kurias renkasi mūsų skaitytojai, sudaro lietuvių autorių kūryba. Tai ypač ryškiai matyti vaikų literatūros lauke, daugiau nei pusė išleidžiamų vaikiškų knygų – lietuvių rašytojų ir iliustruotojų kūryba. Leidykloje taip pat išleidžiama daug lietuvių autorių literatūros suaugusiesiems, knygų temos čia – nuo receptų, bendravimo psichologijos iki istorinės tematikos.

„Mums, leidėjams, rūpi ne tik skatinti autorius kurti, bet ir pagelbėti jiems ieškoti aktualių temų, tobulinti turinį ir kartu su įvairių sričių profesionalais – mokslininkais, psichologais, medikais jį realizuoti. Esame atviri ir nuoširdžiai džiaugiamės, kai leidyklą pasiekia idėja, kurioje įžvelgiame knygos potencialą. Idėjų ieškome ir patys, kūrėjams siūlome temas, taip gimsta nemažai bendrų projektų – gerų lietuviškų knygų aktualiomis temomis“, – teigė D. Zaidė.

Šiuolaikiniai autoriai istorijos pamokų ieško praeityje

Vilniaus knygų mugei leidykla „Alma littera“ parengė dešimtis karštų naujienų, susitikimuose su autoriais bus pristatytos naujausios šių metų ir praėjusių metų pabaigos knygos.

Sonata Dirsytė. „Alma littera“ archyvo nuotr.

Lietuvos istorija yra viena mėgstamiausių temų, kurias imasi nagrinėti lietuvių autoriai. Istorinio romano apie nežinomą ir dramatišką Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istoriją „Išdidumo kalinė“, kurį parašė Sonata Dirsytė, pristatymas vyks sekmadienį, 15 val., 5.3 salėje. Romano centre – nepelnytai užmirštos, tačiau pėdsaką istorijoje palikusios moterys: keturių nesantuokinių Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Telnyčietė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostragiškaitė. Šių moterų istorija – tai emancipuotų moterų kova už savo teises, jų mėginimas išlikti savarankiškoms ir kurti savo gyvenimą patriarchalinėje visuomenėje.

„Alma littera“ archyvo nuotr. 

Kaip augo nesantuokinė karaliaus dukra Beata Bonos Sforcos dvare? Kokios įtakos merginai turėjo Bona? Koks gyvenimas Beatos laukė susituokus? Apie tai knygos autorę S. Dirsytę kalbins literatūros kritikė Lina Buividavičiūtė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Rašytoja Gina Viliūnė savo istoriniame romane „Apolonija“ pasakoja apie vieno iš 1863–1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko mylimąją Apoloniją. Likimas porai skyrė tik devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimu. Po vyro mirties ištremta į Rusiją, sukilimo vado našlė kantriai laukė susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties. Mugės ketvirtadienį, 16 val., 5.1 salėje šią istoriją su knygos autore plačiau nagrinės literatūros ekspertė Vitalija Maksvytė.

Gina Viliūnė. „Alma littera“ archyvo nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos fantazija knygoje „Turgaus aikštė, arba Dviejų Žanų istorija“ tiesia tiltą iš praeities į dabartį. Beveik dvidešimt metų rašytas romanas pasakoja apie dvi stiprias moteris – dvi Žanas. Žana D’Ark ateina tarsi iš niekur ir pakeičia viso žemyno istoriją. Šiuolaikinės Žanos istorija persmelkta prancūziškos dvasios, viliojančios alchemijos, lemtingos dirigento meilės ir atkaklių ieškojimų. Knygos pristatymas vyks penktadienį, 18 val., Rašytojų kampe. Knygos autorę kalbins žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Knygos „Mėlynas kraujas“ autorius, kultūros istorikas Eimantas Gudas, prisipažįsta neturintis nei noro, nei pašaukimo rašyti grožinės literatūros. „Man patinka rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie realybę. Ar bent jau pateikti tokias interpretacijas apie praeitį, kurios būtų kuo arčiau tiesos, ir man svarbu, kad pažintinė literatūra, kurią rašau, suteiktų žinių visuomenei, kad skaitytojui būtų įdomi“, – sakė jis.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Vilniaus knygų mugėje E. Gudas pristatys naujieną – „Gedimino kraujas“. Knygoje fiksuojama daugiau nei šimto Gedimino giminaičių likimai. Knyga bus pristatyta mugės šeštadienį, 16 val., salėje 1.3. Autorių kalbins istorikė, komunikacijos specialistė Luka Lesauskaitė.

