„Manau, kad bus aptariami gynybos finansavimo dalykai“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos lyderiai gynybos finansavimo klausimą aptars artėjant numatytam pasitarimui šiuo klausimu Vyriausybėje, kur dalyvaus verslo, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Šis, jau trečiasis toks pasitarimas suplanuotas trečiadienį, balandžio 17 dieną.

Tikimasi, kad tuomet prie derybų stalo grįš ir opozicijos atstovai, anksčiau pasitraukę iš derybų dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mesto šešėlio dėl poveikio su gynyba susijusiems pirkimams.

E. Gentvilo teigimu, valdantiesiems būtų gerai sutarti dėl bendro požiūrio, iš kokių šaltinių būtų galima papildomai finansuoti krašto apsaugą.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. BVP. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Per pasitarimą Vyriausybėje dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo kovo viduryje pasiūlyti svarstyti keturi galimi lėšų šaltiniai, tuomet premjerė Ingrida Šimonytė paprašė, kad juos pirmiausia įvertintų Trišalė taryba, nevyriausybininkai.

Pasiūlymai apima įvairių mokestinių lengvatų mažinimą, pelno ar pajamų mokesčių didinimą, naštos pasidalijimą su savivalda.

Visgi, didieji koalicijos partneriai neatmeta, kad Laisvės partija gali tęsti maištą – aštrėjančią retoriką liberalai ir konservatoriai sieja su artėjančiais rinkimais. Tačiau patys „laisviečiai“ atkerta – kritika kolegoms nėra „tik emocijų pliūpsniai“.

E. Gentvilas: viską radikalizuodami „laisviečiai“ bando parodyti, kokie jie nepamainomi

Liberalų frakcijos parlamente vadovas Eugenijus Gentvilas neabejoja – koalicijos kolegos aptars tarpusavio santykius taryboje. Jo teigimu, toks susitikimas planuojamas antroje mėnesio pusėje. Visgi, politiko manymu, posėdį reikėtų šaukti anksčiau.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Man atrodo, kad reikėtų greičiau, bet tebūnie“, – teigė liberalas.

Parlamentaras pastebėjo, kad konfliktai tarp koalicijos partnerių tampa vis labiau matomi ir plenarinių Seimo posėdžių metu. E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad praėjusį antradienį Seimui nesutikus panaikinti įstatymo nuostatos, kuria informacija apie LGBT laikoma kenksminga nepilnamečiams, ne tik „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius išreiškė savo nepasitenkinimą, surengdamas pilietinio nepaklusnumo akciją. Politiko teigimu, pyktis dėl žlugusio balsavimo pasireiškė ir apsižodžiavimu tarp konservatoriaus Antano Matulo ir Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo.

„Tai yra to klausimo, to balsavimo pasekmė. Man tai yra akivaizdu“, – savo įžvalgomis dalijosi E. Gentvilas.

Mitalas užpuolė Matulą, kad šis viską gadina ir viską tempia į dugną.

„Mitalas užpuolė Matulą, kad šis viską gadina ir viską tempia į dugną. Žodžiu, dar vienas konfliktas, kuris kilo po to balsavimo“, – aiškino jis.

Ir nors susėsti prie bendro stalo su konservatoriais ir „laisviečiais“ reikia, E. Gentvilas mano, kad Laisvės partija veikiausiai nenurims. Pasak jo, įvairiais „išpuoliais ir išsišokimais jie sprendžia savo egzistencinius išlikimo klausimus“.

„Viską radikalizuodami jie bando parodyti, kokie jie yra kieti, nepamainomi, kritiški, nekoaliciški, nelabai atsakingi už tai, kas vyko trejus metus, ir t.t. Mano manymu, jie pasirinko tokį veikimo būdą. Nepritariu jam, bet linkiu kolegiškai sėkmės. Nors nemanau, kad tai yra sėkmės receptas“, – nurodė parlamentaras.

„Iki tol (koalicinės tarybos posėdžio – ELTA) jie dar daug performansų padarys, kuriais parodys, kokia Laisvės partija yra išskirtinė. Būtų vasara – dar vieną pliažą Lukiškių aikštėj pastatytų“, – ironizavo jis.

