Tokią nuostatą vienas iš Seimo pirmininkės pavaduotojų išsakė komentuodamas vis dažniau ir garsiau mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių keliamą siekį sukurti koalicinę tarybą.

Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo ir raginimų peržiūrėti koalicinę sutartį. Apie tokį poreikį LRT portalui užsiminė Laisvės partijos vicepirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. V. Mitalas tokius siekius komentuoja šiek tiek atsargiau.

„Dėl koalicinės sutarties, man atrodo, kad yra svarbu ne peržiūrėti, o vykdyti ją, nes ten yra daug teisingų dalykų užkoduota, reikia įsivertinti kas pavyko, o kas dar nepavyko ir eiti ambicingiau tos koalicinės sutarties vykdyti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.

Reikia įsivertinti kas pavyko, o kas dar nepavyko ir eiti ambicingiau tos koalicinės sutarties vykdyti.

Tačiau politikas, kaip ir ne vienas jo kolega iš valdančiosios koalicijos „mažųjų“ partijų, pažymėjo manąs, kad jau yra metas įkurti koalicijos tarybą. Jo teigimu, toks instrumentas, apie kurio atsiradimą kalbėti vengia konservatoriai, galėtų patobulinti valdančiosios daugumos darbą.

„Aš tikiuosi, kad iki pavasario sesijos tuos naujus formatus pavyks sukurti ir įgyvendinti“, – sakė Laisvės partijai priklausantis parlamentaras.

V. Mitalo teigimu, tokie sprendimai būtini žvelgiant į ateitį. „Laisvietis“ šiame kontekste užsiminė, kad nesant darnaus mechanizmo daugumoje, būtų sunku realizuoti darbus, kurie numatyti koalicinėje ar Vyriausybės programoje.

„Pavasario–rudens sesijoje kaip tik sukaks Vyriausybės darbo pusiaukelė. Ji yra pats svarbiausias etapas, leidžiant į gyvenimą sistemines reformas. Man atrodo, kad darbų bus sočiai, sunkių balsavimų bus sočiai ir nepriklausomai nuo to, ypač jei pavyks užversti puslapį su pandemijos valdymu, galbūt tvarkantis ir su kitais iššūkiais, reikės padaryti taip, kad kiti likę darbai, kurie užfiksuoti Vyriausybės darbų programoje ir koalicinėje sutartyje, būtų įgyvendinti. Man atrodo, kad be darnaus mechanizmo tas bus labai sunku ar net neįmanoma padaryti“, – svarstė V. Mitalas.

„Kad reikia tartis daugiau, man atrodo, tai visi mato, girdi ir supranta. Ir tie patys konservatoriai tokį lūkestį turi“, – pridūrė politikas.

Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę interviu Eltai teigė, kad atėjo metas iškelti klausimą dėl koalicinės tarybos sukūrimo. Ji taip pat neatmetė, kad galėtų būti keičiama ir koalicinė sutartis, tačiau, pasak jos, greičiausiai tokį klausimą būtų galima svarstyti tik tada, kai Vyriausybė susitvarkys su šalį užklupusiomis krizėmis.

Partijos baigė koalicines derybas, dabar koaliciniai sutarčiai turi pritarti kiekvienos partijos taryba.

Būsimasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad tai bus „lygiavertė koalicija“. Tikslas esą yra ne „mažiausio bendro vardiklio“ politika, o „visuomeninės sanglaudos stiprinimas, kad gyvenimas taptų geresnis“.

„Mus vienija tikėjimas pažanga“, pabrėžė O. Scholzas. Partijos sieks, kad Vokietija taptų lydere klimato apsaugos srityje. Konkrečiai koalicijos partneriai, be kita ko, susitarė dėl 400 000 naujų būstų statybos Vokietijoje kasmet. Minimali valandinė alga augs iki 12 eurų. Šalis sieks iki 2030 atsisakyti anglies – aštuoneriais metais anksčiau nei iki šiol planuota.

Be to, ketinama iki 16 metų sumažinti amžiaus cenzą, nuo kurio galima balsuoti rinkimuose. Iki 2030-ųjų šalies keliais turėtų riedėti mažiausiai 15 mln. elektromobilių. Bus mažinamos kliūtys užsieniečiams įgyti Vokietijos pilietybę. Ją bus galima gauti jau praėjus 5 metams.

Planuoja įteisinti kanapių naudojimą pramoginiais tikslais.

Partijos dėl 177 puslapių koalicinės sutarties susitarė praėjus beveik dviem mėnesiams po Bundestago rinkimų. Kas vadovaus ministerijoms, kol kas oficialiai neskelbiama.