Kai vienas ir tas pats domėjimosi objektas suburia bendraminčius, nutinka įdomiausių dalykų. Beveik septynerius metus užtrukęs Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo į lietuvių kalbą procesas praėjusį rudenį įgavo formą – pasirodė elegantiškai įrišta popierinė Trečiojo Lietuvos Statuto knyga.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Mūsų tikslas – kad Trečiojo Statuto tekstai gyventų, kad jis būtų prieinamas istorikams, studentams ir visiems, kurie domisi mūsų šalies istorija ir teise“, – sako vertimo iš rusėnų kalbos iniciatorius, LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius. Statutą į lietuvių kalbą vertė istorikas Ričardas Jaramičius ir Vilniaus universiteto teisės istorikas prof. Jevgenijus Machovenko, jiems talkino ir daugiau tyrinėtojų. Šeštadienį, 18 val., Konferencijų salė 5.1, juos visus kalbins istorikas A. Švedas.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Istorikas Aurimas Švedas mugės sekmadienį, 14 val., Forumo erdvėje pristatys naują istoriko, karo teoretiko, bestselerio „Prieš panyrant į sutemas“ autoriaus Valdo Rakučio knygą „Karai ir taikos“. Knygoje autorius nagrinėja ne tik karo priežastis, principus, pramonę, bet ir kalba apie taiką, kuri yra kiekvieno karo tikslas, ieško atsakymų į klausimus, kaip taika keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus.

Ilgai lauktos knygos ir debiutai

Šių metų Vilniaus knygų mugės šūkį „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“ ypač gerai atspindi naujausia Juozo Gaižausko knyga „Antarktidos indėnai“. Vienas skaitomiausių autorių bibliotekose penktajame savo romane nebijo žaisti žanrais ir formomis – „Antarktidos indėnai“ vieniems gali pasirodyti vaikiška, o kitiems – filosofinė knyga suaugusiesiems. Tai – pasaka, įkvėpsianti net visai gyvenimo prasmės netekusius žmones. Knygos pristatymą penktadienį, 12 val., 5.1. salėje, ves Emilija Latėnaitė, Eimutis Kvoščiauskas ir Lina Rastokaitė. Ištraukas skaitys ir kūrinius atliks Sakalas Uždavinys, Dalius Skamarakas, Vaidotas Martinaitis, Remigijus Vilkaitis, Marius Matulevičius ir knygos autorius J. Gaižauskas.

Poeto, dramaturgo, eseisto Sigito Parulskio gerbėjai visada laukia naujų jo knygų. Ironiškas, pastabus, nebijantis vertinti ir įsivertinti, šių dienų klasiku laikomas S. Parulskis po dvejų metų grįžta su knyga „Kaip aš mečiau“. Tai istorija apie žmogų, nusprendusį mesti rūkyti. Apsisprendimas jį nuveda labai toli: į praeitį, į atmintį, į melancholiškos ir linksmos patirties, padorumo ribas kartais peržengiančios vaizduotės kelionę.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Tai – rašytojo, o ne istoriko ar memuaristo kelionė, todėl seniai nesuku sau galvos dėl autobiografiškumo, asmeniškumo, istoriškumo ir panašiai“, – jis sakė.

Knygos pristatymas vyks penktadienį, 19 val., 5.3 salėje. Pokalbį moderuos literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.

Vos pasirodžiusios kunigo Beno Lyrio knygos tampa bestseleriais. Vilniaus knygų mugėje su pamėgtu autoriumi skaitytojai galės susitikti ir jo autografą ant naujos knygos „Išgydytos mintys“ gauti „Alma littera“ stende visas keturias mugės dienas.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Susivienijusios šalies bibliotekos skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – šiais metais išleido bendrą romaną „Atgimusi melodija“. Jo kaltininkas – praėjusių metų Vilniaus knygų mugė, kurioje rašytojos spontaniškai nusprendė kartu parašyti romaną. Apie romano rašymo subtilybes autores ketvirtadienį, 14 val., salėje 5.1, kalbins literatūros ekspertė V. Maksvytė.