V. Mitalas: tai nėra vien tik emocijų pliūpsniai

Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas sutinka, kad pastarųjų savaičių įvykiams aptarti reikėtų šaukti koalicinę tarybą. Politikas teigia pasiūlęs surengti posėdį praėjusio valdančiųjų frakcijų seniūnų pasitarimo metu.

Visgi, Seimo narys pabrėžia – nors T. V. Raskevičius, pareiškęs, kad Vyriausybė nebeturi Seimo daugumos palaikymo, nekalba visos frakcijos vardu, visgi, tęsė V. Mitalas, „laisviečių“ pasisakymai nėra tik „emocijų pliūpsniai“.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Tai nėra kažkokie vien tik emocijų pliūpsniai“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Kai kurių koalicijos partnerių balsavimas parodo seną tiesą, kad į ateitį žiūrinčios, drąsios Lietuvos vizijai ne visi pritaria – net ir koalicijoje.

„Apskritai EŽTT sprendimai ne visada Seimo yra vertinami rimtai, nors ir koalicijoje sutartyje paminėjome tuos principus – kad kartu gerbsime EŽTT sprendimus. Bet ne visi juos gerbiame ir vienodai suprantame“, – kalbėjo jis, referuodamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išvadą, kurios pagrindu ir siekta iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti atitinkamą nuostatą.

„Kai kurių koalicijos partnerių balsavimas parodo seną tiesą, kad į ateitį žiūrinčios, drąsios Lietuvos vizijai ne visi pritaria – net ir koalicijoje“, – apgailestavo jis.

Politikas sureagavo ir į kolegos liberalo pasvarstymus dėl jo bei A. Matulo apsižodžiavimo.

„Yra projektų, kuriuos jis (A. Matulas – ELTA) laiko stalčiuje“, – aiškino „laisvietis“, kalbėdamas apie įsiplieskusį ginčą dėl to, kada Seimas turėtų svarstyti valstybinių ir teritorinių kasų reformos projekto.

„Jau seniai aptarinėjame, kad ponas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komitete tokį svarbų projektą kaip Odontologų rūmų įstatymas (...) užlaikė stalčiuje ilgą laiką“, – priminė jis.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: nuomonių išsiskyrimai yra normalu, tačiau tai pozityviai nenuteikia

Kad koalicijos partneriams reiktų susėsti prie bendro stalo sutiko ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mes pasikalbame ir per rutininius kiekvienos savaitės susitikimus, kai aptariame savaitės darbotvarkes. Bet, aišku, tokio platesnio, gilesnio išsikalbėjimo irgi reikia neatmesti“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Visgi, vertindama T. V. Raskevičiaus pasisakymus apie pasitikėjimą praradusį Ministrų kabinetą, politikė pripažino – tai „pozityviai neįkvepia“. Tokia retorika, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės manymu, veikiausiai yra nulemta artėjančių rinkimų.

„Kiekvienas turi teisę išsakyti savo matymą, pasirinkti, kurioje temoje konkrečiai reaguoja arba vienokiu, arba kitokiu būdu. Jeigu keltume klausimus apie koalicijos buvimą ar nebuvimą... Galime prisiminti bankų solidarumo mokestį (...). Tuomet irgi iš koalicijos nelabai tų balsų buvo. Bet mes neskubėjome daryti vienokių ar kitokių išvadų, suprasdami, kad nuomonės išsiskiria“, – Vyriausybės iniciatyvą, kurios savo ruožtu „laisviečiai“ nebuvo linkę palaikyti, priminė Seimo narė.

„Aš taip vertinu – tai tam tikri nuomonių išsiskyrimai. Artėjantis rinkiminis ciklas irgi įtakoja vienokią ar kitokią retoriką. Tai tam tikra prasme normalu. Ar tai labai pozityviai įkvepia? Nepasakyčiau. Bet, kaip sakant, nėra lengvų darbų“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad kiek anksčiau naujienų portalas delfi.lt paviešino Laisvės partijos valdybos veiksmų planą, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Laisvės partijos valdybos veiksmų plane nurodoma, kad Civilinės sąjungos įstatymo patirsiant nesėkmę, „laisviečiai“ „gali būti priversti“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos Komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis.