„Esame patenkintos pirmiausia dėl to, kad šį vakarą pavyko susitarti dėl likusių 20 proc. nuostatų, kurių trūko susitarimui. Po tokių jau nelabai sudėtingų, manau, labai racionalių diskusijų šiandieną matau kaip visų koalicijos partnerių pergalę. Mūsų tikslas yra, kad už ketverių metų žmonės būtų labiau gerbiami, būtų labiau savarankiški, kad turėtų daugiau  galimybių, daugiau teisių“, - ketvirtadienį po derybinių grupių posėdžio žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, pasiektas susitarimas yra visiškai neblogas kompromisas tarp skirtingų  koalicijos partnerių nuostatų. „Jis yra geras ir labai geras pagrindas judėti toliau“, - sakė ji.

Anot politikės, koalicinėje sutartyje bus daug konkrečių dalykų, konkrečių nuostatų, nes siekiama, kad joje atsispindėtų tiek bendri, tiek vertybiniai  principai, kurie koalicijos partneriams yra labai panašūs ir artimi. Tai bus, anot Liberalų sąjūdžio lyderės, tos programinės nuostatos, su kuriomis buvo eita į rinkimus.

Ji patvirtino, kad partnerystės klausimai  irgi bus paminėti koalicinėje sutartyje.

ELTA jau skelbė, kad valdančiąją daugumą formuojanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija teigia sutarusios dėl koalicijos sutarties turinio. Pasak dešiniųjų partijų buriamos koalicijos lyderės Ingridos Šimonytės, parašai po sutartimi galėtų būti padėti jau ateinančios savaitės pirmadienį.

„Mūsų frakcijos požiūriu, Finansų ministerija paruošė biudžetą, neatitinkantį koalicinės sutarties: mažesni vaiko pinigai, nepaskirti pinigai nemokamam bakalaurui. Jį jau nežinau kelinta Vyriausybė žada įvesti, tai viena emigracijos priežasčių. Biudžete tai kainuotų 6 mln. eurų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė „socialdarbiečių" pirmininkas.

Kalbėdamas apie kitų metų biudžeto svarstymą Seime, G. Kirkilas teigė, kad „socialdarbiečiai“ balsuos už tai, kad būtų vykdoma koalicijos sutartis.

„Koalicijos sutartis buvo ne šiaip sau sugalvota iš politikų, bet dalyvaujant Finansų ministerijai. (...) Dabar ministras nieko neaiškina, neva tai trūksta pinigų, visiems reikia, tačiau yra prioritetai, kurie nustatyti koalicijos sutartyje. Vis tiek mes balsuosime už tai, kad koalicijos sutartis būtų įvykdyta“, – „Žinių radijui“ sakė jis.

G. Kirkilo teigimu, Finansų ministerija, siūlydama mokestinius pakeitimus, su niekuo nesitarė.

„Finansų ministerija su niekuo nepasitarė ir pasiūlė keistų mokestinių pakeitimų. Tie pasiūlymai, kad ir vadinamų NT ir taršos mokesčių, ypatingų papildomų pinigų į biudžetą neduoda. Reikia žmonėms leisti pasiruošti, turi bent jau pusę metų informuoti žmones. Taršos mokestis buvo pateiktas su klaidomis. Visi, kas tą mokestį matė, jie sako, kad tas mokestis taršos nemažins“, – teigė G. Kirkilas.

Šita mokesčių reforma neapgalvota, nesiekia tikslų, kurių nori Finansų ministerija ir net neaptarta koalicijoje.

Anot jo, taip vadinami stambios prekybos ir bankų mokesčiai yra labai svarstytini.

„Tai labai svarstytini mokesčiai. Kaimyninė Lenkija iki šiol bylinėjasi su Briuseliu, juos reikia gerai apgalvoti. (...) Šita mokesčių reforma neapgalvota, nesiekia tikslų, kurių nori Finansų ministerija ir net neaptarta koalicijoje, – sakė G. Kirkilas.

ELTA primena, kad Seimas spalį priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc., iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc., iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc., iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc,. iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

Vyriausybė iš esmės pritarė siūlomam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui ir bankų bei kreditų unijų apmokestinimui. Taip pat nutarta Seimui siūlyti organizuoti konsultacijas dėl abiejų mokesčių poveikio.

„Klausimas yra, ką partija darys su šituo postu. Mums svarbu užtikrinti, kad negrįžtų „auksinių šaukštų“ laikai ir kad negrįžtų tamsa į ministeriją. Tiesą sakant, tai atrodo kontroversiškai. Kiek suprantu iš komentarų, sprendimai dėl partiškumo nėra padaryti. Pavyzdžiui, ministras nebūtinai turi būti partinis“, – BNS penktadienį sakė V. Bakas.

„Partija, kuri turi problemų su teisėsauga, yra teisiama, kaip ji sugebės užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą ir jos nediskredituoti?“, – svarstė jis.

Anot V. Bako, vadovauti ministerijai gali būti siūlomas ne partinis, o „neutralus“ kandidatas.