Mugėje bus pristatyta pirmojo leidyklos „Alma littera“ organizuoto grožinės literatūros konkurso knyga nugalėtoja – debiutinis Dainos Kleponės kriminalinis detektyvas „Kritusių mazgas“. Romano atspirtimi tapo 2015-ųjų įvykiai Sirijoje ir Europą užplūdęs pabėgėlių srautas. Žaibiškai besirutuliojantys įvykiai, sąsajos tarp Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir žiauriosios „Wagner“ grupuotės, tarp Vakarų verslo lyderių ir Antrajame pasauliniame kare siautusių nusikaltėlių, tarp išnaudojamų trečiųjų šalių vaikų ir žmogaus teisių gynėjų kuria įtraukiančią detektyvinę intrigą. Apie rašymo subtilybes su D. Klepone ketvirtadienį, 12 val., salėje 1.2 kalbėsis Paulius Ambrazevičius.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Vaikų pamėgta autorė, personažo Kakė Makė kūrėja Lina Žutautė, debiutuoja suaugusiųjų literatūros lauke. Tamsus, tirštas, paslaptingas ir baugus, magiškai realistiškas, primenantis kriminalinius skandinavų romanus siaubo trileris „Devyni apgamėliai“ pasakoja apie 40-metį reklamos dizainerį, kuris po apsilankymo paslaptingame, uždraustame miške ant savo kūno parsineša 9 paslaptingus, deginančius apgamėlius. Apie tai, kaip mylimiausio vaikų personažo autorė nusprendė parašyti siaubo romaną suaugusiesiems, su L. Žutaute mugės penktadienį, 15 val., 5.3 salėje, kalbės literatūros ekspertė V. Maksvytė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Apie tai, kaip valgyti ir ką kalbėti

Dar nė nepasirodžiusi Eglės Juzumas receptų knyga „Mano vaikas valgo viską“ jau pateko į perkamiausių knygų dvidešimtuką. Mamoms, tėčiams, seneliams, dėdėms ir tetoms, auklėtojams, maisto pardavėjams, o svarbiausia – vaikams skirtoje knygoje autorė rodo, kokia įvairi ir nenuobodi gali būti vaiko mityba. Maži žmonės turi teisę į sveiką, visavertį ir subalansuotą maistą, o paprasti produktai – grikiai, burokėliai ar perlinės kruopos vaikui gali irgi būti įdomūs bei skanūs. Apie visa tai knygos pristatyme šeštadienį, 11 val., salėje 5.1, su E. Jazumas kalbėsis nuomonės formuotoja, televizijos laidų vedėja Dovilė Filmanavičiūtė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Apie maistą ir skanų gyvenimą savo knygoje „Skanus JAZZU gyvenimas“ pasakoja ir viena populiariausių šiandienos atlikėjų Justė Arlauskaitė Jazzu.

Tinkamų žarnyno funkcijų svarbą žmogaus sveikatai šiais metais išleistoje savo knygoje „Sveikata tavo pilve“ pabrėžia 17 metų pedagoginį darbą dirbanti, paskaitas Lietuvos ir užsienio universitetuose skaitanti, seminarus ir kvalifikacijos kėlimo kursus vedanti Sandrija Čapkauskienė. Šią autorę per Vilniaus knygų mugę bus galima sutikti leidyklos stende.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Gerai kalbėti gali visi“, – teigia to paties pavadinimo knygos autorė Neringa Bliūdžiūtė. Savo knygoje, pati ilgą laiką turėjusi neapykantos santykį su viešu kalbėjimu, knygos autorė įsitikinusi, kad gerai kalbėti reikia visiems – ne tik mokiniams, kurie rengiami debatams, bet ir būsimiems staliams, kurie turės papasakoti, ką jie veikia ir kodėl būtent juos reikia pasirinkti. Apie viešąjį kalbėjimą su N. Bliūdžiūte mugėje šeštadienį, 15 val., 2.1 salėje, diskutuos Austėja Landsbergienė.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Bendravimo svarbą savo knygoje pabrėžia ir gydytojas psichiatras, psichoterapeutas prof. dr. Eugenijus Laurinaitis savo naujoje knygoje „Žuvis vandenyje“. Skaitytoją jis veda per visus žmogaus gyvenimo etapus ir pateikia išsamią bendravimo abėcėlę. Knygos pristatyme sekmadienį, 13 val., salėje 2.1, kurį ves literatūros ekspertė V. Maksvytė, profesorius pateiks receptų, kaip užmegzti tvirtus ir ilgalaikius ryšius, sukurti darnią šeimą bei puoselėti meile, pagarba ir supratimu grįstus santykius su vaikais ir aplinkiniais.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Vieno didžiausių Lietuvoje mokymų centrų „SoulACTION“ įkūrėjas Rimvydas Židžiūnas savo knygoje „Meistro kelias“ pasakoja apie tai, kaip Rytuose įprasta vertinti meistriškumą. Ketvirtadienį, 17 val., Forumo erdvėje knygos autorius surengs požiūrio plėtimo seminarą „Kaip atrasti pilną realizaciją veikloje?“.