Visgi, įtampos tarp koalicijos partnerių išryškėjo ir prieš porą savaičių vykusiame Vyriausybės pasitarime. Aptariant Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų, nebuvo išvengta premjerės I. Šimonytės ir ministrės A. Armonaitės apsižodžiavimo.

Tuo metu antradienį Seimui atmetus siūlymą atsisakyti įstatymo nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams, „laisvietis“ T. V. Raskevičius surengė pilietinio nepaklusnumo akciją ir konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.

„Iki šiol galiojusioje koalicijos sutartyje koalicijos tarybos sąvokos nebuvo, dabar papildyta koalicijos sutartis ir įrašytas tekstukas, jog sudaroma koalicijos taryba“, – BNS antradienį sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Šį naują formatą sudarys premjerė Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, taip pat šių trijų partijų frakcijų Seime atstovai: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Mitalas ir E. Gentvilas.

Dabar papildyta koalicijos sutartis ir įrašytas tekstukas, jog sudaroma koalicijos taryba.

„Jei keistųsi ar frakcijos seniūnas, partijų pirmininkas, tai ateitų ex officio pagal pareigas į tą koalicijos tarybą“, – sakė liberalas.

Pasak parlamentaro, tarybai vadovaujama bus rotaciniu principu, priimti sprendimai bus įtvirtinami raštu.

„Pagal poreikį, čia nebus grafiko“, – sakė E. Gentvilas, komentuodamas planuojamus tarybos susitikimus.

Jis akcentavo, jog susitikimas gali būti rengiamas dar šioje sesijoje, kad būtų sutarta pratęsti Seimo sesiją iki liepos pradžios, siekiant išspręsti švietimo ministro paskyrimo klausimą.

Anksčiau TS-LKD skeptiškai vertino tokios tarybos steigimą. Pasak konservatorių lyderio, šios pozicijos laikytasi dėl įtemptos partijų vadovų, premjerės darbotvarkės.

Tačiau vadinamojo čekiukų skandalo įkarštyje sulaukę priekaištų iš koalicijos partnerių dėl sprendimų nederinimo, kai vienašališkai pranešė inicijuojantys pirmalaikius rinkimus, konservatoriai savo poziciją pakeitė.

Vis dėlto jis teigė dar negalintis atsakyti, kada bus rengiamas pirmasis posėdis.

„Tikiuosi greitu metu galėsime ją patvirtinti ir ji pradės savo darbą“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo G. Landsbergis.

Anksčiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skeptiškai vertino tokios tarybos steigimą. Pasak konservatorių lyderio, šios pozicijos laikytasi dėl įtemptos partijų vadovų, premjerės darbotvarkės.

„Apsitarę tam tikrus modalumus koalicijoje, supratome, kad galima rasti būdą, kad ta taryba veiktų ir padėtų koalicijai efektyviau koordinuotis, – sakė ministras. – Koalicinė taryba galėtų padėti koalicijai sklandžiau dirbti.“

Turime nuo jų atsispirti. Vyriausybės programos įgyvendinimas yra pagrindinis matmuo, kuriuo Vyriausybė matuoja savo efektyvų darbą.

G. Landsbergis teigė, kad kol kas yra aptarti galimi delegatai į tarybą, tačiau konkrečių sprendimų dėl jų dar nėra priimta.

Jis tvirtino, kad pagrindiniai koalicijos darbai nesikeičia, jie įvardinti Vyriausybės programoje.

„Turime nuo jų atsispirti. Vyriausybės programos įgyvendinimas yra pagrindinis matmuo, kuriuo Vyriausybė matuoja savo efektyvų darbą“, – sakė politikas.

Savo ruožtu Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sakė, kad jos vadovaujama politinė jėga pasimokė iš susidariusios situacijos, kai konservatoriai vienašališkai inicijavo pirmalaikius rinkimus.

Anot jos, naujoji taryba įneš daugiau aiškumo tarp partnerių.

„Tada daugiau tokio įsipareigojimo ir tvarkos būtų mūsų darbe, prognozuojamumo, kas irgi labai svarbu“, – sakė politikė.

„Laisvietė“ teigė, kad klausimas dėl galimo koalicijos sutarties peržiūrėjimo „nėra atidarytas“.