„Pagrindinis uždavinys – užtikrinti skaidrumą“, – teigė NSGK pirmininkas.

Teigiama, kad į krašto apsaugos ministro pareigas ketinama siūlyti dabartinį Seimo narį, bet jo pavardės partijų lyderiai neatskleidė.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis penktadienį žurnalistų paklaustas neatsakė, ar pats pretenduoja užimti krašto apsaugos ministro pareigas.

„Tvarkiečiai“ taip pat iš dalies bus atsakingi už Kultūros ministerijos darbą. Jie galės deleguoti savo viceministrą.

Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme tęsiamas „Tvarkos ir teisingumo“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas.

Partija šioje byloje kaltinama kaip juridinis asmuo, taip pat kaltinamas buvęs „tvarkietis“ Seimo narys Rimas Antanas Ručys, verslininkai Rolandas Skaisgirys, Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas.

Partija kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų, o verslininkai įtariami prisidėję prie šių schemų. Teisėsaugos duomenimis, šiuos pinigus partija panaudojo veiklai viešinti.

Pareigūnai kaltina verslininkus už pagalbą partijai siekus jos poveikio Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų viešuosiuose pirkimuose.

2013–2014 metais, kai padaryti įtariami nusikaltimai, šioms ministerijoms vadovavo „tvarkiečių“ deleguoti atstovai.

Prokurorų teigimu, „Tvarkai ir teisingumui“ pagal kaltinimus gresia 1,9 mln. eurų dydžio bauda, fiziniams asmenims – iki aštuonerių metų nelaisvės.

Partijos atstovai šiuos kaltinimus neigia.

Penktadienį valdančiąją koaliciją formuojančios partijos ketina pasirašyti koalicijos sudarymo sutartį, o kitą antradienį planuojama balsuoti Seime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Jeigu V. Pranckietis išliktų pareigose, sutartis dėl valdančiosios koalicijos sudarymo neįsigaliotų.

Tokį veiksmų planą po kelių valandų trukusio Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) prezidiumo posėdžio trečiadienį žurnalistams pristatė „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas ir posėdyje dalyvavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Balsuojant mūsų prezidiumo ir frakcijos nariams, aš gavau įgaliojimą penktadienį pasirašyti koalicijos sutartį. Kalbant apie sąlygas - pirmiausia mūsų programa, gavome kai kuriuos kitus pasiūlymus, kuriuos dar turime laiko aptarti. Pozicija, kuri yra visiškai aiški - tai yra Užsienio reikalų ministerija, dėl kitų – galvosime. Dėl Seimo pirmininko bus balsuojama antradienį. Tai yra sutarties dalykas, jeigu nenubalsuojame - reiškia sutartis neįsigalioja“, - sakė G. Kirkilas.

Jeigu koalicinės sutarties sąlygos nėra vykdomos, koalicinė sutartis negalioja.

Jo teigimu, labai keista, kad Seimo pirmininkas nesupranta, kad formuojama nauja koalicija. „Jeigu jis lieka Seimo pirmininku, sutartis negalioja“, - sakė G. Kirkilas.

Tai reikštų, kad penktadienį pasirašyta koalicinė sutartis gali galioti tik iki antradienio. R. Karbauskis nesiėmė atsakyti į tokį Eltos klausimą nei taip, nei ne, tačiau teigė, kad jei sutarties sąlygos nėra vykdomos, ji negalioja.

„Jeigu koalicinės sutarties sąlygos nėra vykdomos, koalicinė sutartis negalioja. (...) Mes pasirašėme memorandumą, kuriame apibrėžėme kelias sąlygas, ir šiandien jau visos 4 partijos baigiame sutarti dėl bendros koalicijos. Jeigu sutarties sąlygos nebus įvykdytos, tokiu atveju sutartis nėra vykdoma ir tokiu atveju partijos turi spręsti klausimą, ką daryti toliau. Aš, aišku, nusistebėčiau, kad vienas žmogus savo įkaitu padarys visą valstybę“, - sakė R. Karbauskis.

Jis pakartojo, kad Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui niekas neturi pretenzijų.

„Tiesiog keičiasi aplinkybės, formuojasi nauja valdančioji dauguma“, - sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, frakcija tikisi, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis pats padarys sprendimą.

Penktadienį valdybos posėdyje galutinai dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje ketina apsispręsti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Pagal išankstinį planą, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir LLRA-KŠS valdančiosios koalicijos sutartį turėtų pasirašyti šį penktadienį, vidurdienį.