Vaikų autoriai tiesia kelius į pasaulio pažinimą

Net septyneri gamtininko klajonių, nuotykių ir nuotraukų metai sugulė į Mariaus Čepulio knygą „Metai: gamtos fotografo dienoraštis“. Mugėje bus pristatyta neseniai pasirodžiusi antroji knygos dalis. Knygoje-fotoalbume gausu ne tik autoriaus per septynerius metus užfiksuotų Lietuvos gamtos akimirkų, bet ir šmaikščių, įtraukiančių autoriaus pasakojimų stebint gamtą bei laukiant geriausio kadro. Ji supažindina su gamtos metų ratu, pastaraisiais metais vykstančiais pokyčiais ir kviečia tausoti, saugoti aplinką. Knygos pristatymas vyks sekmadienį, 12 val., salėje 5.3. Jame knygos autorius pasidalys patirtimi, knygos kūrybinio proceso ypatumais, papasakos apie aplink mus vykstančius stebuklus, kuriuos per fotoaparato akutę stebėjo ir metai iš metų fiksavo jis pats.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Keturių knygų autorius, socialinis psichologas, doc. Visvaldas Legkauskas, neabejoja, kad pažintinės knygos reikalauja daug žinių, tačiau dažniausiai, prieš rašydamas knygą, autorius didžiąją dalį jų jau turi. Naujausia jo knyga „Pinigų kelionė: nuo atsiradimo iki tavo kišenės“ atsirado iš hobio – numizmatikos. Hobį psichologas susiejo su dar viena itin svarbia gyvenimo veikla – vaikų auginimu.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

„Knygos paskirtis – papasakoti vaikams, kaip veikia pinigai“, – sakė autorius.

Knygos pristatymas ir viktorina vyks sekmadienį, 11 val., Jaunųjų skaitytojų salėje.

Vaikams apie svarbiausius šalies istorijos įvykius pasakojantis istorikas dr. Zigmas Vitkus mugėje pristatys atnaujintą savo knygą „Lietuvos kasdiena“, pasakojančią apie mūsų ir mūsų protėvių kasdienybę nuo akmens amžiaus iki dabartinių dienų: kokius būstus statė, kaip rengėsi, ką valgė, kuo vertėsi, kaip gydėsi, kaip kito ir buvo keičiamas Lietuvos kraštovaizdis. Penktadienį, 19 val., Jaunųjų skaitytojų salėje, pagal savo knygą Z. Vitkus surengs proto mūšį.

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Penktadienį, 14 val., Jaunųjų skaitytojų salėje mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa pristatys savo knygą „Kas vyksta kosmose?“. Knygoje daug negirdėtų ir įdomių faktų apie saulę, kometas, asteroidus, misijas ir net... nežemišką gyvybę, o knygos pristatyme jaunųjų dalyvių lauks moksliniai eksperimentai kosmoso tema.

Leidyklos stende viešės vaikų itin mėgstamas gamtos rašytojas Selemonas Paltanavičius, į Vilniaus knygų mugę grįžtantis su nauja knyga – „Gyvas vabzdžių pasaulis“. Šį kartą pasakojimas sukasi apie nepaprastai gausų, įvairų ir labai įdomų vabzdžių pasaulį, kuris sudaro nuo 75 iki 80 proc. visos gyvūnijos įvairovės. Gamtininkas kviečia į pažintinę kelionę, kurioje taps aišku, ar vabzdžiai mato ir girdi? Kaip jie gyvena ir kuo minta? Ką daryti, kad juos apsaugotume?

„Alma littera“ archyvo nuotr.

Leidyklos stende taip pat bus galima sutikti ir daugiau naujų knygų – „Tilidūda dainelės“, Evelinos Daciūtės „Medaus mainai. Geriausios meškių istorijos“, Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“, Renatos Lazdin „Jaukių ir laimingų namų knyga“, Lauryno Kaminsko „Kakė Makė. Noriu sužinoti apie animaciją“ bei kitų leidinių autorius, kūrėjus ir iliustruotojus.