„Jei mes jos laikysimės, viskas bus gerai su darbu“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad pastaruoju metu koalicija dažnai susitinka pasitarti svarbiausiais valstybei klausimais, todėl, pasak jo, formaliai steigti koalicinę tarybą poreikio šiuo metu nėra. Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas mano, kad koalicijoje dialogo galėtų būti daugiau. Visgi politikas neslepia jau esąs susitaikęs su esama situacija, nes, pasak jo, didesnieji koalicijos partneriai konservatoriai turi kiek kitokią dialogo tradiciją.

V. Mitalas: liberalai, matyt, labiau dialogiški žmonės nei konservatoriai

Laisvės frakcijos Seime seniūnas V. Mitalas teigia, kad teigti, jog koalicinė taryba visiškai neegzistuoja nebūtų tikslu. Pasak politiko, svarbesniais klausimais koalicija pasitarti susirenka.

„Nėra visiškai taip, kad ta taryba neegzistuoja, jos nėra. Vis tik svarbiausiais klausimais pavasario sesijoje mes kelis kartus buvome susitikę ir pasišnekėjome. Ir aš dabar manau, kad ruošiant pasiūlymus kaip suvaldyti infliaciją rudenį prieš tuos pasiūlymus pateikiant ir svarstant Vyriausybėje toks susitikimas tarp koalicijos partnerių būtų tiesiog būtinas“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Tačiau politikas mano, kad koalicijoje pasitarimai vykti galėtų vykti gerokai dažniau.

„Sunku rasti žmogų, kuris pasakytų, kad nemato visiškai variantų kaip pagerinti tą dialogą. Ir aš matau poreikį dar labiau, bet suprantu, kad ir laiko stinga, suprantu kartais, kad ir galimybių kartais pakankamai nėra, bet tą poreikį matau. Aš manau, kad tartis tarpusavyje apskritai yra naudinga visais klausimais ir visada“, – akcentavo parlamentaras.

Pasak jo, panašu, kad didieji koalicijos partneriai konservatoriai turi kiek kitokią dialogo tradiciją.

„Aš supratau, kad ne visos partijos tą poreikį dialogui mato ir tai yra tam tikrų bendruomenių išraiška, kaip jie patys viduje tvarkosi, taip ir bendraudami su kitais tvarkosi, tai nežinau, ar įmanoma tą sistemą nulieti pagal vieną supratimą. Vis tik liberalai, matyt, yra labiau dialogiški žmonės negu konservatoriai, deja“, – sakė V.  Mitalas.

E. Gentvilas: formaliai steigti koalicijos tarybą poreikio nematau

Liberalų sąjūdžio seniūnas E. Gentvilas mano, kad formaliai steigti koalicijos tarybą poreikio nebeliko, nes koalicijos partneriai tarpusavyje pradėjo dažniau kalbėtis.

„Aš gal pirmas pradėjau kelti klausimą dėl koalicinės tarybos, kad atsirastų galimybė dažniau kalbėtis ir aptarti svarbius, aktualius dalykus. Tai praktiškai susiklostė taip, kad neįkūrėme koalicinės tarybos, tačiau pradėjome dažniau kalbėtis. Tai aš ir nebekeliu jokio klausimo, kad reikalinga būtinai koalicinė taryba“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio seniūnas akcentuoja, kad šiuo metu koalicija nors ir neformaliai, tačiau dažnai susitinka ne tik einamaisiais klausimais, tačiau ir pasitarti platesnėmis, aktualiomis temomis.

„Jeigu mes svarbiais klausimais susibėgame, aptariame, turiu omenyje premjerę, partijų vadovus, frakcijų vadovus, ir aptarinėjame ne tik einamąją savaitės darbotvarkę, bet ir kažkokią aktualią temą, tarkime, trąšų tranzitą ar panašius dalykus, tai tada mes visi jaučiamės informuoti. Jokia informacija mums nenukrenta iš dangaus, mes esame aptarę ir galime savo frakcijoms perduoti. Tai, aš manau, kad šito pakanka“, – sakė E. Gentvilas.

„Nebūtina formaliai, biurokratiškai sukurti koalicinę tarybą, jeigu vyksta kalbėjimasis tarpusavyje. Aš kėliau tą klausimą, kaip ir V. Mitalas kėlė tada, kai tikrai akivaizdžiai trūko tų pasikalbėjimų, apsikeitimų informacija. Nes, o ką daryti: koalicinės tarybos nėra, koalicinėje sutartyje tai irgi niekaip nėra reglamentuota. Bet pradėjome kalbėtis dažniau, aptarinėti, tai mane ši situacija tenkina“, – taip pat pažymėjo politikas.