„Frakcija buvo susirinkusi tam, kad aptartų pažangą derybose. Iš tikrųjų tikimybė yra, kad kitą antradienį koalicinė sutartis bus pasirašyta. Ją pasirašys ne tik partijų vadovai, bet jos tam tikrą priedą pasirašys visi koalicijoje esantys Seimo nariai. Šnekėjomės apie programines nuostatas, dėl kurių susitarta, šnekėjomės apie tai, kokie yra įsivaizdavimai dėl pozicijų“, - po trečiadienį vykusio „valstiečių“ frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis tikisi, kad koalicinę sutartį pasirašys apie 80 Seimo narių.

LVŽS pirmininkas nenorėjo atskleisti sutarties nuostatų, ypač dėl postų, nes derybos šiuo metu dar nėra baigtos. Tačiau vėliau patvirtino, kad bent du ministrai Vyriausybėje tikrai keisis, ir tai turėtų būti partijos Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguoti ministrai. „Bent du ministrai ateis siūlomi tų partijų. Taip, tai teisinga logika“, - žurnalistų spėliones patvirtino R. Karbauskis.

Paklaustas apie Seimo pirmininko postą, LVŽS pirmininkas leido suprasti, kad kol kas niekas nesikeičia. „Kol kas viskas lieka taip, kaip buvo memorandume parašyta. Nemanau, kad kas nors pasikeistų“, - sakė R. Karbauskis. Buvo numatyta, kad šis postas atiteks „socialdarbiečiams“.

R. Karbauskis taip pat tikisi, kad Saulius Skvernelis liks vadovauti Vyriausybei, nors sakė, kad tokio jo pažado dar negauta.

„Tokio pažado  mes negavome, bet esmė yra ta, kad memorandume buvo įrašyta jo pavardė. Aš įsivaizduoju, kad ir koalicinėje sutartyje bus įrašyta Skvernelio pavardė. Labai tikiuosi, kad tai liks ir koalicinėje sutartyje.(...) Jeigu pats Saulius Skvernelis neapsispręs kitaip, tai tokiu atveju turėsime pasiūlymą tą patį“, - sakė R. Karbauskis.

Jis tvirtino, kad dėl postų galutinį tašką planuojama padėti kitą antradienį, kai bus pasirašoma koalicinė sutartis.

R. Karbauskis nemano, kad „tvarkiečių“ problemos dėl frakcijos išlikimo gali būti kliūtimi pasirašyti koalicinę sutartį. Jis taip pat tvirtino, kad „valstiečiai“ nesiruošia niekam „skolinti“ savo frakcijos narių. „Tikrai nesvarstomas klausimas, kad kažkas kažkam paskolintų Seimo narius, bet, mano žiniomis, ten neturėtų būti problemų. (...) Mes nieko skolinti nesiruošiame“, - sakė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) derasi dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo.

Koalicijos sutartimi, pastaruosius ketverius metus opozicijoje dirbę ir į naująją Tarybą patekę, visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariai savivaldoje užsitikrino daugumą.

„Šiandien galime oficialiai patvirtinti, jog minėtų keturių partijų ir visuomeninio rinkimų komiteto atstovai susitarė dėl principinių bendradarbiavimo aspektų ir kartu parengė bendrą koalicinę programą. Joje numatytos esminės nuostatos, kurios atspindi svarbiausius partnerių rinkimų programų akcentus“, – sakė A. Kalnius.

Pasak jo, susitarime įtvirtinta trylika bendro darbo nuostatų, kurios apima sveikatos priežiūros, švietimo, turizmo sritis. Taip pat akcentuojamas dėmesys bendruomenėms bei visuomeninėms organizacijoms, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui, rekreacinės infrastruktūros plėtrai. Tarp prioritetų – ir intensyvesnis gatvių tvarkymas bei dviračių takų tiesimas.

Koalicijos partneriai taip pat sutarė, kas užims svarbiausius postus. Vicemero pareigos siūlomos TS-LKD atstovui Dangirui Samaliui, Administracijos direktoriaus postą užims VRK „Kretingos kraštas“ narys Laimonas Žemaitis. Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas bendru valdančiosios daugumos sutarimu nuspręsta siūlyti šiuo metu jas einančiam Povilui Černeckiui.

Koalicijos partneriai sutarė ir dėl komitetų pasiskirstymo. Ekonomikos ir finansų bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetams vadovaus TS-LKD pasiūlyti kandidatai. Tuo metu Ekonominės plėtros ir ūkio komitetui, Kaimo reikalų ir ekologijos komitetui bei Švietimo komitetui vadovauti bus siūloma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai. Kultūros, sporto ir jaunimo komiteto pirmininko postas bus siūlomas Darbo partijai.

A. Kalnius savivaldos rinkimuose laimėjo prieš socialdemokratų atstovą V. Domarką. Kretingos rajono taryboje po penkis mandatus taryboje laimėjo socialdemokratai, konservatoriai ir rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“ , 4 mandatus – „valstiečiai“, po 2 mandatus – liberalai, „tvarkiečiai“ ir Darbo partija.