Į ką atsižvelgti kuriant šeimos biblioteką?

* Amžinosios vertybės. Tai yra klasikinė gėrio ir blogio kova, romantiški poelgiai, teisingumo siekiai, drąsa ir pasiaukojimas, heroizmas ir itin tvirta valia. Knygos, kuriose ši tema plėtojama tikrai patiks ir vaikams, ir suaugusiems.

* Paprasta kalba. Emanuelis Kantas ar Siorenas Kierkegoras ar kiti filosofai – nelabai tinkami kandidatai į šeimos biblioteką. Šeimos knygas skaitys įvairaus išsilavinimo ir pažiūrų žmonės, todėl reiktų rinktis tuos kūrinius, kurie pasižymi paprasta ir suprantama kalba.

* Veiksmas ir įvykiai. Jausmų ir išgyvenimų aprašymai vaikams dažnai būna nuobodūs. Beje, kaip ir itin išsamūs gamtos bei aplinkos aprašymai. Tėvams tokie dalykai gali kelti šypseną, todėl šeimos bibliotekoje laukiama knygų, kurios būtų nenuobodžios – pilnos veiksmo, nuotykių ir įvykių.

* Fantazija ir alternatyvūs pasauliai. Knygų apie alternatyvius pasaulius skaitymas labai atpalaiduoja, padeda laikinai pamiršti kasdienines problemas. Kas tie alternatyvūs pasauliai? Tai istorinės knygos, fantastika, pasakos, kelionių knygos. Jos vaizduoja kitokią aplinką, todėl ir vadinamos alternatyviais pasauliais.

* Klasika. Tradicinė ir modernioji klasika bus aktuali ir po 50 metų. Į tai irgi reiktų atsižvelgti perkant popierines knygas (ne elektronines).

Penki pasiūlymai į šeimos biblioteką

Konkrečias knygas išvardinti būtų labai sudėtinga, nes jų yra labai daug, o ir dėl jų vertės šeimos intelektiniam tobulėjimui visada galima diskutuoti. Štai keletas temų, autorių ir idėjų, kas pirmiausia turėtų patekti į šeimos biblioteką:

1. Maginė fantastika (fentezi). Fantastika, detaliai aprašanti alternatyvius pasaulius ir skatinanti fantazuoti bei ieškoti sąsajų su realiu pasauliu patinka vaikams ir suaugusiems. Dėl to rekomenduojama į šeimos biblioteką įtraukti visas Hario Poterio serijos knygas, kurios patiks ir 10 ir 16 metų vaikams. Kita svarbi serija – „Hobitas“ ir „Žiedų Valdovas“. Tai 4 knygos, kurios visiems atima žadą, ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Prie kolekcijos reiktų pridėti ir kitus fantastikos klasikus P. Pulmaną ir jo „Auksinio kompaso“ knygas (jų yra 4), taip pat C.S. Lewis „Narnijos kronikos“ knygas. Taip pat tiktų ir kiti populiarūs fentezi kūriniai – „Šanaros kronikos“, Grišų trilogija, „Raganius“ ir t.t.

2. Romantika ir nuotykiai laukiniuose vakaruose. Kas gali būti šauniau, nei drąsa, pasiaukojimas ir kova su blogiu laukiniuose Vakaruose? Tai ypatinga patirtis įvairiausio amžiaus skaitytojams, ypač tiems, kurie patys vaikystėje žaidė indėnus... Čia reiktų prisiminti klasikinius autorius, tokius, kaip Tomas Main Ridas, Karlas Majus, Fenimoras Cooperis, Liselote Velskopf Heinrich, kurie parašė kultines knygas apie Oceolą, Vinetu, Harką, ir kitus savo laikmetį pergyvenusius herojus. Tai, beje, puiki alternatyva šiuolaikiniams geležimi apkaustytiems ir kūgiais apsiginklavusiems superherojams.

3. Klasikinės knygos. Vaikų gyvenimas visada buvo įdomus. Tą įrodo ir pasakojimai apie paprastus ir ne visai paprastus vaikus klasikinių autorių kūriniuose – „Tomo Sojerio nuotykiai“, „Heklberio Fino nuotykiai“ (autorius – Markas Tvenas), taip pat pamokanti istorija „Princas ir elgeta“, liūdnos istorijos iš Čarlzo Dikenso kūrybos, Viktoro Hugo „Vargdieniai“ ir t.t. 