E. Gentvilas teigia, kad dažnesni koalicijos susitikimai prasidėjo praeitų metų rudenį. Visgi politikas teigia, kad jeigu susitikimai koalicijoje sustotų, klausimas dėl koalicijos tarybos poreikio vėl būtų iškeltas.

ELTA primena, kad kiek daugiau nei prieš metus Seimo kuluaruose mažieji koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai priklausantys politikai – vis dažniau išsakydavo nuogąstavimus dėl valdančiųjų darbo be koalicinės tarybos. Vis dėlto konservatoriai poreikio steigti tarybą tuomet sakė nematantys.

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad šiuo metu svarbiausi klausimai yra aptariami ir be papildomų biurokratinių sutarčių, todėl poreikio steigti koalicinę tarybą jis nemato. Tuo metu Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas situaciją vertina šiek tiek kitaip. Politiko teigimu, diskusijos dėl koalicijos tarybos vis dar tęsiasi.

„Buvome praėjusią savaitę susirinkę (valdančioji koalicija – ELTA), tik dar darbo principų aiškių neišsigryninome, bet manau, kad tą padarysime artimu metu. (...) Pradžia intensyvesniam tarimuisi šios pavasario sesijos metu yra, tai manau, kad rasime tą geriausią formą“, – pirmadienį Eltai teigė V. Mitalas.

Visgi, E. Gentvilo teigimu, kalbėti apie formalizuotą koalicijos darbą šiuo metu poreikio nėra, nes, anot jo, valdantieji kalbasi ir be biurokratinių sutarčių.

„Mano vienas iš pasakymų visada buvo toks, kad man nebūtina koalicinė taryba, jei mes kalbėsimės ir tarsimės, o koalicinė taryba būtų toks biurokratinis koalicinės sutarties perrašymas“, – teigė E. Gentvilas.

Mano vienas iš pasakymų visada buvo toks, kad man nebūtina koalicinė taryba, jei mes kalbėsimės ir tarsimės, o koalicinė taryba būtų toks biurokratinis koalicinės sutarties perrašymas.

„Dabar mes prieš Seimo sesiją buvome susėdę valdančiosios daugumos ir partijų, ir frakcijų vadovai ir apsitarėme labai daug svarbių dalykų. Tai šiuo metu aš nesakau, kad reikia performuoti koalicijos sutartį ir įtvirtinti koalicijos tarybą. Jei mes kalbamės neformalizuodami, tai tos koalicinės tarybos man nereikia. Buvo problema iš tikrųjų, kai trūko tų pokalbių prieš visokius svarbius teikiamus projektus, tai tada aš ir kalbėjau, kad arba įtvirtiname formalizuojame koalicinę tarybą, arba kalbamės. Tai dabar ir kalbamės“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Seimo kuluaruose mažieji koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai priklausantys politikai vis dažniau nuogąstauja dėl valdančiųjų darbo be koalicinės tarybos.

Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl, akcentuoja jis, koalicinės tarybos įsteigimas išplėstų diskusijų lauką. Jam antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio teigimu, per darbo metus koalicija oficialiai susirinko vos du kartus, todėl net šalį kamavusių krizių klausimai tarp valdančiųjų aptarti nebuvo.

Vis dėlto konservatoriai poreikio steigti tarybą teigia nematantys. Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad partijų vadovai atranda ir neformalius būdus aptarti svarbiausius politinius sprendimus, todėl, jo teigimu, koalicinės tarybos įkūrimas iš esmės darbo nepakeistų.

Politologų nuomone, pagrindinė to priežastis – konservatorių siekis išlikti dominuojančia partija be koalicijos partnerių spaudimo, mat koalicinė taryba sudarytų sąlygas liberalams ir „laisviečiams“ kelti savus reikalavimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, konservatoriai būtinybės steigti koalicinę tarybą nemato, nes, diskutuojant neoficialiai, priimami jiems palankesni politiniai sprendimai.

„Manau, kad konservatorių interesas labai aiškus. Jie šiuo metu yra dominuojanti valdančioji partija ir jiems yra paprasčiau kalbėtis su kiekvienu iš koalicijos partijų atskirai ir savo turimu svoriu pasiekti tokių susitarimų, kokių reikia būtent jiems“, – teigė T. Janeliūnas. Jo nuomone, įsteigta koalicinė taryba sudarytų galimybes liberalams kelti didesnius reikalavimus.

„Kai nėra labai aiškios institucijos, kurioje derinami kylantys nesutarimai ar išsiskiriantys interesai, tada viskas vyksta po kilimu. Tik dėl specifinių klausimų neapibrėžtu laiku yra sudaromi susitarimai. Tai toks po kilimu vykstantis politinis procesas yra konservatoriams palankesnis, o koalicinėje taryboje, aišku, situacija gali būti šiek tiek kitokia. Dvi liberalų partijos iš esmės gali oponuoti arba kelti konservatoriams reikalavimus ir atitinkamai spaudimas didžiajai valdančiajai partijai gali būti žymiai didesnis“, – pridūrė politologas.

Tai toks po kilimu vykstantis politinis procesas yra konservatoriams palankesnis, o koalicinėje taryboje, aišku, situacija gali būti šiek tiek kitokia.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius rimtų priežasčių konservatoriams nepritarti iniciatyvai kurti koalicinę tarybą teigia nematantis.

„Manau, kad konservatorius tenkina tai, kaip viskas vyksta dabar, o nepatenkinta pusė yra liberalai, tai konservatoriai per daug neskubės. Kita vertus, aš tokių rimtų priežasčių nesileisti į šiuos svarstymus nematyčiau, anksčiau ar vėliau tą reikės daryti“, – teigė V. Valentinavičius.

Visgi politologas neatmeta, kad konservatorių delsimas gali būti pagrįstas baime pakeisti esamą tvarką, nes pokyčiai, anot jo, gali tapti koalicijos griūties pradžia.

„Iš konservatorių gali būti baimės, kad koalicijos vidaus bendravimo ir valdymo tvarkos keitimai neprivestų prie koalicijos žlugimo. Bet kuriuo atveju tai reikia daryti atsargiai, bet mažesniųjų partijų skundų išklausymas būtų gera pradžia“, – teigė V. Valentinavičius ir pridūrė, kad vien reiškiamas poreikis kurti koaliciją gali būti vienas iš ženklų dėl galimos koalicijos griūties.

„Bet kuriuo atveju tokios kalbos ir tokie reikalavimai reiškia, kad trintys jau egzistuoja, tai klausimas, ką su jomis daryti. Paprasčiausias dalykas yra tartis ir bandyti pašalinti trintis ir, jeigu reikia, sukurti naujus valdymo organus ar tiesiog dažniau bendrauti. Kita vertus, trintys jau egzistuoja, tai visada yra pavojus, kad tai gali būti griūties pradžia“, – sakė V. Valentinavičius.

Atsiradusių trinčių koalicinė taryba nesumažintų

J. Janeliūno nuomone, per pirmuosius darbo metus ne kartą išryškėjus valdančiųjų trintims, koalicinės tarybos steigimas galėtų tapti vieta, kurioje politikai galėtų spręsti ginčus dar „prieš sprogimą“. Kita vertus, politologas neatmeta, kad naujai įsteigtame organe liberalai ir „laisviečiai“ turėtų galimybę išsakyti nepasitenkinimus, todėl vidiniai nesutarimai išspręsti nebūtų.

„Jei liberalų partijos nori koalicinės tarybos, vadinasi, poreikis iš tikrųjų egzistuoja. Ir egzistuoja greičiausiai dėl to, kad jie jaučiasi dažnu atveju apgauti, arba jaučia, kad susitarimai, kurie buvo sudaryti iškart po rinkimų koalicinės sutarties, nėra įgyvendinami. Vadinasi, jų įsivaizdavimu, koalicinė taryba reikalinga bent jau tam, kad būtų prižiūrimas pradinis koalicinis susitarimas, ir tai įpareigotų konservatorius skirti didesnį dėmesį tiesiog partnerių reikalavimams“, – teigė J. Janeliūnas.