4. Kelionių ir nuotykių knygos. Jei jau negalime patys keliauti, tai reiktų paskaityti įdomių kelionių knygų, kurias rašė Žiulis Vernas. „Kapitono Granto vaikai“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“, „20 tūkstančių mylių po vandeniu“, „15 metų kapitonas“, „Kelionė į žemės centrą“, „Paslaptinga sala“, „Žangada“, „Matijas Šandoras“ ir kitos šio prancūzų autoriaus knygos prikaustys vaikų ir suaugusiųjų dėmesį ilgam. 

5. Istorinės knygos. Kaip žmonės gyveno senovėje, kai nebuvo ne tik telefonų, bet ir šautuvų ar mašinų? Tai pasaulis, kuris vaikams atrodo be galo egzotiškas. Senovės istorijos atspindžiai tokių autorių, kaip Mika Waltari, Kristina Sabaliauskaitė ar Aleksandras Diuma supažindins vaikus ir suaugusius su kitokiomis kultūromis. Nors tai dažnai su fantastika persipynę kūriniai, tačiau jie padeda įsivaizduoti, koks pasaulis buvo prieš daugelį metų ir palyginti su tuo gyvenimu, kokį gyvename dabar.

Visos šios knygos yra nenuobodžios ir labai įdomios įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir patirties žmonėms. Be to laikas rodo, kad jos aktualios ir prabėgus daugeliui metų, todėl gerai išsilaikiusias knygas po poros dešimtmečių atvers jau nauja karta.

Šiemet ekspertai kūrinius atrinko keturiose kategorijose – vaikų knygų, paauglių knygų, knygų suaugusiesiems ir suaugusiųjų poezijos.

Atrinktos tik tos knygos, kurios išleistos nuo pernai rugsėjo 1 dienos iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.

Prozos suaugusiesiems kategorijoje atrinktas Marijaus Gailiaus romanas „Oro“, taip pat Virginijos Kulvinskytės „Kai aš buvau malalietka“, Vido Morkūno „Pakeleivingų stotys“, Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“ ir Jurgos Tumasonytės „Undinės“.

Poezijos kategorijoje į geriausiųjų penketuką pateko Vaivos Grainytės poezijos rinkinys „Gorilos archyvai“, Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“, Vytauto Kazielos „Alyvmedžiai“, Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro Kambarys“ ir Alvydo Šlepiko „Mano tėvas žūsta“.

Į vaikų knygų penketuką atrinktas Dalios Karpavičiūtės iliustruotas Tomo Dirgėlos pasakojimas „Benas – sapnų siuvėjas“, taip pat D. Karpavičiūtės iliustruota Vytauto V. Landsbergio „Pūkis karalius“, Jurgos Šulskytės iliustruota Pauliaus Norvilos „Strykt pastrykt!“ Vandos Padimanskaitės iliustruota Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“ bei Jurgos Šarmavičiūtės iliustruota Dovilės Zavedskaitės pasaka „Lietus ir skafandras“.

Dėl geriausios knygos paaugliams titulo varžosi Ilonos Ežerinytės „Skiriama Rivai“, Vytauto V. Landsbergio „Žalčių karalienė“, Ingos Dagilės iliustruota pažintinė Audronės Meškauskaitės ir Aurinos Venislovaitės knyga „Istorijos skanėstai“ bei Kotrynos Zylės romanas „Sukeistas“.

Vaikų ir paauglių knygas šiemet atrinko vaikų literatūros ekspertas Kęstutis Urba, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji specialistė Aurelija Gritėnienė, Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Karpavičienė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė.

Suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisiją šiemet sudarė literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė Donata Mitaitė, menotyrininkas Ernestas Parulskis, rašytoja, vertėja, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus darbuotojas Manfredas Žvirgždas.

Pernai pirmą kartą buvo pristatyta nauja knygų kategorija – publicistikos ir dokumentikos. Ji antrą kartą bus skelbiama 2020 metais. Kaip ir pernai, į ją pretenduos per pastaruosius dvejus metus išėjusios lietuvių autorių publicistinės bei dokumentinės knygos.

Už labiausiai patikusias knygas galima balsuoti iki kitų metų vasario vidurio internete arba paštu. Daugiausia balsų surinkę kūriniai bus apdovanoti kitų metų Vilniaus knygų mugėje.

„Metų knygos rinkimai“ vyksta nuo 2005 metų.