Iš konservatorių gali būti baimės, kad koalicijos vidaus bendravimo ir valdymo tvarkos keitimai neprivestų prie koalicijos žlugimo.

„Bet kaip tik ten gali būti išsakomi nepasitenkinimai dažniau ir išsilieti įvairūs kaltinimai, tai koalicinė taryba nebūtinai sutrukdytų konfliktams. Bet jei jie nėra sprendžiami, anksčiau ar vėliau jie prasiveržia, gal kitokia forma, kitu laiku, tai koalicinė taryba galėtų būti ta vieta, kur nuleidžiamas garas dar prieš sprogimą“, – pridūrė politologas.

Tuo tarpu V. Valentinavičiaus nuomone, įsteigta koalicinė taryba galėtų būti vienas iš įrankių gerinti esamą situaciją.

„Aišku, kad liberalams būtų lengviau. (...) Daugiau bendravimo tokio, kokio nori liberalai, vienintelis būdas gerinti situaciją“, – kalbėjo V. Valentinavičius, kartu pridurdamas, kad naujos politinės struktūros steigimas nebūtų naudingas tik tuo atveju, jei liberalai keltų per didelius reikalavimus.

„Pati savaime koalicijos taryba nieko neišsprendžia, viskas priklauso nuo politinės valios. Jei yra politinė valia toliau bendradarbiauti, galima susitarti dėl koalicinės tarybos gražiuoju ir toliau sėkmingai dirbti. Bet jei politinė valia iš koalicinės mažesniųjų partnerių pusės jau yra pradėti stipriai kelti reikalavimus ir užimti nesutaikomas pozicijas, atitinkamai tai vestų koaliciją prie griuvimo, tai jokių tarybų kūrimas jau nebepadės“, – teigė V. Valentinavičius.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Seimo kuluaruose mažieji koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai priklausantys politikai vis dažniau nuogąstauja dėl valdančiųjų darbo be koalicinės tarybos.

Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl, akcentuoja jis, koalicinės tarybos įsteigimas išplėstų diskusijų lauką. Jam antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio teigimu, per darbo metus koalicija oficialiai susirinko vos du kartus, todėl net šalį kamavusių krizių klausimai tarp valdančiųjų aptarti nebuvo.

Vis dėlto konservatoriai poreikio steigti tarybą teigia nematantys. Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad partijų vadovai atranda ir neformalius būdus aptarti svarbiausius politinius sprendimus, todėl, jo teigimu, koalicinės tarybos įkūrimas iš esmės darbo nepakeistų.

Visgi, panašu, kad poreikį formalizuoti koalicijos darbą jaučia ne visi valdantieji. Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad partijų vadovai atranda ir neformalius būdus aptarti svarbiausius politinius sprendimus, todėl, jo teigimu, koalicinės tarybos įkūrimas iš esmės darbo nepakeistų.

Visgi, Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl, akcentuoja jis, koalicinės tarybos įsteigimas išplėstų diskusijų lauką. Jam antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio teigimu, per darbo metus koalicija oficialiai susirinko vos du kartus, todėl net šalį kamavusių krizių klausimai tarp valdančiųjų aptarti nebuvo.  

J. Razma: trijų frakcijų vadovai randa ir neformalių būdų pasitarti

J. Razmos teigimu, valdančiosios koalicijos lyderiai ir neformaliai aptaria svarbiausius klausimus, todėl būtinybės kurti koalicinę tarybą nėra.

„Iki šiol pasitikėdami vieni kitais, kaip koalicijos partneriais, nebuvome stipriai formalizavę mūsų bendradarbiavimo struktūrų. Per Seimo sesijas turime nerašytą tradiciją pirmadienį Seimo pirmininkės kabinete pasikalbėti dėl numatytų projektų. Aš manau, kad trijų frakcijų vadovai randa ir neformalių formų pasitarti, nes trims nesunku pasidaryti grupę socialiniuose tinkluose ar tiesiog susiderinti telefonu“, – Eltai teigė J. Razma, kartu pridurdamas, kad neseniai pareikšti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Ričardo Juškos nuogąstavimai dėl koalicinės tarybos nėra veiksnys, įpareigojantis imtis atitinkamų sprendimų.  

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Neseniai tas klausimas buvo iškeltas gan aštrokai Liberalų sąjūdžio atstovo pono Juškos, tik dar nebuvo progos aptarti. Man atrodo, dabar čia logiška sulaukti Liberalų sąjūdžio pozicijos, ar jie, reaguodami į savo frakcijos nario priekaištus, matys poreikį sudaryti kažkokias struktūras. Valdymo struktūros nesudaromos pagal pavienių Seimo narių priekaištus, tai turi oficialiai  pasiūlyti bent vienas iš koalicijos dalyvių“, – teigė Seimo vicepirmininkas.

Kita vertus, jei formalizuoti koalicijos darbą norėtų ir daugiau narių, J. Razma problemų apsvarstyti koalicinės tarybos steigimą teigia nematąs, tačiau, jo nuomone, tai neturėtų reikšmingų pokyčių tolesniam darbui.

„Aš asmeniškai problemų nematau. Kažkaip delegavimas būtų sutartas, bet nematau, kad nuo to kažkas ypatingai pasikeistų. Kaip minėjau, reikia žinoti, ar iš tikrųjų bent vienas koalicijos partneris tokį poreikį mato, nes vieno Seimo nario nuomonė nėra tas lemiamas veiksnys“, – teigė J. Razma.

V. Mitalas: reikia pastiprinti koalicinį bendradarbiavimą

Visgi, panašu, kad poreikį įkurti koalicinę tarybą mato ir daugiau koalicijos narių. V. Mitalas teigia, kad neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl bendradarbiavimas turėtų būti išplėstas ir dar labiau sukoordinuotas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Tikrai matome poreikį dar daugiau koordinuoti ir nuosekliai veikti įgyvendinant koalicijos darbų programą. Šita Vyriausybė ir šita koalicija yra susitarusi dėl labai aiškių tikslų, kurių reikia siekti ir kuriuos reikia pasiekti. Artimiausias laikotarpis bus labai svarbus, nes pasimatys, ar Vyriausybė iš tikrųjų spėja ir gali paruošti esmines reformas, kurias buvo žadėjusi Vyriausybės programoje“, – teigė V. Mitalas.

Manau, reikia pastiprinti koalicinį bendravimą ir bendradarbiavimą ir įsteigti tokį organą.

„Klausimai neformaliai yra aptariami tie, kurie yra svarstomi Seime. Tuo tarpu veiklos laukas, apie kurį reikia diskutuoti, yra gerokai platesnis, susijęs ir su Vyriausybės programos įgyvendinimu, su atskirų ministrų veikla ir dėl to tas bendradarbiavimas tik turi būti išplėstas. Manau, reikia pastiprinti koalicinį bendravimą ir bendradarbiavimą ir įsteigti tokį organą“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnas.

E. Gentvilas: pakaktų ir neformalių susitikimų, bet reikia, kad jie vyktų

V. Mitalui pritaria ir E. Gentvilas, kurio nuomone, valdančiųjų darbas be koalicinės tarybos dažnai tampa kliūtimi, trukdančia operatyviai spręsti svarbius klausimus.  

„Koalicijos sutartyje yra parašyta, kad svarbiausiems dalykams aptarti renkasi koalicija. Tai kol kas koalicija rinkosi du kartus: pernai rudenį aptarti metinį biudžetą ir pernai vasarą aptarti taršos mokesčius. Man atrodo, yra buvę žymiai daugiau svarbių dalykų, pavyzdžiui, baltarusiškų trąšų krizė, Kinijos ir Taivano klausimas. Nebūtinai kviesti visą koaliciją, bet būtų galima sudaryti koalicijos tarybą ir operatyviai spręsti klausimus, o dabar tokių pokalbių pritrūksta“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Kita vertus, E. Gentvilo nuomone, pakaktų ir neformalių aptarimų, tačiau, jo teigimu, tokie susirinkimai iki šiol nevyko.

„Kada ir kur neformaliai koalicijos lygiu buvo aptarta baltarusiškų trąšų krizė, Kinijos ir Taivano ar mokesčių keitimo klausimas. Man niekada neteko dalyvauti jokiuose neformaliuose aptarimuose kalbant apie šiuos tris klausimus. Tai ir pakaktų neformalių, nebūtina formalizuoti ir kurti koalicijos tarybą, bet reikia, kad jie vyktų“, – pridūrė E. Gentvilas.